„Niekas neteršia kopų, nereikia eiti į lauko išvietes arba tiesiog jūrą. Švarus ir saugus tualetas čia pat. Gerai, kad tie tikrintojai tingi persikelti per Kuršių marias. O tai pamatytų tuos konteinerius ir gal net lieptų juos pašalinti“, - juokiasi moteris.
DELFI skelbė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcija (VTSPI) pareikalavimo pašalinti Palangos pliažuose stovinčius naujintėlaičius konteinerinius tualetus su vandentiekiu, nuotekų tinklais ir elektra.
VTSPI atstovas Albinas Keturka DELFI teigė, esą konteineriniai tualetai Palangoje pripažinti statiniais dėl dviejų esminių aspektų: juos perkėlus į kitą vietą sumažėtų jų vertė, nes tualetai nebebūtų prijungti prie kanalizacijos, todėl jais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, priešingai nei, pavyzdžiui, statybininkų konteineriai. Taip pat pabrėžiama, kad tualetų sąlytis su žeme pasižymi patvarumu.
Nacionaliniam parkui netrukdo
Tokie patys konteineriniai tualetai tebestovi ir Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) teritorijos paplūdimiuose Nidoje, Preiloje, Pervalkoje ir toje pačioje Smiltynėje. Pasak KNNP direkcijos vadovės Aušros Feser, parkui jie visiškai netrukdo. „Paplūdimio zonoje yra daug tų konteinerinių tualetų. Nieko geriau nesugalvosi. Tualetai pliažuose – būtini“, - DELFI sakė A. Feser.
Ji stebėjosi, kodėl VTSPI užkliuvo analogiški laikini statiniai Palangoje. „Manau, kad tai tik biurokratinis nesusikalbėjimas. Dabar tiek visokiausių reglamentavimų, kad kartais nesupranti, kas yra kilnojamas, o kas – nekilnojamas daiktas. Konteineris, lyg ir kilnojamas. Tačiau reikėtų plėsti sąvokų paletę“, - siūlė parko direkcijos vadovė.
Anot jos, kai prie kai kurių konteinerinių tualetų Kuršių nerijoje yra prijungtos komunikacijos, kai kurie turi autonominį elektros tiekimą nuo saulės baterijų.
Dvigubi standartai
Klaipėdietis Germanas Čepas, nuolat besikabinėjantis prie Klaipėdos paplūdimius eksploatuojančių institucijų veiklos, išgirdęs, kad VTPSI užkliuvo konteineriai Palangos paplūdimy, ėmė juoktis.
„Prieš kelerius metus pats ieškojau teisybės ir teiravausi, ar laikini gelbėtojų nameliai ir konteineriniai tualetai Smiltynės paplūdimiuose pastatyti teisėtai? Siunčiau raštus ir Nacionalinei žemės tarnybai, ir Aplinkos apsaugos departamentui, ir kitoms tarnyboms. Iš įvairių institucijų gautuose atsakymuose teigiama, kad paplūdimiuose pastatyti konteineriai ir kilnojamieji gelbėtojų nameliai neprieštarauja teisės aktams ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui. Be to, statiniai pajūrio zonoje gali būti statomi vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu: „Pajūrio juostoje gali būti statomi laikini paplūdimio aptarnavimo statiniai“. Tualetai juk ir yra laikini statiniai“, - juokėsi klaipėdietis.
Jis stebėjosi, kodėl VTPSI inspekcija taiko dvigubus standartus ir Kuršių nerijoje tualetus toleruoja, o Palangoje – ne.
Klaipėdietis taip pat baksnojo ir į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą, kuriame nurodyta, kad sanitariniams–higieniniams reikalavimams užtikrinti paplūdimio prieigose turi būti įrengti sanitariniai-higieniniai punktai – sutvarkyti, įrengti tualetai prijungti prie miesto inžinerinių tinklų.
„Statybos inspekcijos valdininkai turbūt patys įstatymų ir kitų teisės aktų neskaito“, - šaipėsi G. Čepas.
O gal konteineriai kitokie?
DELFI pasiteiravus, kodėl VTPSI užkliuvo Palangos tualetai, o tokie patys objektai Smiltynėje tebestovi, institucijos atstovas A. Keturka puolė švelninti situaciją. Anot jo, palangiškiams leista iki kitų metų vasaros sezono patikslinti kai kuriuos planavimo dokumentus, kad konteineriai pliažuose atsidurtų teisėtai. Esą jei tai būtų padaryta anksčiau, tai ir jokio skandalo nebūtų kilę.
Taip pat jis suabejojo, ar Smiltynės ir Palangos konteineriai yra tokio paties tipo statiniai. Be to, anot A. Keturkos, Palangoje ir Kuršių nerijoje galioja skirtingi planavimo dokumentai.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) Palangos miesto savivaldybės administracijai yra nurodžiusi iki 2018 sausio 1 d. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tualetus, pastatytus Palangos savivaldybės teritorijoje esančiame paplūdimyje bei rekomendavusi pakeisti reikiamus teritorijų planavimo dokumentus, kad kitais metais šie statiniai stovėtų teisėtai“, - DELFI raštu pateiktame atsakyme dėstė VTPSI atstovas.
„Atsakant į Jūsų klausimą dėl minimo Kuršių nerijos nacionalinio parko, šio kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentas nėra tapatus Palangos miesto savivaldybės dalyje nustatytam reglamentui. Abiejose teritorijose galioja skirtingi teritorijų planavimo dokumentai.
Be detalesnio tyrimo negalėtume atsakyti, ar konkrečiai Jūsų laiške esantys minėti objektai yra tokio paties tipo statiniai, taip pat ar jie stovi toje pačioje pajūrio juostos dalyje, smėlio paplūdimyje, kaip yra Palangos miesto savivaldybėje esančio paplūdimio atveju“, - svarstė A. Keturka.
Nuotraukose matyti, kad skiriasi tik spalva – Palangoje konteineriai tualetai mėlyni, o Smiltynėje balti.
Įstatymas pritaikomas skirtingai
A. Keturka taip pat paaiškino, kad Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnis Palangai, Klaipėdai ir Kuršių nerijai taip pat traktuojamas skirtingai. „Tai, kas gali būti statoma pajūrio juostoje, numato šiame įstatyme išvardinti atskiroms teritorijoms pritaikyti teritorijų tvarkymo dokumentai. Šiuose dokumentuose detaliai nurodoma, kuriose vietose galima įrengti persiengimo kabinas, kur turi stovėti šiukšliadėžės, kur yra įrengti takai ir t. t.
Teritorijų tvarkymo dokumente, kuris galioja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančiam paplūdimiui, nėra numatyta tokių tualetų su inžineriniais tinklais, kokius šiuo metu yra įrengusi Palangos miesto savivaldybės administracija, todėl Inspekcija nurodė juos pašalinti, o kad jie galėtų būti pastatyti teisėtai, minimuose teritorijų planavimo dokumentuose savivaldybės iniciatyva turi atsirasti korekcijos.
Jei savivaldybė būtų atlikusi korekcijas prieš pastatydama statinius, ji nebūtų pažeidusi teisės aktų ir statiniai būtų stovėję teisėtai“, - savo atsakymą užbaigė VTPSI atstovas A. Keturka.
