Smūgį į paširdžius Lietuvai sudavęs Švedijos parlamentaras pasižymėjo ne pirmą kartą

Svarbaus posto bandantis siekti Švedijos parlamentaras, socialdemokratas Kentas Harstedtas užblokavo Lietuvos rezoliuciją prieš Astravo atominės elektrinės (AE) statybas Europos saugumo ir bendradrabiavimo organizacijos Parlamentinėje (ESBO PA) asamblėjoje. Lietuvos parlamentarai to su dvišaliais santykiais nesieja.

Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkas, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Virginijus Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad šis Švedijos parlamentaras kaip tik kandidatuoja į vieną iš pozicijų padalinyje dirbančiame su žmogaus teisėmis.

„Aš manau, kad jis norėtų užsitikrinti, kad tokios galingos valstybės, kaip Rusija, galbūt ir Baltarusija neblokuotų jo pozicijų, ir išlaikyti balansą šioje vietoje“, - sakė V. Sinkevičius.

Pasak parlamentaro, po to, kai diskusijos dėl rezoliucijos buvo nukeltos Lietuvos delegacijos iniciatyva buvo surengti Šiaurės ir Baltijos šalių valstybių pietūs, per kuriuos jų vadovams buvo pasakyta, kad „toks dalykas yra nepriimtinas, kad mūsų pozicijos išsiskiria jau finaliniame taške“.

„Visi delegacijų vadovai su manimi sutiko, ir aš džiaugiuosi, kad kitas mūsų susitikimas vyks būtent Vilniuje, ir mūsų delegacija ruošiasi pateikti šiokias tokias taisykles, kaip mes turėtume elgtis toliau. Ir pats Švedijos parlamentaras dėl to neturėjo jokių problemų, jis sakė, kad jis nejaukiai jaučiasi, kad čia yra įpinti du klausimai, ir kad jo pozicija yra tai, kad Astravas yra dvišalis klausimas. Tokia pozicija yra labai keista“, - konstatavo V. Sinkevičius.

Švedų parlamentaras pasižymėjo jau ir anksčiau

Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkas atkreipė dėmesį, kad K. Harstedtas ir ankstesniuose balsavimuose neretai yra susvyravęs pozicijoje dėl Baltijos šalių, ir dažnai palaiko Rytų valstybių poziciją.

„Pavyzdžiui, per vieną iš sesijų, jei neklystu, jis palaikė poziciją dėl fašizmo Baltijos valstybėse. Latvijos parlamentarai iki šiol yra gana įsižeidę dėl tokios pozicijos. Nes tai buvo pozicija išreikšta Rusijos ir nukreipta į Latviją“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Delegacijos pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad norint suprasti, kodėl taip įvyko, svarbu suvokti kontekstą. ESBO PA nėra NATO parlamentinė asamblėja, kur už stalo sėdi visi sąjungininkai.

„ESBO PA sėdi Rusija ir Ukraina. Kiekviename Rusijos pasisakyme yra žodis „fašizmas“, „banderovcai“, „perversmas“. Tai vyksta tokioje atmosferoje. Tai sukuria kultūrą, kad kiltų, kuo mažiau konfliktų, kuo mažiau iššūkių šeimininkams. Natūralu, kad tai tampa tam tikru veiksniu, kurį reikia matyti kontekste. Tačiau tai nereiškia, kad mes nekelsime klausimų“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.

Visos Švedijos po parlamentaro akibrokšto nekaltina

Nepaisant šalies parlamentaro akibrokšto, visos Švedijos to Lietuvos Seimo nariai nekaltina.

„Turime mes ir savo parlamente įvairių parlamentarų su įvairiais pareiškimais. Ta asamblėja tuo ir yra įdomi, ir išskirtinė, ir sulaukia dažnai dėmesio, kad tai yra būtent parlamentarų asamblėja, kur susirenka ne diplomatai su nugludintomis pozicijomis, o parlamentarai, ir prie bendro stalo su delegacijos vadovais mes sėdime ir su Piratų partija iš Islandijos, ir jie turi savo galbūt visiškai kitokią poziciją nei kiti parlamentarai. Tos pozicijos gali skirtis“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Lietuvos delegacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos rezoliuciją dėl Astravo AE palaikė jo Estijos ir Lenkijos kolegos. Tuo tarpu latvis susilaikė.

„Aš su juo dar prieš pat balsavimą kalbėjau apie tai, jis turėjo savo pastebėjimų, jis nebuvo pakankamai susipažinęs“, - paaiškino V. Sinkevičius.

Pasak jo, diskusijos ESBO PA parodė, kad svarbu toliau skleisti žinią dėl Astravo AE, ir kurti demokratinių Europos valstybių ratą, kurios užduotų klausimus Baltarusijai dėl jėgainės patikimumo.

„ Tos valstybės, kurios balsavo prieš, tai buvo daugiausiai Rytų bloko valstybės – Rusija, Baltarusija, Azerbaidžanas, kaimynų palaikymas yra, tačiau darbo padaryti dar yra tikrai labai daug“, - sakė V. Sinkevičius atkreipdamas dėmesį, kad po Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos net ir JAV kongresmenai priėję prie Lietuvos delegacijos domėjosi, kas vyksta.

Pasak jo, tai rodo, kad šis klausimas gal nėra tiek plačiai žinomas tarptautinėje bendruomenėje, kaip tai yra Lietuvoje.

Baltarusijos valdžia atominę elektrinę Astrave nusprendė statyti 2008 m. gruodį. Lietuva nuosekliai prieštarauja šios elektrinės statyboms. Šių metų balandžio 20 dieną Seimas priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.