Tuoktuvių daugėja

Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė pasidžiaugė, kad santuokų skaičius kasmet auga.

Pernai iki liepos 1 d. Kauno rajone buvo užregistruotos 196 santuokos, o šiemet per tą patį laikotarpį – 201 santuoka. „Pakaunėje santuokų kasmet vis daugėja. 2010 m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 200 santuokų, 2014-aisiais – jau per 400, o pernai – net 592 santuokos“, – sakė S. Subačienė.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos manymu, augimo tendencija tikriausiai yra susijusi su tuo, kad santuokos įregistravimo ceremonija vykdoma Raudondvario pilyje. „Jaunieji mielai renkasi šią išskirtinę ir įspūdingą Kauno rajono vietą. Čia sumainyti žiedų atvyksta ne tik pakaunės, bet ir kitų savivaldybių gyventojai, mat jau kurį laiką prašymus tuoktis jaunieji gali paduoti bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar užsienyje“, – teigė savivaldybės atstovė.

Anot jos, liepa ir rugpjūtis yra derlingiausi santuokų mėnesiai, žinoma, paskutinis vasaros mėnuo lenkia liepą. Rugpjūtį Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje paprastai kasmet įregistruojama apie 150 santuokų. Tradiciškai vestuvių pagausėjimas jaučiamas nuo gegužės iki spalio.

„Pernai liepą žiedus sumainė 87 poros, o šiemet pasiekėme 100. Skaičiai liudija, kad civilinių santuokų skaičius Kauno rajone didėja“, – sakė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Jaunieji gali tuoktis ne tik Civilinės metrikacijos skyriuje, jie gali sudaryti santuoką ir vien bažnyčioje. Pernai Kauno rajono šventovėse per pirmuosius šešis mėnesius žiedus sumainė 60 porų, o šiemet – 46-ios.

Ceremonijos vyksta netikėčiausiose vietose

Kai 2011 m. atsirado galimybė tuoktis ne vien Civilinės metrikacijos skyriuje, o jaunųjų pasirinktoje vietoje, pastaroji tendencija taip pat stiprėja. 2011 m. teko vykti į 7 jaunųjų pasirinktas vietas, 2016-aisiais – į 18, o šiemet vyko 12 išvažiuojamųjų santuokų. Kauno rajone išties gausu gražių ir įdomių vietų. Anksčiau jaunieji buvo originalesni ir romantiškesni. S. Subačienei yra tekę ceremoniją atlikti Kauno mariose plaukiojančiame garlaivyje, prie Medžių dvynių bei Kadagių slėnyje Samylų seniūnijoje, gamtos prieglobstyje Kulautuvoje, Kačerginėje ir Zapyškyje.

Pastaraisiais metais jaunieji yra linkę ceremoniją rengti Kauno rajono kaimo turizmo sodybose, mat jų šeimininkai labai stengiasi, kad šventė būtų įsimintina, skoningai ir originaliai papuošia aplinką. Be to, tuoktuves gali stebėti gausus svečių būrys – ne tik tėvai, bet ir seneliai, giminaičiai, draugai.

Ir į Raudondvaryje vykstančią civilinę metrikaciją su jaunaisiais neretai atvyksta gausus svečių būrys. Šventės dalyviai, ypač vyresnio amžiaus, lieka sužavėti šių erdvių. Smagu, kai švytinčiais veidais žmonės prieina padėkoti už įspūdingoje vietoje vykusią iškilmingą ceremoniją“, – džiaugėsi Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Populiariausias – Babtyno-Žemaitkiemio dvaras

išvažiuojamosioms santuokoms pasirenkamų vietų pastaruosius kelerius metus itin populiarus Babtyno-Žemaitkiemio dvaras ir Raudondvario oranžerija. „Babtyno-Žemaitkiemio dvaro savininkai jauniesiems suteikia gana platų ceremonijos vietų pasirinkimą: prie vienuolyno, sūpynių, įspūdingo seniausio sodybos medžio, netgi kluone. Šis dvaras – senovinis, originalus, tačiau jis neiščiustytas, bohemiškas, gamta natūrali. Tikriausiai žmones traukia ir charizmatiški dvaro šeimininkai – Miglė Kosinskaitė bei Mindaugas Šventoraitis. Pernai vienas ketvirtadalis išvažiuojamųjų santuokų vyko būtent Babtyno-Žemaitkiemio dvare“, – tvirtino pašnekovė.

S. Subačienė pabrėžė, kad keičiasi ne tik ceremonijai pasirinkta vieta, bet ir tradicijos. Jaunąją vis dažniau atlydi tėvelis, sumainiusieji žiedus barstomi žiedlapiais ar ryžiais, leidžiami balandžiai, kartą teko stebėti net žydiškus ritualus.

„Žmonės yra linkę į skaičių magiją. Štai 2017 07 17 susituokė gerokai didesnis porų skaičius nei įprastai. „Jau yra pora, kuri civilinę santuoką pageidauja įteisinti 2018 08 18. Prašymus tuoktis jie padavė šiemet, vasarį. Datos yra svarbu“, – šypsojosi S. Subačienė.

Pirmoji pagal senuosius lietuvių papročius

Būtent skaičių magijos suvilioti Loreta Norkutė ir Ričardas Markevičius santuokai pasirinko neįprastą dieną – pirmadienį, liepos 17-ąją. „Mums ši data svarbi ir reikšminga, nes būtent šią dieną sukanka septyneri metai, kai esame kartu“, – sakė nuotaka.

Nors gyvena netoli Vilkijos, kuri tituluojama Lietuvos Šveicarija, jaunieji ceremonijai pasirinko Raudondvarį, mat čia buvo patogiausia: sumainę žiedus iškilmių menėje, dvaro sodyboje atliko ir pagonišką ritualą.

„Krikščionybė nėra tikroji religija, ji buvo priimta vien tam, kad apsigintume nuo kryžiuočių. Tai istorinis aspektas. Nepatinka ir tai, kad bažnytinė santuoka yra labai sukomercinta, kiek pastebėjau, kunigai nieko prasminga nepasako“, – neslėpė jaunikis.

Taigi, nors dažniausiai krivių vedamos apeigos vadinamos pagoniškomis, iš tiesų taip nėra. Visa ceremonija yra paremta Lietuvos papročiais ir tradicijomis. Todėl tokias vestuves tiksliau būtų vadinti baltiškomis tradicinėmis jungtuvėmis arba ceremonija pagal senuosius lietuvių papročius.

Ceremonija pagal senuosius lietuvių papročius užtruko netgi ilgiau nei civilinė metrikacija, apie 45 minutes. Pagoniškame rituale dalyvavo visi Markevičių svečiai, sustoję ratu aplink aukurą. Pirmiausia buvo uždegta ugnis, nes ji yra pagrindas, siejantis mus su protėviais.

Pasitikusi jaunuosius, ritualui vadovaujanti krivė pagarbino dievus bei protėvius ir virš aukuro ugnies pašventino sutuoktuvių žiedus. Jungtuvių apeigų metu jaunųjų rankos buvo surištos austa juosta, jie tris kartus apvesti aplink aukurą, o svečiai, laimindami ir linkėdami jiems laimingo, vaisingo ir turtingo gyvenimo, apibėrė grūdais.

Vis dėlto įspūdingiausias baltiškų tradicinių jungtuvių momentas buvo sielą suvirpinanti jaunųjų priesaika vienas kitam, mat žodžiai buvo ne šabloniški, o einantys iš širdies. Ne mažiau įdomu stebėti ir midaus ragavimą iš dviejų tarpusavyje sujungtų taurių. Midumi buvo vaišinami ir svečiai.

„Visa, kas yra geriausia, yra sava, – šypsojosi R. Markevičius. – Nors nesame bitininkai, midų pasigaminome patys. O juostą, sujungusią mūsų rankas, išaudė mano mama.“

Civilinės ceremonijos metu jaunoji buvo pasipuošusi įspūdinga balta suknele, o jaunasis vilkėjo smokingu. Baltiškoms tradicinėms jungtuvėms jaunieji buvo apsiausti tautiškomis skraistėmis.

Ar Markevičiai ir savo vaikus ketina krikštyti pagoniškai? „Pagal pagoniškas tradicijas, tai yra ne krikštynos, o vardynos“, – mįslingas išliko Ričardas.

Loretos Norkutės ir Ričardo Markevičiaus vestuvės
Foto: Marius Vizbaras
Loretos Norkutės ir Ričardo Markevičiaus vestuvės
Foto: Marius Vizbaras
Loretos Norkutės ir Ričardo Markevičiaus vestuvės
Foto: Marius Vizbaras
Loretos Norkutės ir Ričardo Markevičiaus vestuvės
Foto: Marius Vizbaras


Loretos Norkutės ir Ričardo Markevičiaus vestuvės
Foto: Marius Vizbaras