Pasibaigusioje Seimo pavasario sesijoje politikai pritarė „valstiečių“ inicijuotoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis apribojo jaunuolių iki 20 metų teisę pirkti alkoholinius gėrimus, uždraudė alkoholio reklamą ir sutrumpino alkoholio pardavimo valandas.

Tačiau valdantieji taip ir nesiryžo apriboti prekybos stipriuoju alumi plastikinėje pakuotėje – vadinamųjų „bambalių“. Toks delsimas argumentuotas nenoru pyktis su Europos Komisija, kuri esą galėtų pritaikyti Lietuvai sankcijas dėl laisvo prekių judėjimo ribojimo, priėmus vienašališką sprendimą riboti stipriojo alaus taros dydį.

„Prie to klausimo grįšime, nes iš tikrųjų alus, prisotintas alkoholio, yra viena iš didžiųjų problemų. Tai yra lengvai pasiekiamas pigus alkoholis, kuris kelia didelių problemų tikrai nemažai visuomenės daliai. Bet vien ribojimai tikrai nėra išeitis. Jeigu nepadėsime žmonėms, kurie jau turi bėdų, jeigu neugdysime jaunimo ir jo nešviesime, tai nieko nebus“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ lyderio, nei jis, nei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nei Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė „nėra talibanas šiuo klausimu“.

„Mes labai gerai suprantame, kas turi būti padaryta, bet viskas turi būti padaryta kompleksiškai. Kalbant apie tai, ką daro Sveikatos apsaugos ministerija, rūpindamasi alkoholikų gydymo pokyčiais, kas daroma švietimo srityje, tai visi sprendimai yra orientuoti į tai, kad jaunų žmonių gyvenime atsirastų daugiau dalykų, kurie galėtų juos atitraukti nuo žalingų įpročių ir jų gyvenimo nepaverstų košmaru“, – tvirtino jis.

Tuo metu atsakydamas į klausimą apie anksčiau išsakytus planus parengti Nacionalinę alkoholio kontrolės programą, kurios viena sudėtinių dalių būtų specializuotos alkoholio parduotuvės, R. Karbauskis DELFI konferencijoje kalbėjo atsargiau nei kadencijos pradžioje.

„Mes priėmėme protokolinį sprendimą Seime, visi Seimo nariai, kad iki kitų metų vasaros Vyriausybė pateiktų suskaičiavusi visus siūlymus, kurie apimtų sprendimą dėl alkoholio ir specializuotų parduotuvių. To neįmanoma buvo per pusę metų padaryti. Čia reikia rimtų skaičiavimų, čia reikia įvertinti tų parduotuvių tankį, gyventojų skaičių ir panašiai, kad priėmus sprendimą, būtų deramas efektas“, – kalbėjo jis.

Politikas taip pat leido suprasti, kad sprendimo dėl specializuotų alkoholio parduotuvių priimti nebus skubama. „Jeigu visi pradėsime suprasti, kad tai mūsų visų bendra problema, ir jeigu kitos priemonės veiks taip, kaip tikimės, tokiu atveju galime neskubėti priiminėti to sprendimo. Bet jeigu laukiamo efekto nebus, jeigu nematysime alkoholio vartojimo mažėjimo, ginčytis nebus dėl ko“, – pažymėjo R. Karbauskis.

Įsibėgėti neleidžia drausmės reikalavimai

Kalbėdamas apie gyventojų pajamas, „valstiečių“ lyderis akcentavo, kad Vyriausybė bando suformuoti pusės milijardo eurų krepšelį socialinei atskirčiai mažinti. Taip pat, jo teigimu, rūpinamasi, jog atsirastų didesnis vaiko krepšelis, tai yra, planuojamos priemonės paliestų ne tik žemiau skurdo ribos gyvenančius žmones, bet ir daugiavaikes šeimas.

„Bet reikėtų pasakyti – mūsų net patys geriausi norai atsiremia į galimybes. Jos apibrėžtos fiskalinės drausmės įstatymu. Mes negalime tų lėšų, kurias surenkame virš plano, panaudoti žmonių gyvenimui gerinti. Jos eina valstybės skolos mažinimui. Tai mums suriša rankas. Bet jų atrišti negalime, nes jeigu tik pradedame tą klausimą kelti, Europos Komisija iš karto pradeda abejoti, ar mes laikysimės finansinės drausmės“, – aiškino jis.

Tuo pačiu R. Karbauskis pažymėjo, kad biudžeto surinkimas vykdomas gerai, todėl ateinančiais metais valstybės kišenėje gali būti maždaug 300 mln. eurų daugiau. Pasak jo, pusė šios sumos būtų skiriama krašto apsaugai, likusieji – socialinei atskirčiai mažinti.

Jis užsiminė ir apie tai, kad valdantieji diskutuoja apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. „Bet pasakysiu, kad bet kokie sprendimai dėl mokesčių didinimo pagal įsipareigojimus negali būti daromi trumpesniu nei pusės metų laikotarpiu. Iki Naujųjų metų yra likę mažiau nei šeši mėnesiai, todėl pakeitimų mokesčių padidinimo prasme įvykti nebegalėtų“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

Jis tikino, kad valstybės biudžetas dabar surenkamas pakankamai gerai, auga investavimas Lietuvoje, todėl turėtų didėti ir atlyginimai. „Dabar yra tas laikotarpis, kai ir dėl emigracijos, ir dėl ekonomikos augimo yra geras laikotarpis, kada tikrai auga atlyginimai, ir mes turime visomis išgalėmis, ir per Darbo kodeksą, ir per derybas daryti viską, kad susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio padėtų gerinti žmonių gyvenimą, ir kad kuo mažiau jų emigruotų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Lengvata šildymui bus, bet kitokia

Komentuodamas pavasario sesijos pabaigoje opoziciniams konservatoriams duotą pažadą grįžti prie lengvatinio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo šildymui, R. Karbauskis teigė, kad tokį sprendimą jau diskutavo ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė.

„Kadangi žinojome, kad ir socialdemokratai, ir konservatoriai, ir kiti kalba apie tokio sprendimo būtinybę, tai, net jei mes būtume priešinęsi, sprendimas vis tiek būtų priimtas. Todėl Finansų ministerija gavo užduotį bandyti skaičiuoti, koks galėtų būti lengvatinis tarifas. Mes nekalbame apie 9 proc. (tos lengvatinis PVM tarifas šildymui galiojo iki šiol – red.), nes tai būtų nepakeliama našta biudžetui. Galiu pasakyti, kad mes sumažinome kompensavimo ribą iki 10 proc.“, – teigė jis.

Naujovės moksleiviams

Kalbėdamas apie būsimąją rudens sesiją, R. Karbauskis akcentavo moksleivių ir jų tėvų laukiančias permainas. „Bus sprendimų, kurie tikrai bus pozityviai priimami. Pavyzdžiui, tikiuosi, jog pavyks padaryti, kad nuo kitų mokslo metų abiturientų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyktų ne pagal baigiamųjų egzaminų rezultatus, bet pagal mokymosi vidurkį, kaip yra Vakarų Europoje“, – sakė jis.

Valdančiųjų lyderio teigimu, baigiamųjų egzaminų rezultatai tik patvirtintų, kad moksleivis pabaigė kursą, yra vertas atestato, o pasiekimai būtų įvertinami pagal 11-12 klasese gautus pažymius. „To reikėtų, kad nebūtų tokio didžiulio streso tėvams ir vaikams, ir tų nesėkmių, ir neteisingų vertinimų, ir protestų. Tikimės, kad tai pavyks padaryti iki mokslo metų, Švietimo ir mokslo ministerija ties tuo dirba“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Taip pat, jo teigimu, valdantieji ketina grįžti prie moksleivio kultūros paso idėjos. Toks sumanymas leistų moksleiviams nemokamai lankytų teatrus, muziejus ir kitas kultūros įstaigas.

„Sumanymo nespėjome įgyvendinti iki šių mokslo metų (pabaigos – red.), nes tai yra biudžeto pinigų reikalaujantis klausimas, o šių metų biudžetas buvo patvirtintas praėjusį sausį. Bet mes turime padaryti ką galime iki šių metų pabaigos, kad biudžete numatytume tuos dalykus“, – aiškino jis.

Taip pat R. Karbauskis sakė, kad numatoma kompensacija pasieks ir centriniu šildymu nesinaudojančius gyventojus. „Tai labai svarbu kalbant apie žmones, kurie gyvena regionuose. Daugelis jų nesinaudoja centriniu šildymu, ir dabar jie gaus iš tikrųjų visai kitą kompensacijos sumą“, – pabrėžė politikas.