Į Šilalės rajoną antradienį skubėjo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.
Viename rajono kaimų gyveno 28 metų mama ir septynmetis vaikas. Moters sugyventinis, vaiko tėvas, prieš metus emigravo į Švediją. Artimieji – sugyventinio mama, sesuo ir kiti – buvo kreipęsi į Šilalės rajono savivaldybę, socialinius darbuotojus, vaiko teisių specialistus perspėdami apie šeimoje vartojamą alkoholį ir mamos priklausomybes.
Taip šeima vasarą buvo įtraukta į problemiškų šeimų sąrašą. Praėjus trims mėnesiams būtų buvę sprendžiama, ką daryti – jei rizikos būtų pasiteisinusios, šeimą galėjo įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Šeimą įtraukus į problemiškų šeimų sąrašą, socialiniai darbuotojai dukart savaitėje atvykdavo ir bendraudavo su mama. Jie padėjo susitvarkyti dokumentus socialinei išmokai gauti, užsiregistruoti Darbo biržoje, tvarkytis su skolomis. Mamai siūlyta anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupė, tačiau ji atsisakė. Ji taip pat prieštaravo įtraukimui į problemiškų šeimų sąrašą – problemų nepripažino.
„Tačiau nė karto socialinė darbuotoja mamos nematė išgėrusios. Šeimoje smurto ar vaiko nepriežiūros atvejų nebuvo fiksuota“, – pasakoja M. Majauskas.
Ėjo mėnesiai, rugpjūčio 29 d. policija gavo artimųjų pranešimą apie vieną kieme paliktą vaiką. Atvykę pareigūnai kieme rado vaiką ir jo močiutę – sugyventinio motiną. Paaiškinta, kad mama girta namuose, o vaikas vienas laiką leidžia kieme.
Kadangi darbo valandos buvo pasibaigusios, policija atvyko viena, be vaiko teisių specialistų ir socialinių darbuotojų. Policija paėmė vakare kieme buvusį vaiką ir sutvarkė lakino vaiko perdavimo močiutei dokumentus.
„Kitą dieną socialinė darbuotoja atvyko motinai įteikti rašto, paaiškinti apie vaiko paėmimo aplinkybes, tačiau durų niekas neatidarė. Lauke buvo matyti sukrauti vaiko daiktai – lagaminėlis ir kuprinė. Tai socialinei darbuotojai jokių įtarimų nesukėlė. Ji paliko mamai raštelį apie tai, kas įvyko.
Trečią dieną žinių nesulaukta, tad socialinė darbuotoja paskambino močiutei prašydama nuvažiuoti ir pasikalbėti su marčia apie tai, kas vyksta. Močiutė nuvažiavo, kaip supratau, į namus pateko per rūsį ir rado mamą pasikorusią, buvo paliktas atsisveikinimo raštelis“, – dėstė M. Majauskas.
Iš užsienio grįžęs vaiko tėtis laikiną globą įteisino močiutei. Vaikui ir močiutei pasiūlyta pagalba, tačiau šeima pagalbos atsisakė – tikisi susitvarkyti pati.
Ką daryti, kada pagalbos nepriima
„Tai skaudi tragedija, kol vyksta tyrimas, nenorėčiau vienaip ar kitaip komentuoti. Susitikau su specialistais, policijos atstovais – policija negalėjo palikti vaiko kieme šalia namo, į kurį neįėjo močiutė. Vaikas perduotas nesvetimam žmogui, o močiutei“, – sako Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas.
Mero aiškinimu, sudėtinga ir tai, kada pusė šeimos išvyksta į užsienį. „Kas gali paneigti – jei ten būtų paliktas vaikas, gal būtų buvę dar skaudžiau“, – svarstė J. Gudauskas.
Šilalės rajonas pagal savižudybių rodiklius Lietuvoje užima 10-12 vietas.
Ši istorija žinoma ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei.
„Situacija liūdna. Savivaldybė sako, kad siūlė paslaugas – gydymą nuo alkoholizmo, moteris pasiūlymo atsisakė. Valstybė gali pasirūpinti vaiku, taikyti net prievartos priemones, taip pat gali teikti socialines paslaugas šeimai, bet kas atsitinka tuo metu, kai žmogus paslaugų atsisako? Ką su tokiu žmogumi daryti?“, – retoriškai klausia E. Žiobienė.
Savivaldybės aiškinimu kontrolierei, nors dėta daug pastangų, mamos būklė nuo birželio tik blogėjo ir vaikui su ja tapo nebesaugu.
Kontrolierė džiaugiasi bent jau tuo, kad vaikas atsidūrė pas močiutę, o ne globos namuose.
Mama augo socialinės rizikos šeimoje
„Istorija ta, kad mama pati iš socialinės rizikos šeimos, jos mamai buvo apribotos motinystės teisės, taigi ji pati augo sudėtingoje šeimoje“, – pastebi M. Majauskas.
Parlamentaras kalbėjosi su Vaiko teisių skyriaus vadove ir socialiniais darbuotojais, policijos pareigūnais, meru, seniūnu, administracijos darbuotojais.
Parlamentaro nuomone, savivaldybė į problemas šeimoje reagavo tinkamai. „Kas neįvyko – jeigu numanoma, kad galimai pažeidžiamos vaiko teisės ir yra rizika, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos, mama turi būti supažindinama su tuo, ką turi padaryti, jeigu vieno ar kito ji nepadarys, kritiniu atveju, kaip griežčiausia priemonė, vaikas gali būti paimamas iš šeimos. Apie tokias pasekmes mama nebuvo informuota“, – pastebi M. Majauskas.
Jo aiškinimu, problema, kad Lietuvoje iki šiol nėra vieno tvarkos aprašo, kaip, kada, kokiomis sąlygomis turi būti paimamas vaikas ir kas, per kiek laiko turi būti daroma, kas turi būti informuojama. Kiekviena savivaldybė vadovaujasi savo patvirtinta tvarka.
Šilalės rajonas pasižymi aukštais savižudybių rodikliais. M. Majausko teigimu, savižudybių mažėtų mokant gydytojus, policininkus, pedagogus ir socialinius darbuotojus atpažinti savižudybės riziką ir į tai reaguoti, užtikrinti prieinamą pagalbą.
„Gali kilti pagrindo klausti, ar iš tikrųjų socialiniai darbuotojai tinkamai apmokyti atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. Tačiau tą Lietuvoje daro vos keletas savivaldybių. Jeigu būtų buvę kokių nors ženklų, galbūt socialiniai darbuotojai būtų atpažinę rizikas ir pasielgę kitaip, galbūt ženklas buvo lauke sukrauti vaiko lagaminai“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija trečiadienio posėdyje nusprendė inicijuoti tyrimą. Jo metu bus aiškinamasi, ar šeimai buvo suteiktos visos reikiamos paslaugos, ar vaiko paėmimas atliktas pagal galiojančias tvarkas bei ar užtikrinta vaiko teisių apsauga ir pagalba mamai.
„Negalima sakyti, kad moteris nusižudė paėmus vaiką, tačiau ar vaiko paėmimas nėra trauma, kuri prisideda prie dar didesnės traumos, kuri baigiasi tokiomis aplinkybėmis? Manau, kad, be abejonės, tai yra trauma. Vaiko paėmimas yra trauma, turi būti tinkamai įvertintos rizikos ir užtikrinta tinkama pagalba, jeigu yra savižudiško elgesio rizika, turi būti užtikrinta pagalba“, – aiškino M. Majauskas.