Juokingi Fredžio mokslai

Užkalnių kaime (Raseinių r.) gyvenantis vokietis Fredis Willigas per tris metus išmoko keletą lietuviškų žodžių: šnapsas, davai, šūdas ir eik tu na...

Nors ne visi tie žodžiai lietuviški, tačiau jie tokie įprasti kaimo aplinkoje, kad kai kurie vietinai gyventojai juos laiko ypač savais – lietuviškais.

Vokietis kaip kempinė prisigėrė degraduojančio kaimo raugo ir supanašėjo su aplinka. Neseniai jį primušė. Susipynusiame girtų konfliktų raizginyje sunku suprasti, kam derėtų prisiimti didžiąją dalį kaltės dėl sudaužyto veido. Pats vokietis mano, kad konflikto priežastis – besaikis aplinkinių girtavimas.

Jokios užuojautos

Sumuštas svetimšalis nesulaukė užuojautos. „Pats nugriuvo ir susigrūdo snukį“, - nuožmiai ištarė viena moteriškė.

Žmonių atšiaurumas, skurdi buitis, rodos, jaučiama kiekviename žingsnyje.

Iš valdžios bokšto į lietuvišką peizažą žvelgiantys valstybės tarnautojai pasakytų, jog kaimų nykimas yra natūrali ir neišvengiama ekonominės ir socialinės raidos dalis.

Bet lieka neatsakytas svarbus klausimas. Kodėl lietuviški kaimai nemiršta oriai? Bet užsilenkia šlykščiu būdu – girti, išprotėję, ištikti komos?

Klestėjimo laikas

Pasak Nemakščių seniūnijos, kuriai priklauso Užkalniai, vadovo Remigijaus Laugalio, Užkalnių bėdos susiję su sovietmečio palikimu. Tais laikais Užkalniai klestėjo: apylinkėse intensyviai buvo auginami cukriniai runkeliai, o talkininkai atvykdavo net iš sovietinių Azijos respublikų.

„Traktorininkai uždirbdavo apie 300 rublių, kai vidutinis atlyginimas buvo ne daugiau 120 rublių. Buvo pastatyti keli daugiabučiai, kuriuose apsigyveno įvairaus plauko perėjūnai. Liedavosi alkoholis, vykdavo baliai. Ilgainiui gyvenvietėje atsirado tamsaus gymio vaikų, kai kurios netekėjusios moterys augino po 5 vaikus“, - pasakojo R.Laugalis.

Jo nuomone, būtent sovietmečiu pasėta veltėdystės sėkla ir sukelia dabartinę destrukciją Užkalniuose.

Žiaurūs likimai

Atsitiktinumas ar ne, bet buvusiems traktorininkams gyvenimas Užkalniuose nesusiklostė.

Vieną buvusį traktorininką Algį Juščių sutikome šalia apgriuvusio namiūkščio dalgiu pjaunantį žolę. 52 metų vyras serga tuberkulioze, niekur nedirba ir šiaip taip išgyvena, gaudamas 86 Eur pašalpą. Šiek tiek jam padeda ir sugyventinė, kurios pašalpa – dvigubai didesnė.

Ypač tragiškas likimas ištiko buvusį traktorininką S.B. Prieš dvejus metus jis buvo rastas nusižudęs netoli daugiabučio esančioje malkinėje. 54 metų vyras sirgo koma, buvo beveik praradęs darbingumą, todėl jautėsi ligotas ir nebereikalingas.

Gali būti išprotėjęs

Užkalniuose dažnai vyksta girtos muštynės. Rugpjūčio 21 dieną daugiabučio namo kieme, neblaivus penkiasdešimtmetis peiliu grasino namo gyventojams. Jų stojo ginti 27 metų įkaušęs drąsuolis, bet girtos pastangos baigėsi liūdnai – pats buvo sužalotas.

Žmonės pasakojo, kad užpuolikas dažnai gydosi psichiatrinėje ligoninėje.

„Kad jis durnas – tai visiems aišku. Bet ar pamišėlis – nesuprasi. Jau ne pirmą kartą švaistosi peiliu. Iš pradžių jį uždaro į areštinę, paskui į psichiatrinę, o po kurio laiko jis vėl pasirodo Užkalniuose“, - pasakojo gyvenvietės senbuvė.

Ji skundėsi ir vokiečio elgesiu. Antrame daugiabučio aukšte gyvenančio svetimšalio bute išjungta elektra. Dabar elektrą jis gaminasi balkone pastatytu generatoriumi.

„Tas generatorius nuolat burzgia. Be to, kad jis veiktų, reikia benzino. Visi žino, kad degalų laikyti bute negalima“, - sakė moteris.

Ne visi žlunga

Netoli parduotuvės sutiktas F.Willigas neneigė, kad naudoja generatorių ir benziną, bet tikino, kad tai suderinta su kažkokiais pareigūnais.

Pamatęs, kad yra fotografuojamas, vokietis ištarė lietuvišką žodį – „šūdas“. Beje, niekas gyvenvietėje ir seniūnijoje nežino, kokie likimo vėjai svetimšalį atbloškė į žlunganti kaimą. Kalbama, kad fiktyvių vedybų sandėris.

Situaciją Užkalniuose komentavęs Nemakščių seniūnas R.Laugalis atkreipė dėmesį, kad Užkalnių nuopolis nėra dominuojantis reiškinys apylinkėse.

„Ne per toliausiai yra Pašešuvio kaimas. Ten nepamatysi girtuoklių ir veltėdžių. Ir nusikalstamumo beveik nėra. Pašešuvyje nebuvo pastatyti daugiabučiai, kuriuose apsigyvena atėjūnai. Todėl šiame kaime iki šiol išlaikyta tvirta gyvenimo sankloda, paremta prisirišimu prie savo žemės, darbštumu ir religingumu“, - pabrėžė seniūnas.