Kaip pabrėžė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktų apklausų duomenimis, „valstiečių ir žaliųjų“ reitingų pikas buvo gruodį, jis siekė 30,7 procento. Pagal liepos 17–23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu šios bendrovės atliktą apklausą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas siekė 17 procentų.
Per tą patį laikotarpį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas pakilo nuo 12 proc. iki 16,6 procento. „Keturi procentai, jei dar pridedame paklaidos ribas, tai nėra toks jau drastiškas kilimas, koks yra „valstiečių ir žaliųjų“ kritimas“, – sakė R. Urbonaitė.
Kalbėdama apie socialdemokratus, politologė priminė, kad dar neišrinkus naujo pirmininko buvo kalbama, kad „atsiras naujas pirmininkas, ir mes matysime visai kitus reitingus“.
„Tačiau pažiūrėkime, nuo gruodžio, kai buvo 8,9 proc., iki dabar – 11,3 proc., nėra rimtų permainų“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė dabartinę situaciją apibūdino kaip reitingų stabilizavimąsi. „Ko nors ypatingo pastaraisiais mėnesiais nėra, kita vertus, jau kurį laiką buvo sukurtas neigiamas emocinis krūvis, ir tas nepasitenkinimas tampa natūralia būsena pernelyg nesigilinant, kokie sprendimai yra blogi, kokie yra pozityvūs. Ir aišku, socialinio jautrumo ir teisingumo poreikis irgi niekur nedingo“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Rinkėjai laukia veiksmų
Pasak politologės, kol kas šioje srityje nematyti aiškių ir visiems suvokiamų sprendimų ir signalų, dėl to vyrauja laukimo nuotaikos.
„Bet, matote, rinkėjas supranta Gretos skandalą, sukilusias alkoholio ar šilumos kainas, pareiškimus apie cukraus mokestį, ir tai nenuteikia pozityviai. Nors paklausus žmonių išgirstame ne nepasitenkinimą įprastais darbais, bet tokį įprastą „ai, ir šitie nieko nepadarė, o tik daug žadėjo“. Aš manau, kad dabar tiesiog pirmoji stiprioji nusivylimo banga praėjo, plius – vasaros lengvas štilis“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, dabar daugiau bangas kelia socialdemokratai, bet, pagal „Spinter tyrimų“ reitingų dinamiką, tai nelabai atsiliepia jų populiarumui.
„Kitą vertus, visada partijos turėjo būtent tokius reitingus, vieni aukštesnių būdavo tarp 15–20 proc., tai būdavo visai normali būsena. Dabar jau visi medaus mėnesiai baigėsi, visi suprato, kad staigių permainų nebus, pirmas nusivylimas praėjęs, ir laikosi „valstiečių“ reitingas apie 17 procentų“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Vyriausybė yra neigiamo krūvio sugertukas
Pasak politologės, tolesnė „valstiečių ir žaliųjų“ reitingų dinamika priklausys jau nuo Vyriausybės rudens darbų. Pačios Vyriausybės darbo vertinimas išlieka labiau neigiamas nei teigiamas. Liepą teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertino 30,7 proc., o greičiau neigiamai ir neigiamai – 59,2 proc. respondentų, birželį – atitinkamai 27,9 ir 63 proc. apklaustųjų. Dar 10,1 proc. respondentų liepą ir vienu procentu mažiau birželį neturėjo nuomonės.
„Vyriausybė yra neigiamo krūvio sugertukas. Tuo labiau kad atėjo nusivylimas, buvo daug nereikalingų judesių ir pareiškimų. Premjeras, nors vis dar išlieka populiariausias, tačiau ir jo populiarumas nėra padebesiuose. Natūralu, kad kai krenta premjero, tai kartu – ir Vyriausybės reitingas“, – sakė R. Urbonaitė.
Nusivylimas Vyriausybės veikla, pasak politologės, kyla ir iš to, kad rinkėjai nesulaukia per rinkimus „valstiečių ir žaliųjų“ žadėtų permainų. „Rinkėjas nemato, kad skiedros lėktų ir kišenės pildytųsi, pensininkų ir vaikų ir juos auginančiųjų gyvenimai gerėtų. Tuo labiau kad premjeras pastaruoju metu čia irgi pademonstravo labiau liberalų požiūrį. Nors jis kalba lyg ir apgalvotai, bet rinkėjams kartais gali susidaryti įspūdis, kad premjeras praranda socialinį jautrumą“, – sakė R. Urbonaitė.
Situacija – ne dramatiška
Vis dėlto situacijos politologė nebuvo linkusi dramatizuoti. Ji priminė, kad ir konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė niekada neturėjo aukštų reitingų, ir pats premjeras buvo nemėgstamas.
Algirdas Butkevičius, pasak R. Urbonaitės, išsiskyrė fenomenu, kad, nors beveik nieko nedarė, bet ekonominio kilimo sąlygomis nuolat kalbėjo, kad „visais pasirūpinsime, visus išklausysime“, ir išlaikė nemažus reitingus.
„Dabartinė Vyriausybė negali sakyti, kad nieko nedaro, judesio yra kur kas daugiau. Kuo daugiau judesio, tuo daugiau kritikos ir daugiau galimybių paslysti, tai natūralu, kad reitingai gali būti daugiau neigiami, nei tuo metu po metų buvo A. Butkevičiaus Vyriausybės. Bet ten fenomenaliai aukštų reitingų palyginti su dabartiniais nebuvo“, – sakė R. Urbonaitė.
Partijų reitinguose – štilis
Lyginant liepos ir birželio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenis apie politines partijas, reikšmingų statistinių pokyčių nematyti. LVŽS reitingas liepą buvo 17 proc., birželį – 17,8 proc., jų artimiausių konkurentų TS-LKD populiarumas liepą siekė 16,6 proc., o birželį – 15,6 proc.
Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas liepą buvo 11,3 proc., prieš mėnesį – 12,8 proc., o Liberalų sąjūdžio populiarumas liepą siekė 7 proc., birželį – 7,5 proc. Partija „Tvarka ir teisingumas“ liepą būtų surinkusi 5,3 proc., o birželį 6 proc. balsų. Kitos politinės partijos neperžengtų 5 proc. rinkimų į Seimą barjero.
S. Skvernelis vis dar populiariausias
Saulius Skvernelis, apklaustųjų nuomone, vis dar yra tinkamiausias iš politikų ir visuomenės veikėjų užimti premjero pareigoms. Taip mano 23,7 proc. apklaustųjų, tai yra 3,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį.
Artimiausias jo konkurentas yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurį palaikė 8 proc. apklaustųjų liepą, o prieš mėnesį – 8,2 proc. Už jo yra buvęs premjeras, socialdemokratas Algirdas Butkevičius, jį liepą palaikė 6,5 proc., o birželį – 4,2 proc. apklaustųjų.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis liko ketvirtas, jį per paskutinę apklausą palaikė 6,2 proc., o prieš mėnesį – 5,9 proc. apklaustųjų.
Tarp kandidatų buvo minimi ir socialdemokratė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, europarlamentaras Antanas Guoga, Liberalų sąjūdžio vadovas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda, konservatorius, buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.