Šio parlamentaro balsas lėmė, kad komitete balsuojant dėl valstybinių miškų ūkio pertvarkos buvo pritarta kitam reformos scenarijui, o ne tam, kurį siūlo „valstiečių“ valdoma Aplinkos ministerija.
K.Bacvinka BNS teigė pasielgęs „pagal sąžinę“ ir žadėjo taip pat balsuoti ir per reformos svarstymus Seime.
„Aš manau, kad pasielgiau pagal sąžinę. Galbūt kažką sužinojau naujo. Kelis faktus, susijusius su reforma, iš patikimų (šaltinių – BNS), kurie ir nulėmė mano sprendimą. Jie nėra esminiai. Galbūt ir sąžinė prabilo. Nuleiskime tai sąžinei“, – teigė parlamentaras.
Jis sakė abejojantis, ar paviešins tuos su reforma susijusius faktus.
K.Bacvinka pripažino, kad aptarė situaciją su frakcijos vadovybe, tačiau neatskleidė, koks priimtas sprendimas ir ar jam buvo siūloma „pagalvoti apie ateitį“. K.Bacvinka teigė pats iš frakcijos trauktis neketinantis, tačiau pareikalavus tą padarys.
„Tokių minčių (trauktis pačiam – BNS) nėra. Jeigu pasakys išeiti, išeisiu“, – sakė Seimo narys.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis BNS pareiškė, kad „valstiečiai“ kreipsis į etikos sargus.
„Tikrai bus kreiptasi, tik klausimas kada. Negaliu pasakyti, kada – pirmadienį ar po (urėdijų reformos – BNS) svarstymo Seime. Nežinau, bet tikrai bus“, – tvirtino R.Karbauskis.
Jeigu etikos sargai priimtų svarstyti skundą, tikėtina, kad parlamentarai kitą savaitę reformos nespėtų apsvarstyti ir vėl būtų pratęsiama sesija, pagal dabartinį planą turinti baigtis liepos 13-ąją, prognozuoja Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.
Jis BNS teigė, kad komitete dirbantis K.Bacvinka žadėjo nuo balsavimo nusišalinti, todėl į penktadienį vykusį posėdį buvo iškviestas kitas parlamentaras – Kęstutis Smirnovas.
„Frakcijoje buvo sutarta ir jo pirminis sprendimas buvo nusišalinti. Mes tam pritarėme, suprasdami, kad jis buvo girininkas – yra tos sistemos žmogus, o sistema yra angažuota kai kurių įžvalgomis. Suprasdami jo baimes, mes pritarėme tam, kad jis nusišalintų ir Smirnovas turėjo būti pakaitinis. Bet vakar vakare (ketvirtadienį – BNS) jo sprendimas pasikeitė, jis atvažiavo į posėdį ir balsavo“, – teigė K.Mažeika.
Pasak jo, nusišalinusį nuo balsavimo, nes nenori supainioti viešųjų ir privačių interesų, socialdemokratą Rimantą Sinkevičių pakeitė Algimantas Salamakinas.
K.Mažeikos teigimu, jeigu K.Bacvinką būtų pakeitęs K.Smirnovas, jis nebūtų balsavęs už opozicijos atstovų siūlymą dėl urėdijų pertvarkos ir komitetas būtų pritaręs Aplinkos ministerijos inicijuojamai reformai.
K.Bacvinkos teigimu, jeigu naujausių opozicijos atstovų pasiūlymų dėl urėdijų reformos nebūtų buvę, o komitetas būtų balsavęs dėl Aplinkos ministerijos varianto, jis būtų susilaikęs.
„Buvau dvejonėse. Būčiau greičiausiai susilaikęs“, – teigė K.Bacvinka, prisipažinęs, kad ministerijos plane jam nepatiko suplanuota reformos pradžia.
„Revoliucinis perversmas staigiai į vieną įmonę sustambinti, nes tokio, kokio tikimasi, efektyvumo nebūtų gauta. Neatmetu ateityje vienos įmonės varianto, gali būti, bet laipsniškas ėjimas turi būti“, – BNS aiškino K.Bacvinka.
Parlamentaras taip pat tikino, kad balsuodamas kitaip, būtų išdavęs miškininkų bendruomenę, tačiau neigė, kad sulaukė jų spaudimo.
„Būčiau kaip išdavikas jų akimis. Toks mano vidinis balsas“, – sakė K.Bacvinka.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį nusprendė, kad miškų urėdijų reforma pertvarka vyktų etapais, o ne pagal Vyriausybės siūlomą scenarijų. Jei komiteto pasiūlymui Seimas pritartų, vietoj 42-ejų veiktų 15 – 25 urėdijos, nes iki 2019 metų pabaigos urėdijų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų, o nuo 2020 metų jų plotą nustatytų Vyriausybė.
Pagal Vyriausybės siūlomą modelį, visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.