Ekonomistas sutinka su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuris antradienį pareiškė, kad esminės mokesčių reformos įgyvendinimui yra būtina stipri valdančioji dauguma.
„Čia turbūt nieko naujo nepasakyta. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Matant, kad galbūt, nepavyksta tos paramos sutelkti, deja, tenka apgailestauti, kad mažėja tikimybė išvysti esminę mokesčių reformą kitais metais“, - sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, dabartinėmis sąlygomis, kai jaučiamas ekonominis pakilimas tiek bendrai eurozonoje, tiek Baltijos regione, Skandinavijoje, netgi Rusijoje, plaukimo pasroviui pasekmės labai stipriai nesijaus.
„Bet jeigu nebus padaryti namų darbai, tai po penkerių metų mes turėsime srėbti košę, kurią prisivirėme, arba kovoti su pasekmėmis to nedarymo reformų“, - perspėjo Ž. Mauricas.
Turi įtakos emigracijai
Ekonomistas paaiškino, kad dabartinė mokesčių sistema neskatina ypač smulkaus ir vidutinio verslo išlįsti iš šešėlio. „Dėl to mes turime iškreiptą ekonominę sistemą, kuomet sąžiningas verslas gal ir norėtų mokėti mokesčius ir konkuruoti, bet negali, nes jis bus nukonkuruotas. Tai arba turi prisitaikyti, tai yra irgi slėpti mokesčius, kartu save lyg ir kriminalizuodamas, arba pasitraukti. Girdžiu, kad žmonės dėl tokių dalykų netgi emigruoja, nes jie nenori tapatintis su tokia sistema, tai jie tada pasirenka geriau daryti verslą kitose šalyse“, - sakė Ž. Mauricas.
Taip pat, pasak ekonomisto, dėl tos priežasties, kad mokesčių sistema neproporcingai apmokestina dirbančiuosius, tikėtina, kad atlyginimai ir toliau liks mažesni negu kitose Baltijos šalyse. O maži atlyginimai, Ž. Maurico teigimu, yra viena pagrindinių emigracijos priežasčių.
Pasak jo, tikėtina, kad tokiomis sąlygomis emigracijos balanso gali nepavykti perlaužti į savo pusę net ir ekonomikai augant, nes žmonės jaučia didelį neapibrėžtumą. Kaip pavyzdį ekonomistas pateikė situaciją statybų sektoriuje.
„Taip, dabar statybų sektorius pakilęs, statybininkai, ypač jeigu jie yra kvalifikuoti, gauna ir porą tūkstančių eurų ir didesnį atlyginimą, bet tai yra šešėliniai pinigai. Jie gali vieną dieną pasibaigti, jokių socialinių garantijų jie neturi, ir gali pirmai progai pasitaikius emigruoti iš Lietuvos“, - sakė Ž. Mauricas.
Kitą vertus, pasak ekonomisto, tokiomis sąlygomis gali būti sunkiau ir susigrąžinti emigrantus iš užsienio, nes, tikėtina, kad tie, kurie yra pratę dirbti civilizuočiau, nenorės tokioje aplinkoje dirbti.
Nieko nekeičiant, Ž. Maurico teigimu, gali būti sunku ir bendrai išauginti pasitikėjimą mokesčių sistema, kuris yra pakankamai žemas pas mus.
„Čia ypač kalbu apie „Sodros“ sistemą, ji – kaip juodoji skylė, kuri praryja pinigus, ir tada priklauso nuo vieno ar kito politiko sprendimo dėl pensijų padidinimo, sumažinimo, ir neturi pasitikėjimo didžiąja dalimi. Tai skatina mokesčių nemokėjimą, žemą mokesčių moralę, ir bendrai yra nesurenkami mokesčiai, nors tarifai yra dideli“, - kalbėjo ekonomistas.
Be mokesčių sistemos pertvarkos, pasak ekonomisto, nepavyks padidinti pasitikėjimo mokesčių sistema, tai yra susiję su emigracija, šešėliu, bendro mokesčių vengimo, mokesčių nesurinkimu.
„Ir tikėtina, kad atėjus kitai krizei, vėl gali būti gelbėjamas valstybės biudžetas keliant mokesčius. Tai būtų dar vienas smūgis verslui, gyventojams“, – sakė Ž. Mauricas.
„Šešėlis“ savaime neišnyks
Finansų ministras Vilius Šapoka per diskusiją „Laisvės piknike“ Kaune yra sakęs, kad jis iš viso nėra naujų mokesčių šalininkas, ir tikisi, kad problemas pavyks išspręsti įveikus „šešėlį“.
„Kalbant apie ateitį, aš manau, kad pradžiai atkurkime pasitikėjimą, sumažinkime šešėlį, ir labai tikiuosi, kad pasimatys, jog naujų mokesčių apskritai nereikia“, – sakė V. Šapoka.
Ekonomistas sutiko, kad negalima kelti mokesčių tarifų, o kai kuriuos netgi gal reikėtų mažinti. Tačiau, pasak jo, ateityje vertėtų pasvarstyti apie vieno kito mokesčio įvedimą.
„Bet aš turiu savo siūlymus, pavyzdžiui, vadinti tai ne automobilių, bet infrastruktūros mokesčiu, pavyzdžiui, automobilių statymą apmokestinti miestuose, kad labiau pasiturintys miestuose gyvenantys gyventojai juos mokėtų“, - sakė Ž. Mauricas,
Ekonomistas sutiko, kad šešėlyje yra didelis rezervas, tačiau, pasak eksperto, jo nesumažinsi turėdamas dabartinę sistemą.
„Turi naudoti ne tiek lazdos, kiek meduolio principą. Esu šalininkas to, kad žmonės patys jaustų naudą savo sumokamų mokesčių, ir idealiu atveju pats mentalitetas pasikeistų“, - sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas, pagal gyventojų požiūrį į mokesčių slėpimą Europą dalija į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę: šiaurinėse šalyse, jei kažką nuslepi nuo valstybės, tai esi labiau pasmerkiamas visuomenės, o pietų šalyse esi tam tikra prasme herojus. Lietuva, pasak jo, pagal mentalitetą, yra arčiau pietinių valstybių.
„Tai labai aiškiai atsispindėjo per krizę. Jei prisiminsime Estija pakėlė Pridėtinės vertės mokestį, ir Lietuva bei Latvija padarė tą patį. Tai Estija surinko daugiau, o Latvija ir Lietuva - mažiau, dėl to, kad mokesčių vengimo mastas viršijo naudą gautą iš didesnio tarifo. Man keista, kad dalis politikų dar to nesuvokia, kad, visų pirma, reikia keisti mentalitetą, o jį reikia keisti per teigiamas paskatas“, - sakė Ž. Mauricas.
Kritikavo S. Skvernelį
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius teigė, kad S. Skvernelio pareiškimas reiškia, kad jis nesiruošia daryti rimtos mokesčių reformos, ir iš anksto dėl to teisinasi. Dabartinių Vyriausybės siūlymų politologas rimta reforma nevadino.
„Čia yra žingsniai į tam tikrą pusę, bet esminė problema – perskirstymo per biudžetą fundamentalaus padidinimo problema - yra nesprendžiama, o be šito pagrindinis valstiečių-žaliųjų pažadas kovoti su socialine nelygybe yra nevykdomas“, - sakė V. Valentinavičius.
Politologas kritikavo premjerą, nes, jo vertinimu, Vyriausybės vadovas niekada nerodė intencijų rimtai traktuoti socialinio teisingumo ir socialinės atskirties klausimus.
„Kiek trumpai jis buvo premjero poste, kiek ten buvo nuoseklios politikos, ji buvo skirta aptarnauti stambiajam verslui. Beveik visi sprendimai vienaip ar kitaip yra naudingi stambiajam verslui, pradedant Darbo kodeksu ir baigiant palengvintomis sąlygomis įvežti imigrantus, kaip pigią darbo jėgą“, - sakė V. Valentinavičius.
Reformoms reikia palaikymo
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, premjeras antradienį pareiškė, kad esminės mokesčių reformos įgyvendinimui yra būtina stipri valdančioji dauguma.
„Jeigu mes kalbėtume apie socialinės atskirties mažinimo ir skurdo mažinimo finansavimo problemas, tai (didesni turto mokesčiai - BNS) galėtų būti vienas iš šaltinių. Bet norint kalbėti apie papildomų arba naujų mokesčių įvedimą, reikėtų tai sieti su esmine mokesčių reforma, o tam reikalinga turėti labai tvirtą daugumą, kad būtų galima padaryti tuos sprendimus“, - žurnalistams pirmadienį teigė S. Skvernelis.
Rugpjūčio pradžioje Vyriausybė pristatė šalies mokestinės sistemos pertvarką, o pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje - dėl jų bus balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios. Jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.