„Tegu tai, kas buvo paslėpta, tampa atvira, kas buvo tolima, dabar – artima“, – taip į skaitytojus įžangoje kreipiasi jos autorė.
Kone sąsiuvinio dydžio knyga minkštu viršeliu išleista 30 tūkst. egzempliorių tiražu. Dar pirmuosiuose puslapiuose nurodoma, kad skirta ji Gedimino (prieš maždaug 15 metų žuvusio G. Kildišienės brolio) atminimui.
Maždaug 200 puslapių kūrinyje – pasakojimas pirmu asmeniu apie sunkią praeitį, griežtą auklėjimą ir gyvenimiškas patirtis. Tiesa, knygoje neatsakyta į daug diskusijų visuomenėje kėlusius klausimus, pavyzdžiui, apie G. Kildišienės politinius pasirinkimus, santykius su UAB „Agrokoncernas“ ir pažintį su Ramūnu Karbauskiu.
Pradėjo istorija apie patirtą avariją
„Gimusi antrąkart“, – toks yra pirmasis šios knygos skyrius.
Apie save G. Kildišienė pasakoti pradėjo nuo istorijos apie patirtą eismo įvykį, po to dalinosi vaikystės atsiminimais, išgyvenimais dėl tėvų skyrybų, pasakojimais apie mokyklą.
Skyriuje apie darbą G. Kildišienė rašė jau mokykloje, nuo 15-16 metų, pardavinėjusi garsios firmos kosmetiką, būdama abituriente ji dirbo kirpykloje, vėliau – kavinėje.
Tiesa, nieko apie savo politinę karjerą G. Kildišienė knygoje nerašo. Tik bendrais bruožais ji pasakoja apie savybes, kurios ją esą lydėjo visose srityse.
„Kad ir kokias pareigas eičiau, darbe visuomet viskuo domėdavausi gerokai daugiau ir plačiau, nei man priklausė. (…) Daug metų ieškojau savęs: norėjau rasti tą sritį, kuri man teiktų džiaugsmą ir leistų tai vadinti ne darbu, o mėgstama veikla“, – rašė G. Kildišienė.
Prabanga – kailiniais, žymaus dizainerio Juozo Statkevičiaus drabužiais – Seime žibėjusi politikė aiškino, kad jai nėra paslaptis, ką apie ją kalba žmonės.
„Žinau, kad kartais žmonės mane pavadina poniute. Negaliu tai išgirdusi viduje nenusišypsoti ir pagalvoti: jei jie žinotų, kad tai ta poniutė, būdama panelė, kavinėje dirbo viską, ką tik tuo metu reikėdavo – buvo ir valytoja, ir indų plovėja, ir padavėja. Ir manęs tai nė kiek nežemina...“, – rašė ji.
Nepatiko moteriškas kolektyvas
Nekonkretizuodama darbovietės G. Kildišienė pasakojo susidūrusi ir su situacija, kad moteriškas kolektyvas yra konfliktiškas.
„Matyt, vyresnio amžiaus moterys, ėjusios kiek aukštesnes pareigas, mane matė kaip grėsmę ir galvojo, kad kėsinuosi į jų darbo vietą. Galbūt jos ir buvo kažkiek teisios. Tačiau tai, kaip jos mane apkalbinėjo ir šmeižė, norėdamos pašalinti konkurentę, telieka jų sąžinei“, – rašė G. Kildišienė.
DELFI primena, kad visuomenėje plačiai nuskambėjo atvejis apie galimai nuslėptą G. Kildišienės biografijos faktą – 2006 metų pradžioje jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo iš juridinio asmens. Galiausiai paaiškėjo, kad tuomet dar būsima politikė iš įmonės pasisavino 1,3 tūkst. litų.
„Kaip baisu: tyrimas prieš mane. Už tai, kad dirbau be išeiginių, dažnai net be užmokesčio. Už tai, kad niekada niekuo nesiskundžiau, niekada nieko neprašiau ir nereikalavau“, – taip knygoje šią situaciją pristatė G. Kildišienė.
Žinoma, kad kaltę galiausiai ji pripažino, susitaikė su nukentėjusiais, todėl tyrimas nutrauktas.
Tiesa, politikė knygoje nurodo su kaltinimais taip paprastai nesutikusi, samdžiusi advokatą, jo leidimu išvykusi į užsienį (tuomet ji jau metus gyveno emigracijoje), tačiau išlipdama iš lėktuvo Vilniaus oro uoste neva buvusi kone priversta pasirašyti prisipažinimą dėl esą pasisavintų pinigų.
Papasakojo apie emigraciją – pradėjo nuo darbo kosmetikos gamykloje
Knygoje politikė aprašo ir patirtį emigracijoje – iš Lietuvos, pasirodo, ji išvyko dar nesulaukusi 20-ies. Iš pradžių esą gyveno mažyčiame kambarėlyje, kuriame džiugino tik langas su vaizdu į vandenyną. Pirmasis jos darbas svetur, tikina, buvo kosmetikos gamykloje.
„Man ten patiko. Patiko, nes viskas aplinkui kvepėjo, nes rankose laikiau produktus, kuriuos anksčiau mačiau tik prabangių kosmetikos parduotuvių lentynose“, – kad didelių profesinių lūkesčių tuomet neturėjo, nė neslėpė G. Kildišienė.
Vėliau keletą dienų jai teko dirbti ir medienos apdirbimo, ir saldumynų fabrikuose, reikėjo, pripažįsta, ir dangtelius ant jogurtų indelių dėlioti, tačiau galiausiai pasakojimą apie darbus emigracijoje ji baigia pabrėždama ilgas darbo valandas, o ne vietas – esą kartais tekdavo dirbti ir po 16 valandų per parą.
Atskleidė, kad žavi ne itin geros reputacijos jaunuoliai, dalijosi santykių patarimais
Knygoje politikė atviravo ir apie savo santykius su vyrais. Dauguma jų esą buvo probleminiai, pasak jos, ją „žavėjo ne itin geros reputacijos jaunuoliai“.
G. Kildišienė taip pat dalijosi ir santykių patarimais – esą moterys, pametusios galvas dėl vyrų, dažnai kaltina kitas moteris, jei jų mylimieji nenori būti kartu.
„Nė vienas akmenėlis nėra man kūręs finansinės gerovės“, – kalbėdama apie buvusius vyrus nurodė ji.
Tuo metu sutuoktinį G. Kildišienė aiškino palikusi dėl patiriamo psichologinio smurto. Buvusį vyrą ji vadino bausme, šis esą menkino ją visais atžvilgiais – pradedant apranga, baigiant valgio ruošimu.
Politikė aiškino, kad vyras neva net po skyrybų manipuliavo judviejų dukra – klausdavo jos, ar ji norinti, kad jis liktų nakvoti, o jai palingavus galvyte, G. Kildišienė kraustydavosi miegoti į svetainę. Trejus metus ji su dukra dalinosi viena lova.
„Nors mūsų santykiai buvo tokie, kokie buvo, aš jį visuomet be galo gerbiau ir niekada sau nebūčiau leidusi jo skaudinti, išduoti ar veikti prieš jį. O jis galėjo. Ir vis dar gali“, – nuoskaudų neslėpė G. Kildišienė.
Ji prisipažino dėl nenusisekusios santuokos net galvojusi apie pasitraukimą iš gyvenimo, tačiau stiprybės tuomet ieškojusi Šventajame Rašte.
„Niekas, iš šalies žiūrėdamas į mūsų šeimą, net neįtarė, kad aš gyvenu taip kentėdama“, – nurodė ji.
Tikina tapusi patyčių auka
G. Kildišienė knygoje taip pat dalijasi nuoskaudomis, kad pasukusi į politiką tapo patyčių auka, nes turi amatą, negailėjo karčių žodžių žurnalistams, lygindama juos su samdomais žudikais, kurie neva lėtai žudo šmeižikiškomis publikacijomis, dėstė, kad paviršutiniškumas – didelė mūsų visų yda.
„Verkianti, išsigandusi, besislepianti už kalėdinės eglutės dukra ir jos prašymas – tik neatidaryti jiems durų, tik niekur neišeiti – man tapo signalu, kad nieko padaryti nebegaliu. Privalėjau apsaugoti dukrą, privalėjau apsaugoti mamą, kuri po tokių žurnalistų psichologinių ir net fizinių atakų atsidūrė ligoninėje. Priėmiau sprendimą daugiau nebesiteisinti, tiesiog nesiteisinti dėl to, ko nepadariau, ir iš Seimo pasitraukti. Vėl taip – žemaitiškai tiesmukai“, – nurodo G. Kildišienė.
Tiesa, atrodytų, itin pagarbiai ji kalbą apie savo dukrą, mamą – net šiuos kreipinius rašo didžiąja raide.
Tačiau vėliau pati knygos autorė patikslina, kad su mama niekada labai artimos nebuvo – esą sūnūs jos gyvenime visuomet užėmė svarbesnę vietą. Prisipažino G. Kildišienė mamos bausta net fiziškai – ši ją esą tampydavo už plaukų, žnaibydavo iki mėlynių.
Išvardijo turėtas nuodėmes
G. Kildišienė knygoje pasidalijo ir tuo, kad buvo bausta už administracinį nusižengimą – triukšmavimą viešoje vietoje ir melagingą pareigūnų iškvietimą.
Tiesa, ji nurodo, kad tąkart vyko vakarėlis, jų kompanijoje neva buvo dirbančių pareigūnų, kurie sukėlė konfliktą, o galiausiai nurodė, kad dėl to kalta ji.
Prasitarė politikė ir apie dar vieną nuodėmę – iki 7 gimtadienio pavogė du sąsiuvinius iš kanceliarinių prekių parduotuvės.
Beje, ji pasakojo būdama vos 14-os patyrusi tikrų tikriausią egzekuciją – po to, kai buvo užpulta šešių merginų, rimtai gydėsi fizines ir sielos žaizdas, teisme dėl to ji sėdėjo nukentėjusių suole.
Visada mėgo naujus automobilius?
Politikė taip pat neslepia visuomet mėgusi naujus automobilius – vieną įsigijo emigracijoje, kitą – išperkamosios nuomos būdu, kai įsidarbino sekretore-referente savivaldybės įmonėje, papildomai ir krupjė kazino.
„Įsigijau lizingu naują automobilį, už kurį turėjau pakloti beveik visą atlyginimą“, – pasakojo ji.
DELFI primena, kad G. Kildišienė ir į Seimą važinėjo prabangiu UAB „Agrokoncernas“ priklausančiu automobiliu, už kurio nuomą kas mėnesį jos mama, ilgus metus dirbusi darželio auklėtoja, atseikėdavo po 1 tūkst. eurų.
Tiesa, būta ir kitokios patirties. G. Kildišienė tikino, kad būdavo savaičių, kai tekdavo gyventi iš 5 svarų arba 5 eurų ir 20 centų per savaitę. Tuomet esą ji net springdavo ketvirtą dieną iš eilės valgydama „Tesco“ parduotuvės makaronus. Tačiau iš to ji esą išsikapstė sunkiai dirbdama.
Visada žinojo, kad bus ne tik motina ir žmona
G. Kildišienė knygoje nurodo ne kartą verčiau pasirinkdavusi patylėti nei ką tuščiai kalbėti. Tai ji laiko savo privalumu.
„Visada žinojau, kad gimiau ne vien tam, kad būčiau motina ir žmona“, – knygos pabaigoje prisipažįsta politikė.
Pasak jos, šį kūrinį ji rašė ne tam, kad paverkšlentų prieš visą Lietuvą, o tam, kad pasiųstų ženklą toms moterims, kurios patiria tokią pat situaciją ir pasakytų: jūs nesate vienos, neturite gėdytis. Tą dėstydama ji skiria daug dėmesio ir buvusiam vyrui, dukrai.
„Tikiuosi, kad man tai buvo skirta ir teko išgyventi tam, kad tai perspėtų ir apsaugotų dukrą. O gal ne tik ją“, – knygos tikslą įvardija G. Kildišienė.