„Diskusijų gali būti įvairių ir daug. Nenorėčiau vieno ar kiti gando tvirtinti arba neigti (...). Bent jau tarp lyderių apie tai nėra diskutuojama. Gal kažkuriame skyriuje“, – LRT.lt teigė „valstiečių“ frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius.
Tuo metu Povilas Urbšys, patekęs į Seimą savarankiškai, bet tapęs „valstiečių“ frakcijos nariu ir vienu įtakingiausių jos atstovų, tvirtino kalbų apie raginimus R. Karbauskiui trauktis iš visų Seime turimų postų negirdėjęs: „Juk jis – partijos lyderis. Kaip jis galėtų būti tik eiliniu Seimo nariu? Kita vertus – o kas pasikeistų?“
Partijos aktyvui iškilo daug klausimų
Tačiau įtakingi „valstiečiai“ neneigė norį kuo greičiau išsiaiškinti, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis jų lyderis R. Karbauskis praėjusį ketvirtadienį buvo susitikęs su G. Kildišiene sostinės Senamiestyje įsikūrusioje viešųjų ryšių agentūroje.
„Matau kitą problemą – R. Karbauskis yra vienas iš lyderių, o istorija su G. Kildišiene pakerta pasitikėjimą juo ir frakcija Seime. Kaip pagaliau pačiai partijai atrodo jos lyderio elgesys ir veiksmai? Kęstučio Bacvinkos atveju, kai jis Seimo Aplinkos komitete palaikė alternatyvų Miškų įstatymo pataisų projektą, partija jokių veiksmų kažkodėl nesiėmė, nors turėjo tai padaryti“, – kalbėjo P. Urbšys.
Jis įsitikinęs, kad smunkantys „valstiečių“ reitingai taip pat yra pastarųjų mėnesių problema. Be to, pasak Seimo nario, negalima leisti, kad partijos lyderiai ir aktyvas prarastų žmonių pasitikėjimą.
P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad žmonės už „valstiečius“ per rinkimus balsavo dėl to, kad jie – „kitokie, nei buvę anksčiau valdžioje“, todėl moraliniu požiūriu kartelė partijai užkelta kur kas aukščiau nei kitoms partijoms.
„Gal kai kam ir nepatinka, kad mes priiminėjame nepopuliarius sprendimus, tačiau, pirmiausia, neturime teisės prarasti moralinio autoriteto. Ypač – mūsų lyderiai. Jei žmonės mato, kad kažkuris iš mūsų meluoja arba nėra pagrindo mumis tikėti, tada jau, be abejo, nukenčia mūsų autoritetas. Juk per rinkimus mūsų šūkis buvo „Orus žmogus – stipri valstybė“. Orumą ir pagarbą žmogui parodome tokiu atveju, jei jo nelaikome kvailesniu už save“, – svarstė P. Urbšys ir tvirtino manąs, kad R. Karbauskio ir G. Kildišienės santykiai jau akivaizdžiai kenkia „valstiečių“ partijai.
G. Kildišienės tema atsibodo
Seimo pirmoji vicepirmininkė ir „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė neneigė, kad trečiadienį Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva rinksis partijos aktyvas pasitarti dėl darbų, kuriuos galima būtų nuveikti vasarą bei kitų reikalų.
„Gal panašių pamąstymų ir yra, tačiau su manimi apie tai niekas nekalbėjo“, – R. Baškienė, komentuodama Seimo kuluarų kalbas, kad, esą R. Karbauskiui būtų naudinga tapti eiliniu parlamentaru.
Seimo vicepirmininkė įsitikinusi, kad nereikėtų menkinti to, kas buvo nuveikta partijos pastangomis, bet ji norėtų atviro pokalbio apie tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis: „Reikia susitikti, pasikalbėti ir pasiaiškinti, kas iš tikrųjų vyko su tais viešaisiais ryšiais. Jau nusibodo ta G. Kildišienės tema. Ji praktiškai blaško mus visus nuo darbų. Mes labiau turėtume susitelkti ties Seimo rudens sesija, santykiais su koalicijos partneriais ar kitais, o ne gaišti laiką dėl G. Kildišienės“.
R. Karbauskis – nepakeičiamas?
Politologas Vytautas Dumbliauskas, savo ruožtu, abejojo raginimų ar diskusijų – trauktis R. Karbauskiui iš postų Seime ar net Seimo – prasmingumu.
„Keistai atrodytų, jei partijos lyderis liktų be politinių postų. Kas jį pakeistų? Juk premjeras Saulius Skvernelis – nepartinis. Seimo pirmininkas V. Pranckietis? Kita vertus, matyt, „valstiečiai“ jau bijo skandalų, nes R. Karbauskis juos sukuria tuščioje vietoje ir jais kenkia partijai. Gal jam reikėtų psichologų pagalbos“? – svarstė V. Dumbliauskas.
Jei ir toliau mažės „valstiečių“ reitingai, politologas neatmetė galimybės, kad partija gali ir visiškai prarasti žmonių pagarbą bei pasitikėjimą, o tai kuo toliau, tuo labiau lemtų skeptišką dabartinės valdančiosios daugumos ir vyriausybės darbų vertinimą.
Tuo metu politologas Lauras Bielinis tvirtino manąs, kad R. Karbauskis demonstruoja negebėjimą dirbti Seime – vadovauti partijos frakcijai ir Kultūros komitetui: „Visais atvejais jis demonstruoja sutrikimą, nesugeba tinkamai komunikuoti ir organizuoti aplink save darbui tuos žmones, su kuriais atėjo į Seimą. Kita vertus, siūlymai jam trauktis iš postų Seime ar net Seimo – labiau retorinės priemonės, nes Lietuvoje dar reta, kad žmonės suprastų savo nesugebėjimus veikti politikoje ir pasitrauktų iš jos.“