Tai paaiškėjo po DELFI interviu su konservatorių lyderiu.
Kalbėdamas apie viešumon praėjusį penktadienį iškilusį šalies vadovės ir premjero žodžių mūšį, į DELFI klausimą, ar parlamento opozicija kalbasi apie įvykius šalyje su Prezidente, G. Landsbergis patvirtino prieš keletą dienų susitikęs su D. Grybauskaite.
„Buvome susitikę prieš mažiau negu savaitę. Kalbėjome įvairiomis temomis. Ir apie reformas - taip pat“, - baigiantis praėjusiai savaitei DELFI sakė G. Landsbergis.
Prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pirmadienį patvirtino apie šalies vadovės susitikimą su konservatorių lyderiu, tačiau teigė, kad tai buvo darbinis susitikimas, kokių prezidentūra nekomentuojanti.
DELFI žiniomis, D. Grybauskaitės ir G. Landsbergio susitikimas vyko birželio 28-ąją, trečiadienį.
Penktadienį, birželio 30-ąją, šalies vadovė antrą kartą per mėnesį Vyriausybę apkaltino arogancija ir reformų vykdymu neįsiklausant į kritiką.
„Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, – žurnalistams sakė šalies vadovė, po susitikimo vienoje iš šalies vaikų globos įstaigų atsakydama į klausimus.
Vos po kelių valandų nuo D. Grybauskaitės atsakymų, tiesiogiai neminėdamas D.Grybauskaitės pavardės, S.Skvernelis pareiškė, kad „pastaruosius aštuonerius metus buvo pasirinkta pozicija stebėti iš šalies, vertinti, kritikuoti – tačiau realiai nieko iš esmės nedaryti“.
Liepą sueina aštuoneri metai, kai D.Grybauskaitė eina prezidentės pareigas.
Kokiomis naujienomis iš Seimo su D. Grybauskaite galėjo pasidalinti G. Landsbergis, kas taip suerzino premjerą S. Skvernelį?
Pastaruoju metu viešumoje pasirodė informacija apie opozicinės konservatorių frakcijos atstovų susitikimus su valdančiaisiais „valstiečių“ frakcijos nariais, kurie esą svarsto pereiti į dešiniųjų pusę parlamente.
Pats G. Landsbergis DELFI patvirtino „per paskutines porą savaičių turėjęs 18 – 20 tokių susitikimų“.
Anot konservatoriaus, „realiai galime kalbėti apie keletą, gal 5 - 6, kurie artimiausiu metu galėtų prisijungti prie mūsų“.
„Girdime, kad pykčio ir susipriešinimo „valstiečių“ frakcijoje tikrai daug. Priverstinis balsavimas dėl urėdijų sukėlė dar didesnes įtampas. Žinau, kad kai kurie „valstiečių“ frakcijos nariai kalbėjosi su mūsų frakcijos kolegomis dėl galimybių jungtis prie mūsų“, - DELFI teigė G. Landsbergis.
Tačiau paprašytas įvardinti svyruojančiųjų pavardes, teigė, kad to padaryti nenori, „nenorėdamas pakenkti žmonėms, kurie su mumis kalbasi“.
Kiek anksčiau viešai kaip vienas iš galinčiųjų prisijungti prie konservatorių frakcijos Seime buvo įvardijamas prieš kurį laiką iš „valstiečių“ į Mišrią Seimo narių grupę pasitraukęs parlamentaras Bronislovas Matelis.
Pirmadienį kalbėdamas su DELFI B. Matelis patvirtino sulaukęs tokio kvietimo ir jį svarstantis.
„Su G. Landsbergiu buvau susitikęs ne vieną, o kelis kartus, taip pat esu kalbėjęs su kitais jo kolegomis. Taip, neslėpsiu, esu sulaukęs tokio pasiūlymo, kurį tikrai svarstau. Tačiau mano prisijungimas turėtų būti natūralus, ne dirbtinis – ne dėl postų ar pareigų. Tiesiog toks pat natūralus, kaip ir mano išėjimas iš „valstiečių“ , - teigė parlamentaras.
Jis patvirtino girdėjęs, kad opozicijos siūlymų ir susitikimų būta ir su kitais jo buvusiais kolegomis „valstiečių“ frakcijoje.
„Autoritatinis vadovavimas, nevykstančios pertvarkos, baimė, o gal ir nesugebėjimas imtis atsakomybės ir daryti ryžtingus sprendimus, kurie buvo žadėti rinkėjams ir yra reikalingi Lietuvai“, - priežastis, kodėl dalis „valstiečių“ yra nusivylę valdančiąja dauguma ir gali pereiti į politinės dešinės pusę vardijo Seimo narys B. Matelis.
Jei tokios konservatorių kalbos tikrai turi realaus pagrindo, tokia padėtis iš tiesų kelia nemažą grėsmę ne tik „valstiečių“ frakcijos nukraujavimui, bet ir visos valdančiosios koalicijos žlugimui.
Šiuo metu valdantieji „valstiečiai“ su socialdemokratais Seime turi 75 mandatus. Pasitraukus vos penkiems parlamentarams, valdantieji prarastų realią daugumą ir iškiltų Vyriausybės legitimumo klausimas.
„Penki parlamentarai - ir valdantieji netenka daugumos. Realu, kad jums pavyks "sumedžioti" tiek naujokų?“ – DELFI paklausė G. Landsbergio.
„Tėvynės sąjunga balsų "nemedžioja". Tiesiog matome, kad problemos valdančiojoje daugumoje – realios, ir ieškome būdų padėti jas spręsti. Aš manau, kad daugelis žmonių nuoširdžiai nori pokyčių ir prisidėti prie realių darbų Lietuvai. Nevykstančios reformos, neracionali frakcijos vadovybė, tampanti frakciją į skirtingas puses, verčia žmones („valstiečius“ – DELFI) dvejoti. Dar treji tokie metai gali grėsti politine užmarštimi, kaip tai atsitiko Valinsko surinktiems politikams. Sutelkti balsus lengviems balsavimams yra viena. Tikrasis pasitikrinimas (Vyriausybės – DELFI) ateina, kai balsuojama dėl strateginių klausimų. Jeigu socialdemokratai nepalaiko premjero, jam reikia atsakyti į klausimą, ar jis gali toliau dirbti“, - teigė G. Landsbergis.
Pasak konservatorių lyderio, dabartinė situacija šalyje jam primena 1998-uosius, kai tuometinis konservatorių premjeras Gediminas Vagnorius susikirto su tuometiniu šalies prezidentu Valdu Adamkumi.
„Visi žinome, kas sekė po to. Ponas Vagnorius, tuometinis premjeras, atsistatydino.Taip, tai tikrai primena tuos laikus. Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Apsimetinėjimas, kad Vyriausybė yra funkcionali, tik apsunkins situaciją ir neleis stabdyti emigracijos ir pagerinti žmonių gyvenimo“, - DELFI sakė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Seime G. Landsbergis.
Pats premjeras S. Skvernelis pirmadienį žurnalistams griežtai paneigė svarstantis apie galimybę trauktis iš posto.