VTPSI pažymėjo, kad nepaisant to, jog butas R. Brandišauskienei nuosavybės teise priklauso nuo 2013 metų rugpjūčio 27 dienos, o rūsys buvo įrengtas iki 2012 metų gegužės, tai yra, pažeidimas buvo atliktas prieš savininkui įsigyjant šį turtą, pagal galiojančias Statybos įstatymo nuostatas jo dabartinei savininkei buvo surašytas savavališkos statybos aktas.
„Taip pat surašyti privalomieji nurodymai: nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką bei iki 2018-02-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti name įrengtą rūsį“, – konstatuojama VPSI pranešime.
Viceministrė R. Brandišauskienė DELFI patvirtino gavusi VTPSI pranešimą registruotu laišku ir sakė ketinanti vykdyti privalomą nurodymą. Tačiau plačiau atsakyti į klausimus ji pažadėjo raštu.
Jei bus išlaidų, jas padengti reikalaus buvusio savininko
"Visų pirma, norėčiau akcentuoti, kad VTPSI nustatė, jog rūsys įrengtas iki mums įsigyjant butą Užupyje", - atsakyme DELFI pažymėjo viceministrė.
Pasak jos, kadangi su sutuoktiniu yra buto savininkai, nustatytą pažeidimą turi ir gali pašalinti tik jie, o ne buvę buto savininkai, atsakingi už jo įrengimą. "Tam suteiktas pusės metų terminas. Šiuo atveju pagal teisės aktus galimi du būdai pašalinti pažeidimą: išardyti rūsį arba pašalinti jo neteisėtumą, parengiant ir suderinant reikiamus dokumentus (tuo atveju, jei rūsio statyba iš principo yra galima). Konsultuosimės su kompetentingais specialistais ir atsakingomis institucijomis dėl konkretaus būdo pasirinkimo ir pašalinsime pažeidimą per nustatytą terminą", - aiškino R. Brandišauskienė.
Ji teigė dar nebuvusi informuota apie taip pat VTPSI nagrinėjamą šiuo metu surašytą KPD Vilniaus skyriaus specialisto pavizuotą ir 2012-05-17 registruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą. VTPSI paskelbė nustačiusi, kad ji neatitinka kapitalinio remonto projekto.
"Apie tyrimo rezultatus šioje dalyje dar nesu informuota, susipažinau tik su pranešimu spaudai. Matyti, kad KPD Vilniaus skyriaus specialistas patvirtino 2012-05-17 deklaraciją, kuria įforminti visi 6 stoglangiai, tačiau praėjus daugiau nei 5 metams, man tapus buto savininke ir pradėjus eiti aplinkos viceministrės pareigas, pateikė skundą dėl tų pačių stoglangių. Kol nesu gavusi konkrečių tyrimo rezultatų ir nurodymų, neturiu galimybių komentuoti, ar mums (kaip sąžiningiems buto įgijėjams) reikėtų ir ko reikėtų imtis, kiek tai susiję su stoglangiais", - teigė viceminsitrė.
R. Brandišauskienė aiškino, kad įsigydami butą apie esančius pažeidimus nežinojo - esą viešajame registre buvo įregistruota 2012-05-17 deklaracija, patvirtinta institucijų ir fiksuojanti remonto darbų pabaigą.
"Mano žiniomis, buto apžiūra nebuvo atliekama (bent jau man dalyvaujant) ir neturėjo būti atliekama. Visus reikalingus dokumentus patikrino notaras, kuris tikrino ir užtikrino pirkimo teisėtumą, tvirtindamas sutartį 2013 m. pabaigoje. Atkreipiu dėmesį, kad daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra man priklausantis butas, nėra paveldo objektas. Kultūros paveldo centro specialistų teigimu, jis nėra nei valstybės, nei savivaldybės saugomas. Iš KPD atstovo viešo pasisakymo buvau supratusi, kad jie įžvelgia problematiką dėl pastato buvimo Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jie patys patvirtino dokumentus, kuriuose numatyti visi 6 stoglangiai", - rašė viceministrė.
Paklausta, ar, kaip žadėjo, konstatavus pažeidimus, finansines išlaidas sieks išreikalauti iš buto pardavėjo, R. Brandišauskienė atsakė: "Jau buvome susisiekę su buvusiu savininku, esu informavusi apie tokius ketinimus. Tačiau kol išlaidos nėra patirtos, kol nėra žinomas jų dydis, nėra galimybių ir reikalauti kompensacijos".
Pažeidimai – kultūros paveldo objekte
Kaip rašė DELFI , tyrimą dėl unikalaus medinio namo sostinės Baltajame skersgatvyje Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus specialistai pradėjo gavę anoniminį pranešimą dėl galbūt savavališkai atliktų statybos darbų – neteisėtai įrengtų papildomų stoglangių ir kultūriniame sluoksnyje išrausto rūsio.
Medinukas Užupyje, kuriame įsikūrusi ir Brandišauskų šeima, yra kultūros paveldo statinys, įtrauktas į Medinės architektūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą 2006 metų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Šiai istorijai rugpjūčio pradžioje iškilus į viešumą, R. Brandišauskienė tuo metu DELFI tvirtino, kad po to, kai 2013 metais įsigijo butą, pakeitimų jame nedarė.
„Jokių pakeitimų nuo buto įsigijimo mes nedarėme. Ta aplinkybė, kad esame nusipirkę tai, ką esame nusipirkę. Ar tai yra padaryta teisėtai, ar ne, mes irgi neturime jokių prielaidų skelbti, išskyrus tai, kad pirkimo dokumentuose viskas buvo užbaigta, deklaruota. Jeigu buvo kokie pažeidimai padaryti, tai yra pardavėjo atsakomybė. Į pardavėją ir kreipsimės, jeigu kažkas blogai“, – sakė ji DELFI.
Paveldosaugininkas: tuo, kad nežinojo, sunku patikėti
Kaip DELFI sakė Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Audrius Skaistys, asmeniui įsigyjant butą name, kuris yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą, pagal numatytą tvarką prieš tai savivaldybė turi atlikti patalpų apžiūrą bei surašyti aktą.
„Tie, kurie perka butą be tokios apžiūros, praktiškai įsigyja katę maiše. Atsakomybė yra pardavėjo, kuris turėtų prieš parduodamas atlikti tokią apžiūrą privaloma tvarka. To turėtų reikalauti ir notarai, kurie tvirtina sutartis, tačiau iš praktikos žinau, kad neretai tai jiems tampa naujiena“, – aiškino specialistas.
Pasak A. Skaisčio, ankstesniam šeimininkui galioję įpareigojimai, kaip tvarkyti paveldo objekte esantį turtą, pereina naujajam buto pirkėjui, o ribojimai turtui turėtų būti įtvirtinti pirkimo – pardavimo sutartyje.
Paklaustas, ar viceministrė R. Brandišauskienė, pirkdama butą su pažeidimais, galėjo bent įtarti juos egzistuojant, Kultūros paveldo departamento vienas iš vadovų sakė: „Teoriškai tikrai turėjo žinoti, realybėje būna įvairiai“. Juo teigimu, teisės aktų laikosi toli gražu ne visi, o būstus su pažeidimais žmonės kartais nusiperka ir iš neišmanymo.
„Gali būti, kad šis objektas (namas, kuriame įsikūrė R. Brandišauskienė - DELFI) nėra registre, bet sandorio sudarymo protingumo kriterijai reikalauja, kad žmogus domėtųsi tuo, ką perka. Ypač turint omenyje vietą – jei tai Senamiestis ar jo apsaugos zona, yra daug dalykų, kuriems taikomi įvairiausi apribojimai. Žinoma, eilinis pirkėjas turi mažiau šios srities teisinių žinių, bet aš įtariu, kad R. Brandišauskienė ir jos sutuoktinis (viceministrės vyras Donatas Brandišauskas šiuo metu yra Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys – DELFI) tikrai turėjo pakankamai žinių, kad įsigydami turtą pasižiūrėtų, ar jis atitinka reikalavimus, ar jam nėra apribojimų“, – svarstė A. Skaistys.
Jis teigė manantis, kad pagal kompetencijas, kokias turi ši pora, jie turėjo pasidomėti įsigyjamu turtu ir elgtis protingai. „Aš, jei žinau, kad įsigyju nekilnojamojo turto su apribojimais, tai jo ir vertė turi būti visai kita būti, ne tokia, kaip vidutiniška rinkos kaina, įsigyjant patalpas be apribojimų“, – sakė jis.