Kaip DELFI teigė Vytauto Didžiojo universiteto docentas, psichologas Visvaldas Legkauskas dažniausiai žmonės renkasi bendrauti su žmonėmis, kurie yra į juos panašūs.
„Vyrai žmonas, kaip ir žmonos vyrus, draugai draugus iš dalies renkasi tokius, kurių politinės pažiūros yra panašios. Tie, kurie yra labiau angažuoti savo politinėse pažiūrose, mažiau abejingi, jie teikia daugiau reikšmės politinėms pažiūroms, pagal tai ir renkasi tuos žmones, kuriuos gali rinktis“, - sakė V. Legkauskas.
Pasak psichologo, kertiniais įsitikinimais besiremiančios politinės nuostatos lėtai kinta, tačiau jeigu jos remiasi norais ir pageidavimais, tuomet jos lengviau keičiasi.
Priklauso, nuo to, kokią partiją palaiko
Politines nuostatas tyrinėjantys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkai pastebėjo, kad situacija dėl to, kaip socialiniuose tinkluose pasiskirsto rinkėjai, skiriasi priklausomai nuo to, kokias partijas jie palaiko.
Pavyzdžiui, pasak šio instituto profesorės Ainės Ramonaitės, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų beveik 70 proc. artimosios aplinkos sudaro kiti tos pačios partijos rinkėjai. O liberalų artimoje aplinkoje – tik 37 proc. asmenų sudaro Liberalų sąjūdžio rinkėjai. Artimiausia aplinka mokslininkai laikė sutuoktinį, vaikus, tėvus ir brolius, seseris.
„Jau ir anksčiau iš mūsų duomenų pastebėjome, kad TS-LKD rinkėjai gyvena gana uždaruose savo tinkluose. Vieni žmonės šią partiją mėgsta, balsuoja už ją, kiti – jos nekenčia, ir tie ratai nelabai susikerta. Tuo metu Liberalų sąjūdžio rinkėjai galbūt labiau pagal tuometines nuotaikas balsuoja, ir jų aplinkoje tos partijos rėmėjai nesudaro daugumos. Jie, galima sakyti, liberalūs ta tikrąja prasme, nes visokių pažiūrų žmones priima į savo ratą arba leidžia savo šeimos ratui balsuoti už įvairias partijas ir neįtikinėja, už kurią partiją balsuoti“, - kalbėjo A. Ramonaitė.
Pasak politologės, po TS-LKD homogeniškiausi socialiniai ratai – tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir socialdemokratų rinkėjų. „Mažų partijų, kaip, pavyzdžiui, Tvarka ir teisingumas – ratas irgi susidaro homogeniškesnis gal iš dalies dėl to, kad, jeigu tos partijos narių yra šeimoje, tai jie agituoja visą šeimą balsuoti už tą partiją“, - sakė A. Ramonaitė.
Socialdemokratų rinkėjai susikalba su visais
Pasak politologės, labiausiai nutolę socialiniai ratai – tarp TS-LKD ir Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Darbo partijos rinkėjų. O socialdemokratai ir liberalai pritampa tiek prie vienų, tiek prie kitų ratų.
TS-LKD rinkėjų socialinis ratas yra unikalus tuo, kad jame vieninteliame mokslininkai stebi vakaruose paplitusį reiškinį, kai vaikai perima tėvų politines nuostatas. Nors tai ir gerokai mažiau paplitę nei Vakaruose, bet to pastebima tarp TS-LKD rinkėjų.
„Jų vertybinės nuostatos yra išsiskiriančios - pasižymi daugiausiai antikomunistinėmis ir antirusiškomis nuostatomis, ir tada sutampa vaikų ir tėvų nuostatos, jų kalbėjimasis tai dar labiau sustiprina“, - sakė A. Ramonaitė.
Pasak politologės, siekiant suprasti, kaip formuojasi nuostatos socialiniuose ratuose susiduriama su vištos ir kiaušinio dilema – kas pirmiau – nuostatos ar partinės preferencijos. Politologams aišku viena, kad jos abi vienas kitą sustiprina – kai patenki į tokį ratą, kur vyrauja vienos partijos rėmėjai, tai tada nuostatos stiprėja, jos išsigrynina ir pasidaro ryškiai besiskiriančios nuo kitų.
„TS-LKD rėmėjams yra būdingi tokie rateliai. Tai yra praktiškai tai, ko mes ieškome žiūrėdami į Vakarų mechanizmus, tyrinėdami, kaip susiformuoja partinės preferencijos. Tai tik tarp TS rinkėjų randame kažką panašaus, kad yra uždari ratai, perduodamos nuostatos vaikams ir draugų, šeimos aplinkoje, jie vienas kitą sustiprina“, - kalbėjo A. Ramonaitė.
Tuo tarpu tarp kitų rinkėjų, pasak politologės, aiškaus modelio nėra. „Būna taip, kad tėvų ir vaikų pažiūros pakankamai radikaliai skiriasi, visiškai yra nepanašios, nes jie ir nesikalba, ir nesusikalba. Tada vėlgi gaunasi save sustiprinantis mechanizmas, jeigu tos pažiūros nepanašios, tada ir komunikacijos nelabai yra, nes žmonės nenori pyktis, tuomet esą geriau iš viso nesikalbėti“, - sakė A. Ramonaitė.
Neturi aiškių ideologinių nusistatymų
Politines nuostatas tyrinėjantys politologai, pasak politologės, nelabai randa rinkėjų su aiškiomis ideologinėmis pažiūromis.
„Nėra taip, kaip mes įsivaizduojame, kad yra žmogus socialdemokratiškų pažiūrų, jis turi tokias nuostatas, dėl to jis balsuoja už tokią partiją, arba yra krikščioniškų demokratiškų pažiūrų, dėl to balsuoja už atitinkamą partiją. Jeigu klausi žmonių, kokios yra jų pažiūros, tai jie pasako, bet akivaizdu, kad jų pažiūros seka iš paskos partijų“, - teigė A. Ramonaitė.
Kaip pavyzdį politologė minėjo po 2012 metų Seimo rinkimų darytą apklausą, kuomet „žaliųjų“ pažiūrų rinkėjų buvo labai mažai – vos 2 proc., tuo tarpu po 2016 metų rinkimų staiga tokių pažiūrų žmonių atsirado labai daug. „Tikrai sunku patikėti, kad staiga žmonių ideologinės nuostatos pasikeitė ir visi susižavėjo ekologinėmis idėjomis. Tiesiog - kadangi balsavo už „valstiečių – žaliųjų“ sąjungą, tai pagal partijos pavadinimą prisėmė tas nuostatas, tarsi jie būtų „žalieji“, - kalbėjo A. Ramonaitė.
Lygiai taip pat, pasak politologės, jeigu žmonės sako, kad jie – socialdemokratinių ar liberalių pažiūrų, tai nebūtinai jų pažiūros sutampa su politologiniu tokių ideologijų paaiškinimu.
„Jeigu bandai atsekti žmonių nuostatų logiką, tai, tiesą pasakius, jos nelabai išeina atsekti. Žmonės vienu metu pripažįsta visiškai prieštaringas nuostatas, pavyzdžiui, žmogus sako, kad jo pažiūras atitinka teiginys, kad „kiekvienas turi pats pasirūpinti savo gerove ir nelaukti, kad juo kažkas kitas pasirūpintų“. Tai būtų liberalus teiginys. Ir tuo pat metu pritaria teiginiui, kad „valstybė turi rūpintis, kaip sumažinti žmonių socialinę nelygybę“. Tai – jau grynai socialdemokratiškų pažiūrų teiginys“, - sakė A. Ramonaitė.
Vienintelis dalykas, kuris, pasak politologės, ryškiau diferencijuoja žmones, tai yra požiūris į Rusiją. „Vieni laikosi griežto požiūrio, kiti – labiau pragmatiško. Ten jau tos nuostatos yra pakankamai nuoseklios. Pagal tai atsirūšiuoja - TS rėmėjai prieš Lenkų rinkimų akcijos ir Tvarkos ir teisingumo rėmėjus“, - sakė A. Ramonaitė.
Pasak politologės, jei po 2012 metų rinkimų buvo matomas ryškesnis socialinių ratų atsiskyrimas. Vienoje pusėje buvo dešinieji – TS-LKD ir Liberalų rinkėjai, kitoje pusėje – kairieji - ypač Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijos rinkėjai, o socialdemokratai liko labiau per vidurį. Tai po šių rinkimų Darbo partijos rinkėjų beveik neliko, Tvarkos ir teisingumo sumažėjo, o „valstiečiai – žalieji“ paėmė labai platų elektoratą, ypač centro kairės.
„Tai dabar nėra tokio ryškaus susisluoksniavimo, dėl to, kad „valstiečiai“ į vidurį įsipaišo, ir tarp visų partijų ratų jų yra“, - sakė A. Ramonaitė.