„Tai kad čia - ne reforma, tai tuo ir netenkina. Tai – administracinis pasikeitimas centralizuojant skyrių veiklą, jungiant padalinius į vieną įmonę, kuris nieko bendro turi su reforma. Pavadinimo keitimas į Užimtumo tarnybą lygiai taip pat nekeičia esmės. Darbo birža šiandien jokio užimtumo, jokių darbo vietų niekam nesukuria ir negarantuoja“, - sakė G. Paluckas.
Pasak socialdemokratų lyderio, esminė reforma nevyksta, nors ji yra ypač reikalinga.
„Nes tas funkcijas, kurias dabar atlieka Darbo birža, gali atlikti bet kuris darbo pasiūlymų portalas, o bedarbio išmokas pervesti gali tiesiog mikroįstaiga, kuri tai per banką padarytų. Bet reikia pripažinti, kad daugiau kaip 100 tūkst. žmonių neturi darbo. Tiek darbo vietų niekada nebuvo sukurta“, - sakė G. Paluckas.
Socialdemokratų lyderis šiame kontekste giežtai sukritikavo sprendimą naikinti viešųjų darbų programą.
„Vietoje to, kad naikintume, ką ministerija neseniai padarė, viešųjų darbų programą, ją reikia plėsti ir įvairinti, išplečiant iki nacionalinės užimtumo programos, kuri tuose regionuose, kur nedarbas ir šiandien siekia 12-15 proc., kurtų darbo vietas kartu su verslu, ir valstybė kurtų darbo vietas“, - sakė G. Paluckas.
Pasak socialdemokratų lyderio, kai kuriose šalyse, pagal makroekonominį modelį, valstybė yra vadinama „paskutinės vilties darbdaviu“. „Ji užtikrina darbą pirmiausia ilgalaikiams, prastos kvalifikacijos bedarbiams, socialinės rizikos grupėms, kad jie toliau negrimztų, o turėtų tikrą užimtumą. Tai aš tos reformos nematau. Aš matau toliau tęsiamą vegetacinį išmokų dalinimą, ir tikro užimtumo Darbo birža kol kas toliau nesiruošia užtikrinti“, - kalbėjo G. Paluckas.
Siūlytų daugiau galimybių suteikti savivaldai
Socialdemokratų lyderis nemano, kad be diskusijos reikėjo pradėti Darbo biržos struktūrinę reformą. Socialdemokratų požiūriu, siekiant skatinti investicijas ir darbo vietas regionuose, Darbo biržos teritorinius skyrius ir profesines mokyklas būtų tikslinga perduoti savivaldoms.
„Nes tai būtų, kaip instrumentai, įgalinantys ir vykdyti užimtumo programas ir ruošti konkrečius įgūdžius turinčius žmones, siekiant pritraukti kapitalą, investicijas, bet žiūriu, kad einama visiškai priešingu keliu. Tai yra elementarus centralizavimas, optimizavimas, siekiant daugiau sutaupyti lėšų“, - sakė G. Paluckas.
Paskelbė apie Darbo biržos pertvarkymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija penktadienį paskelbė apie Darbo biržos pertvarką. Nuo kitų metų spalio Lietuvos darbo birža kartu su teritoriniais vienetais taps Užimtumo tarnyba. Šiuo metu vyksta pasirengimas struktūriniams pokyčiams. Juos įgyvendinant bus mažinamas administracinis aparatas ir labiau susitelkiama į efektyvų bendradarbiavimą su darbo ieškančiaisiais bei darbdaviais.
„Lietuvos darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms tampant vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba – būtų optimizuojamos bendrosios viešojo sektoriaus funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, bendrieji reikalai, viešieji pirkimai ir IT priežiūra. Daugėtų dirbančiųjų tiesiogiai su klientais regionuose, mažėtų administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų. Tai atneštų naudą ne tik darbo ieškantiesiems bei darbdaviams, bet ir leistų sutaupyti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų“, - pranešime spaudai cituojamas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Anot ministro, pokyčiai turėtų teigiamą poveikį ir regionams: veiktų keturi stiprūs regioniniai klientų aptarnavimo departamentai, nemenka dalis centrinės įstaigos darbo vietų taip pat persikeltų į regionus arčiau žmonių. Taip pat planuojamas skambučių centras, kuris teiks paslaugas klientams telefonu, o darbo vietos taip pat būtų kuriamos regionuose.
Pasak Lietuvos darbo biržos direktorės Ligitos Valalytės, vadovų skaičius įgyvendinus pokyčius sumažės 55 proc., bus orientuojamasi į kokybiškas paslaugas ir elektroninių paslaugų bei klientų aptarnavimo telefonu stiprinimą. Nauja tai, kad darbdaviai turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Taigi atrankos darbdaviams bus vykdomos greičiau ir kokybiškiau, tikina ministerija.
Planuojama, kad Užimtumo tarnybą sudarys 6 departamentai – Šiaurės, Rytų, Vakarų ir Pietų klientų aptarnavimo departamentai, taip pat Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas. Planuojamas centralizavimas įstaigos vadybiniu aspektu, taip pat metodinis vadovavimas – standartizuojamos paslaugos visoje Lietuvoje, darbo rinkos prognozavimas, stebėsena bei analizė, kokybės užtikrinimas.