Vaizdas skelbime ir realybėje skiriasi kaip diena ir naktis
Besidominčius nekilnojamuoju turtu Vilniuje sudomino populiariame skelbimų portale patalpintas skelbimas, kuriame informuojama apie parduodamą prabangų būstą Vilkpėdės mikrorajone, Šlaito gatvėje. Viskas būtų gerai, jei ne įtarimą keliančios vizualizacijos. Iliustracinėje medžiagoje prie istorinio pastato prijungtas modernus naujas statinys. Taigi galima pamanyti, kad patalpos parduodamos būtent šiame naujame pastate. O skelbime užsimenama apie naujos statybos daugiabutį, nors sklype stovi tik renovuotas senas pastatas.
„Šlaito Namai“ - tai išskirtinių prabangių butų projektas gamtos apsuptyje. Aštuonių prabangių butų kompleksas, kurį sudaro A klasės modernus naujos statybos daugiabutis, kuris sujungtas su 1940 m. autentišku daugiabučiu. (…) Mažaaukštis daugiabutis statomas jaukiame pušyne, kur mėgautis grynu oru galima visais laikais“, - rašoma skelbime.
Tačiau iš tiesų situacija yra visai kitokia. Vizualizacijoje pavaizduoto ir prie seno namo prijungto naujo statinio nėra ir būti negali, kadangi leidimas jam statyti kultūros paveldo apsaugos teritorijoje nėra išduotas. Taip pat nevyksta ir skelbime minimos statybos, priešingai – vykdomi griovimo darbai. Juos atlikti įpareigojo teismas. Taip pat turi būti pašalinta ir nelegali tvora, kuria užimtas valstybinis miškas. Tačiau visa tai skelbime nutylima.
Informacija apie šį skelbimą DELFI perdavė Konkurencijos tarybai kad ji išsiaiškintų, ar tokio pobūdžio reklama nėra klaidinanti. Vis dėlto kaip tik po to skelbimas iš internetinio skelbimų portalo staiga dingo.
Turtas siejamas su skandalingu verslininku
Kaip informavo Registrų centras, 0,2811 ha sklypas priklauso valstybei, tačiau jis yra išnuomotas verslininkei Ievai Paulionytei. Ši moteris internete pristatoma, kaip įvairių įmonių, susijusių su vyninių ir restoranų verslu, direktorė. Jai priklauso ir pastatas šiame sklype.
Tačiau DELFI šaltinių teigimu, neoficialus turto savininkas galimai yra skandalingas verslininkas Stepas Visockis. Jis buvo siejamas su žinomais barais „Cash“, „Kotrynos vyninė“, tiesa, dabar dalis įmonių, kurias valdė S. Visockis, yra bankrutavusios.
Jis yra ne kartą turėjęs reikalų su Vilniaus paveldosaugininkais. Jau anksčiau S. Visockis kaltintas kultūros paveldo niokojimu Vilniuje. DELFI yra rašęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla ir jam pateikti kaltinimai dėl turto sugadinimo Vilniaus benediktinių vienuolyno pastate. Kaip įtariama, dar 2009 m. iš Vilniaus arkivyskupijos išsinuomojus šv. Kotrynos bažnyčioje esančias patalpas ir įsirengus kavinę „Kotrynos vyninė“, neteisėtai atlikti remonto darbai ir taip sunaikintas XVIII-XIX a. kultūros paveldas.
Vilniaus miesto savivaldybės Statybos dokumentų skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio vyriausioji specialistė Laima Kertinauskienė DELFI informavo, kokie leidimai Šlaito gatvėje esančiame sklype buvo išduoti. „Statybos dokumentų skyriaus duomenimis, 2014-01-16 išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal suderintą Laboratorijos pertvarkymo į daugiabutį gyvenamąjį namą Šlaito g. 20, Vilniuje, rekonstravimo projektą. Rekonstruojamas pastatas yra sklype, kurio naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai). (...) Paskelbtose nuotraukose matomas 2 aukštų pastatas - tokio projekto savivaldybė nederino“, - teigė savivaldybės atstovė.
Šiuo metu griaunamas antras aukštas
Kad modernaus dviaukščio namo teritorijoje nėra, įsitikino ir DELFI žurnalistai. Atvykę jie užfiksavo, kad pastato antras aukštas jau beveik nugriautas, kaip ir buvo įpareigojęs teismas. Tačiau dar liko pašalinti tvorą ir tujas valstybiniame miške.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Albinas Keturka DELFI paaiškino, kodėl statytojui teko nugriauti dalį namo. Viskas dėl to, kad namas buvo rekonstruotas nesilaikant leidimo ir paveldosaugos reikalavimų.
Anot jo, leidimas buvo išduotas po savavališkos statybos fakto nustatymo, šalinant savavališkos statybos padarinius. Atlikus statybos leidimo teisėtumo patikrinimą nustatyta, kad jis išduotas nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas.
„Statybos patikrinimo metu nustačius, kad pastatas pastatytas nukrypstant nuo esminių projekto sprendinių t. y. viršijant aukščio reglamentus (vietoje vieno aukšto – pastatyti du) bei nesilaikant sienų medžiagiškumo (vietoje plytų mūro - tinkuoti paviršiai), buvo kreiptasi į teismą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi statytojas buvo įpareigotas savo lėšomis per 6 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, esančiame Šlaito g. 20, Vilniuje, t. y. perstatyti pastatą pagal turimą statybos leidimą ir sutvarkyti statybvietę. Statytojas šio teismo sprendimo neįvykdė. Inspekcija 2017-03-14 kreipėsi į antstolį, prašydama priverstinai vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-10 vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“, - aiškino A. Keturka.
Tvora užimtas valstybinis miškas
Dėl tvoros miške sklypo savininkai taip pat turi rimtų nemalonumų. Anot VTPSI atstovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-22 įpareigojo žemės sklypo savininką nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą 96 m ilgio ir 1,6 m aukščio tvorą su vartais ir sutvarkyti statybvietę, tačiau statytojas šio teismo sprendimo neįvykdė.
„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-15 išdavė vykdomąjį raštą, o VTPSI 2017-03-20 prašymu perdavė jį antstoliui, su prašymu pradėti priverstinį įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismo sprendimu statytojas buvo įpareigotas nugriauti tvorą, esančią minimo žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje“, - teigė A. Keturka.
Abiem atvejais paskirtojo antstolio biuras informavo Statybų inspekciją, kad statytojas yra pateikęs paaiškinimus, jog įpareigojimus vykdo, o antstolis patikrins statytojo pateiktų duomenų atitikimą faktams, atlikęs apžiūrą vietoje. Iki tol, kol inspekcija negaus raštiško antstolio patvirtinimo apie įvykdytą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, A. Keturkos aiškinimu, bus laikoma, kad jis nėra pilnai įvykdytas.
DELFI primena, kad dar pernai internete buvo patalpintas skelbimas, kuriame siūlyta pirkti sklypą ir išdarkytą kultūros paveldo namą. Nors skelbime to ir nebuvo rašoma, sklypą Šlaito gatvėje nusipirkusiam asmeniui būtų atitekusi ir visa šalia jo esanti nelegali tvora, mat ji sujungta su tvora, esančia privačioje žemėje. Tiesa, vizualizacija su neegzistuojančiu namu tuomet nebuvo patalpinta.
Su pačia turto savininke I. Paulionyte DELFI žurnalistams susisiekti nepavyko.