21 metų Jonas Norvidas teigė nuo vaikystės jautęs trauką aviacijai. „Kaip ir kiekvienas paauglys rinkausi studijų programą ir galvojau, ką aš noriu veikti gyvenime. Pradėjau domėtis aviacija“, - pasakojo J. Norvidas.

Jaunuolis teigė su pusbroliais išbandęs šuolį parašiutu, po to pabandė sklandyti, paskraidė privačiu lėktuvėliu. „Su kiekvienu kartu supratau, kiek man tai yra artima, ir kiek man tai patinka, ir suvokiau, kad norėčiau visą gyvenimą tuo užsiiminėti – skrydžiais, būti danguje“, - kalbėjo J. Norvidas.

Baigęs vidurinę mokyklą jaunuolis pradėjo svarstyti, kur stoti. Tuo metu sklandė kalbos, kad finansuojamų vietų į jo išsvajotą specialybę – orlaivių pilotavimą Vilniaus Gedimino technikos universitete gal bus vos viena ar dvi. Galiausiai po stojamųjų jaunuoliai išgirdo pasiūlymą ateiti kitąmet ir bandyti dar kartą.

„Supratau, kad nenoriu švaistyti laiko, visų metų ir buvo kita alternatyva - „Baltic Aviation Academy“ ir Kazimiero Simonavičiaus universitete buvo vienintelė programa – aviacijos vadybos ir pilotavimo ir nusprendžiau pasirinkti šitą studijų programą ir nuosekliai siekti piloto karjeros, įgyjant kartu bakalauro laipsnį – per daug trumpesnį laiką nei VGTU, ir šiek tiek finansiškai pigiau, ir pačių studijų kokybė – daug aukštesnė“, - sakė J. Norvidas.

Vaikinas paaiškino, kad pats pilotavimas – nėra aukštasis išsilavinimas, jis įgyjamas lyg vairuotojo pažymėjimas, baigus mokslus tėra gaunama licencija. „O kadangi mūsų valstybė remia tik aukštąsias mokyklas. Valstybinis studijų fondas neskiria lėšų, kurie mokosi kitos specialybės negu ji yra įgyjama aukštojoje mokykloje“, -sakė J. Norvidas.

Jaunuolis teigė išbandęs visus kelius užsitikrinti finansavimą ne tik sau, bet ir būsimiems studentams, bet to padaryti jam nepavyko.

„Bandžiau pramušti finansavimą iš Valstybinio studijų fondo, rašiau visokius raštus, bandžiau padėti aukštajai mokyklai parašyti projektą, sutartį, kaip turėtų atrodyti viskas, kad pavyktų įteisinti finansavimą, gauti ir kitiems studentams, kurie mokysis po manęs. To, gaila, padaryti mums per metus niekaip nepavyko “, - paaiškino J. Norvidas.

Pilotavimo mokslų kaštus, pasak jaunuolio, sudaro skrydžiai, kuras, lėktuvo nuoma, instruktoriai. „Pačio aviacijos mokslo nėra nemokamo, nes nori ar nenori tenka mokėti už licencijas, egzaminus“, - sakė J. Norvidas.

Jaunuoliui siekti mokslų padėjo mama, kuri užstatydama savo asmeninį turtą pasiėmė paskolą iš banko. „Pradžiai turėjau mokslams pinigų, kartu dirbau, bet priėjome tokį akligatvį, kai pačiai pabaigai pritrūkau pinigų pasibaigti mokslų. Todėl, aš galvojau, ką aš dar galėčiau padaryti. Nelabai turiu, ką parduoti. Turiu nuostabų draugą Roką Bernatonį, kuris patarė sukurti paskyrą platformoje „GoFundme“ ir paprašyti visuomenės pagalbos“, - sakė J. Norvidas.

Tai padaręs vaikinas ne iš karto prisipažino, ir tik perskambinęs patikino, kad nesiekia tokiu būdu pasipelnyti – 16 metų jis neteko tėčio ir senelio, tad asmenų, su kuriais gali dalintis savo finansiniais iššūkiais ratas – nedidelis.

Pasak jo, jam visi aviacijos mokslai kainuoja apie 60 tūkst. eurų. Aviacijos vadybos studijoms jis yra gavęs valstybinį finansavimą, tačiau pilotavimo mokslams dar trūksta apie 7 tūkst. eurų.