Nors Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė ramina, kad jie kasmet įgyvendina krantotvarkines priemones, kurios padeda sumažinti neigiamas pasekmes, Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas Gintautas Žilinskas įspėja, kad situacija – rimta ir greitai gali tapti pavojinga infrastruktūrai.

Kodėl tokia situacija susidarė?

G. Žilinsko teigimu, procesus, kuriuos dabar stebime, iš dalies paskatino ir akmenų, buvusių prie Palangos tilto, pašalinimas.

„Turbūt pačią situaciją sudėtinga padarė akmenų sudėjimas dar senojo Tiškevičiaus tilto statymo metu. Tuomet pietinėje pusėje vanduo pradėjo kauptis stipriai, šiaurinėje irgi, bet paskui palaipsniui pradėjo plauti. Tai klasikinis atvejis“, – kalbėjo specialistas.

Jis prisiminė rašęs ir ne vieną mokslinį straipsnį, nagrinėjęs kranto prie Palangos judėjimo trajektoriją.

„Jei žiūrėtume į carinius žemėlapius, kranto linija buvo gana lygi. Pastačius tiltą ir sudėjus akmenis susiformavo didelis iškyšulys. Ten labai greitai, dar pirmaisiais metais, viskas stūmėsi į jūrą. Na, ir žmogus pritraukė visą infrastruktūrą, kaip sakant, prie tos kranto linijos, o paskui palaipsniui pradėjo trauktis. Jau 1947-aisiais kranto linija buvo gerokai atsitraukusi, tik vizualiai tai nebuvo labai matoma, nes atstumas iki infrastruktūros buvo didelis“, – pasakojo G. Žilinskas.

Esą rūpinosi žmonių saugumu

Pasak pašnekovo, akmenys iš pajūrio buvo pašalinti dėl saugumo.

„Buvo tokia mada, jei kas atsimena, ypač anksčiau, šokinėti nuo to tilto žemyn. Buvo sakoma, o jei šoks ir ant tų akmenų? Ir tokie įvykiai fiksuoti. Kažkada teko skaityti, kad ir jaunasis jaunąją pakėlė virš turėklų, neišlaikė, išmetė, nuskendo. Kad akmenų nereikėjo liesti, tai greičiausiai, jei nieko kito nebuvo pasiruošta daryti“, – sakė G. Žilinskas.

Jis priminė, kad tuomet taip pat buvo aiškinama, kad nepašalinus akmenų tiltas esą bus ir neeksploatuojamas.

„Be to, ne tik akmenis pašalino, bet ir polius nupjovė. Neaišku net ir kur jie dingo – buvo laba gerai impregnuoti, kai traukė, stebėjosi, kad jie nesupuvę, nors nebuvo aišku, kiek laiko jie – jūros vandenyje. Nežinia ir kokiose sodybose tie akmenys atsirado. Nelabai tikiu, kad, kaip kalbama, kažkur prieš Šventosios skandino“, – sakė G. Žilinskas.

Situacija vis kartojasi

Tiesa, jis nemano, kad situacija Palangoje šiemet – itin katastrofiška. Pašnekovas prisiminė, kad prieš 3 ar 4 metus esą buvo dar blogiau – jūra pasitraukė, išplovė krantą, nuardė apie 80 metrų kopagaubio.

„Ta šiaurinė pusė ir bus problematiška visada daugmaž“, – konstatavo pašnekovas.

G. Žilinskas prisiminė, kad šis pajūrio ruožas smėliu paskutinį kartą buvo pildytas maždaug 2012 m. Tuomet esą smėlio ruožas tebuvo 15-18 metrų, o dabar jo plotis siekia 60 metrų.

„Ketverius metus laikėsi paplūdimys, kol išseko tas smėlis“, – aiškino jis.

Šio reiškinio analogu specialistas laiko ir Klaipėdos uostą. Esą pirmoji Melnragė irgi stipriai plaunama.

„Lokalią vietą galima sutvarkyti, bet mums dažniausiai neužtenka valios iki galo viską padaryti. Kiek žinau, jei tai bus įgyvendinta, numatoma lyg ir iš ES pinigų 2018 m. papildyti pajūrį sąnašomis. Tai vėl tada kuriam laikui stabilizuotų šį ruožą“, – kalbėjo G. Žilinskas.

Tiltą reikėjo konstruoti kitaip

Pasak G. Žilinsko, klaida buvo padaryta ir statant naująjį Palangos tiltą. Specialistas aiškino, kad jį konstruoti reikėjo taip, kad jis „apkabintų“ molą.

„Dabartinis tiltas yra ažūrinis. Jei po juo senieji akmenys būtų likę, būtų kitaip. Dabar, kadangi jis yra šiek tiek šiauriau, vyksta išplovimas iš pietinės pusės. Anksčiau būdavo taip, kad jei kiek paplauna pietinę pusę, tai šiek tiek pamaitinama šiaurinė – balansas buvo kažkoks. Dabar ši dalis apkeliauja tiltą ir net už gelbėjimo stoties, tik nepatenka į šiaurinę dalį. Atsirado šioks toks deficitas“, – dėstė pašnekovas.

Paklaustas, ar galima tai sutvarkyti, G. Žilinskas tikino, kad, pirma, tai nemažai kainuotų, antra, kuo žmogus daugiau kišasi į smėlėto kranto likimą, tuo esą blogiau paprastai būna.

„Jei yra kažkoks įrenginys, kuris kerta nešmenų srautą išilgai, o kaip tik pas mus smėlis dažniausiai juda ir į pietus, šiaip iš pietų į šiaurę, tai vienoje pusėje susidaro akumuliaciniai procesai – paplūdimys platėja, o kitur siaurėja“, – kartojo jis.

Gali kilti grėsmė ir Palangos miestui

Paklaustas, ar tiesa, kad problemos nesprendžiant per kelerius metus jūros vanduo gali pasiekti net Palangos miestą, G. Žilinskas perklausė, ką miesto dalimi galima laikyti.

„Jei miesto dalimi laikysime plotą už „Meilės alėjos“, ten kaip ir parkas visas, miesto teritorija, taip. Bet jei kalbėsime apie gyvenamuosius namus, jų tikrai nepasieks. Kad gelbėjimo stotis, kažkokia infrastruktūra, pastatytos lauko kavinės gali nukentėti, tai gali. Na, bet nevyksta taip gamtoje, kad visiškai tendencingai“, – samprotavo jis.

Pasak specialisto, be galo ir be krašto jūra vis tiek nesiplės, bet kažkiek kranto tai gali nurėžti.

Kuršių nerijoje grėsmės neįžvelgia

Tiesa, Kuršių nerijoje, pasak G. Žilinsko, problema esą kiek išpūsta – jūra paplūdimį neva plauna tik tam tikrose lokalinėse vietose, o kitur akumuliuoja.

„Jei pažvelgtumėme bendrai į Kuršių neriją (kasmet matuojame, monitoringą darome), tai nuo 1993 m. daugiau kaip 3 milijonai kubų sukaupta, vėl akumuliacija. Aišku, yra lokaliai vietų – prie Preilos paplauna, tačiau tik tam tikra seka susidėsčius aplinkybėms“, – sakė jis.

Kiek įtemptesnė situacija, pasak pašnekovo, buvo susidariusi Kopgalyje, 150 metrų atkarpoje, bet ten, kasant „Delfinariumo“ baseiną, irgi užpilta daugybė smėlio.

„Taip kad Kuršių nerijoje visai viskas normaliai – jei ateina audra, ji turi atlikti darbą kažkokį. Aišku, neigiamą. Tačiau Kuršių nerijoje, jei vienur išplauna, tai kitur akumuliuoja, žvelgiant į bendrą visumą“, – aiškino jis.

17 namų atsirado po vandeniu

Tiesa, pavyzdžiui, šiaurinė Šventosios pusė per šimtą metų atsitraukė net iki 120 metrų. Didžiausias pokytis esą matyti prie sienos su Latvija, pasakojo pašnekovas.

„Suskaičiavome, kad per 20 amžių ten 17 pastatų (ūkinių ir namų) atsirado po vandeniu. Tačiau, kadangi tie žmonės buvo kuršiai ir panašiai, turbūt vietiniai, jie išsikėlė, tad realios tokios grėsmės, kaip dabar, kai visa infrastruktūra prie jūros pritraukta, nebuvo“, – sakė G. Žilinskas.

Anot jo, ši problema Šventojoje taip pat susidarė dėl naujo tilto.

„Iš karto pietinėje pusėje, žemyno krante, aukščiausios kopos ir plačiausi paplūdimiai, o šiaurinėje pusėje prasidėjo išplovimas. Tik tiek, kad ten žvejų kaimelis buvo“, – kodėl apie tai dažnas nežino, aiškino pašnekovas.

Krantų būklę įvertins tik nurimus jūrai

Savo ruožtu Palangos miesto savivaldybės ekologė R. Kairienė DELFI sakė, kad kratų erozijos procesai suintensyvėjo pajūryje įsivyravus vėjuotiems orams. Tačiau nukentėjo nuo to esą tik labai nedidelė, maždaug trisdešimties metrų, paplūdimio atkarpa, esanti šiauriau jūros tilto – čia susidarė nedideli skardžiai.

„Tikrą krantų būklę bus galima įvertinti tik nurimus Baltijos jūrai. Akivaizdu, kad jūra gražins dalį nuplauto smėlio, tačiau to gali ir neužtekti. Tokiu atveju reikės iš vietų, kuriose susidarė smėlio sankaupos, paimti ir į labiausiai nukentėjusias paplūdimio vietas pervežti smėlį, suformuoti poilsiautojams patogius paplūdimius. Tokios veiklos yra numatytas Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m, patvirtintoje LR aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360“, – dėstė ji.

Pasak R. Kairienės, gamtos jėgoms sudėtinga pasipriešinti ar jų išvengti, todėl labai svarbu nuolatos įgyvendinti krantotvarkines priemones, kurios padeda sumažinti neigiamas pasekmes.

„Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su LR aplinkos ministerija kasmet įgyvendina projektus, susijusius su Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimu. Apsauginis kopagūbris tvirtinamas žabtvorėmis, šakų klojiniais. Akivaizdu, kad ir 2011-2012 metais LR aplinkos ministerijos įgyvendinto projekto, kuomet buvo išpilta per 453 tūkst. m3 smėlio, pasiektas rezultatas leidžia Palangos miesto gyventojams ir svečiams mėgautis plačiais smėlio paplūdimiais“, – džiaugėsi ji.