Tokioje situacijoje atsidūrė DELFI herojus Gintaras Žukas, vieną dieną sulaukęs antstolių laiško apie turto areštą. Vyriškis buvo įspėtas, kad iš jo siekiama išieškoti 3660 eurų.

„Netrukus gavau antrą pranešimą, kad antstoliai jau parinko mano turtą, kurį areštuoja. Kartu buvo areštuotos ir visos mano sąskaitos. Dirbu už minimalų atlyginimą, ir jis taip „suvalgomas“. Net nesupratau, kas įvyko, nes staiga sužinojau esantis visiškai be pajamų“, – pasakojo jis DELFI.

G. Žukas pasakojo susisiekęs su antstoliais, tačiau šie į detales nesileidę. „Antstoliai telefonu pasakė taip: mes tau, Gintarai, leidžiame maksimum per pusę metų sumokėti šitą sumą geruoju. Kitaip turtas bus išvaržytas. Klausiu – dėl ko, kas? Jiems tai neįdomu“, – kalbėjo vyriškis.

Netrukus G. Žukas pasijautė lyg patekęs į kitą realybę. Vyras išsiaiškino, kad dvejus metus, jam nežinant, buvo civilinio proceso dalyvis, o galiausiai pripažintas kaltininku, iš kurio išieškoma minimalų atlyginimą gaunančiam darbuotojui didžiulė suma.

Priteisė atlyginti svetimą žalą

Kaip savo publikacijoje skelbė DELFI, G. Žukas, kartu su Vilniaus savivaldybe valdęs butą sostinės V. Šopeno gatvėje, liko atsakingas už miesto nuomoto socialinio būsto gyventojų įvykdytą avariją – iš savavališkai įrengto dušo užlietą apačioje veikusią kirpyklą.

Ieškinį pareiškus kirpyklos nuostolius padengusiai draudimo kompanijai, po dvejus metus trukusio proceso Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad dėl įvykio kalti buto savininkai – socialinį būstą išnuomojusi Vilniaus savivaldybė bei nieko apie šį įvykį nežinojęs G. Žukas, jau pardavęs savąją dalį buto ir įsikūręs Palangoje.

Vilniaus savivaldybei šį sprendimą apskundus Vilniaus apygardos teismui, šis, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad miesto institucijos atžvilgiu žemesnės instancijos teismas „priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą“.

Teismas pabrėžė esant įrodymų, kad dėl užlietos kirpyklos kalti socialinio būsto nuomininkai, ir paskelbė sprendimą: Vilniaus savivaldybė šioje situacijoje nekalta, todėl žalos draudikams atlyginti neturės. Tačiau padengti nuostolius buvo priteista ne nustatytiems kaltininkams, bet buto bendraturčiui G. Žukui.

Vyriškis įsitikinęs, jog liko kaltas dėl to, kad nedalyvavo teismo posėdžiuose, tad neturėjo galimybės nei įrodyti teisybės, nei teikti skundų. G. Žukas DELFI tvirtino negavęs teismo pranešimo, nors savo gyvenamąją vietą deklaravęs sąžiningai.

Kaip nurodoma jo ir valstybės skirtos advokatės Aušros Saulėnienės prašyme atnaujinti procesą, „atsakovas G. Žukas apie bylą nežinojo, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, dėl to jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, išdėstyti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus ir aktyviai dalyvauti procese bei skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, tuo pažeidžiant jo teisę į teisminę gynybą. Byla buvo nagrinėjama atsakovą informavus viešo paskelbimo būdu, nepaskyrus byloje nei kuratoriaus, nei pranešus atsakovui apie bylą“, – nurodoma prašyme.

Gintaras Žukas

DELFI pašnekovas stebėjosi: negi kiekvienas pilietis kas vakarą turi pasidomėti, ar jo atžvilgiu nepradėta byla? „Tai yra mūsų įstatymai. Jūs turite nemiegoti, nedirbti, bet nuolat eiti į internetą ir stebėti, ar jums kažkas neįvažiavo į automobilį, ar kažko nepadarė jūsų bendraturčiai, ar kažkas neiškėlė bylos, ar už jūsų nugaros jau nevyksta teismai. Apie tai jūs sužinote tik tada, kai ateina antstoliai išieškoti jūsų turto“, – teigė jis.

Antstoliai nekomentuoja, jie atostogauja

Liepos 25 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas, į kurį kreipėsi G. Žukas, priėmė sprendimą stabdyti jo atžvilgiu atliekamus antstolių veiksmus.

„Teismas mano, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pripažintinas teisiškai pagrįstu, todėl vykdymo proceso sustabdymas yra būtinas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui toliau atliekant vykdymo veiksmus būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, taip pat tenkinus pareiškėjo prašymą ir atnaujinus procesą, būtų neproporcingai suvaržytos ir pažeistos pareiškėjo teisės“, – konstatavo teismas.

Ši nutartis turi būti vykdoma skubiai, tačiau G. Žukas DELFI sakė, kad reali situacija yra kita. „Antstoliai arešto visai nepanaikina, jie vis tiek nori apsidrausti. Labiausiai man nepatinka, kad, kiek žinau, neatšaukiamas buto areštas. Antstoliai pasakė, kad areštą gali perkelti nuo vieno turto ant kito, bet visai panaikinti esą nėra įpareigoti“, – DELFI pasakojo S. Žukas.

Apie šią situaciją DELFI norėjo pasikalbėti su Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovile Satkauskiene. Tačiau ji pareiškė situacijos negalinti komentuoti, nes šiuo metu ir pati, ir Rūmų atstovė spaudai atostogaujančios.

Turi daugiau galimybių

Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto direktorius prof. dr. Virginijus Bitė, DELFI paklaustas, negi iš tiesų kiekvienas pilietis kas vakarą turi pasidomėti, ar teismų sistemoje nėra informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, sakė, kad gyventojams, vengiant tokių rizikų, reikėtų rūpestingai atlikti savo pareigas – pasirūpinti, kad realus gyvenamasis adresas sutaptų su deklaruojamu, arba numatyti, kas galėtų priimti korespondenciją.

Pasak jo, šioje situacijoje sistema turi išlaikyti balansą. „Jei būtų labai griežti reikalavimai dėl įteikimo, tai galėtų tapti kliūtimi vesti bylas, jeigu atsakovai slapstytųsi ir vengtų įteikiamų dokumentų. Todėl Kodekse yra numatytos tam tikros priemonės – viešo paskelbimo būdu, per kuratorių ir panašiai, kuo ieškovai naudojasi. Žinoma, visada gali pasitaikyti atvejų, kai truputį ir piktnaudžiaujama, bandoma nueiti lengviausiu keliu, neišnaudojamos galimybės surasti atsakovą ir panašiai. Todėl atsakovui lieka galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo“, – aiškino teisininkas.

V. Bitės teigimu, kiekvienas atvejis negali būti tik juodas arba baltas. Nors teisininkų aplinkoje vyksta teorinės diskusijos dėl teismų sprendimų priėmimo už akių sistemos tobulinimo. „Bet tokio sprendimo paskirtis yra sudaryti sąlygas išnagrinėti bylą net ir tais atvejais, kai atsakovas nereaguoja, neįsitraukia į procesą dėl savo ar ne savo kaltės“, – aiškino profesorius.

Jis pasakojo pats turėjęs bylą, kur žmogus tik po metų sužinojo, jog parduoto automobilio pirkėjas Ispanijoje padarė avariją, draudikai kreipėsi į teismą ir už akių buvo priimtas sprendimas, dėl kurio į ankstesniojo savininko duris pasibeldė antstoliai.

„Kreipėmės su prašymu atnaujinti procesą ir laimėjome bylą, nes nebuvo padaryti visi veiksmai surasti atsakovą. Taigi priemonių gintis yra“, – pasakojo V. Bitė.

Pasiteiravus, kodėl teismams neretai sunkiai sekasi surasti atsakovus, bet antstoliai, atėjus metui išieškoti lėšas, tai padaro labai greitai, profesorius svarstė, kad antstoliai turi daugiau galimybių „iškapstyti“ žmogų.

„Paprasti ieškovai, neturėdami įgaliojimų prieiti prie informacijos bazių, turi ribotas galimybes, išskyrus kreiptis į gyventojų registrų tarnybą ir gauti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. O antstoliai turi realesnes galimybes, nors kokius jie metodus naudoja, negaliu pasakyti, ir jie kažin ar atsakys“, – kalbėjo instituto direktorius.

Problemų kelia gyvenamosios vietos deklaravimas

Garsus advokatas Vytautas Sirvydis teigė, kad piliečiams verta domėtis, ar nepradėtos bylos jų atžvilgiu. „Žinoma, tai yra problema. Esu baudžiamųjų bylų advokatas, bet, kaip kontoros seniūnui, situacija žinoma. Proceso pasikeitimai yra tokie, kad vis daugiau bylinėjimosi problematikos keliasi į elektroninę erdvę. Su tuo tikrai nenorėčiau iš esmės sutikti. Dalis sprendimų iš tiesų yra neblogų, bet dalis – labai blogų“, – pabrėžė jis.

Vytautas Sirvydis

V. Sirvydžio teigimu, teisė reikalauja, kad būtų išklausyta ir kita pusė. „Jeigu jau kažkas inicijuoja bet kokią bylą teisme, tai teismas turi pareigą išklausyti priešingą pusę. Dabar einama absoliučiu palengvinimo keliu, bet kuo daugiau palengvinimų teismams, tuo mažiau teisingumo“, – aiškino advokatas.

Pasak jo, remiantis statistika, vien per šešis šių metų mėnesius emigravo 31 tūkst. Lietuvos piliečių, todėl vis daugėja problemų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. „Dabartinis Civilinio proceso kodekso pakeitimas yra baisus – užtenka nusiųsti pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir viskas. Nesvarbu, kad ieškomo asmens ten nėra ir nebuvo“, – kalbėjo V. Sirvydis.