„Man panašu, kad Seime naudojamasi mūsų naujos politinės jėgos nepatyrimu, ir tai daro politikos senbuviai. Tokiu būdu LVŽS atstovų rankomis tos politinės jėgos, kurios dabar dominuoja savivaldoje ir dominuos toliau, užsitikrina, kad švietimo įstaigų vadovų skyrimas vyktų pagal politinį lojalumą“, – DELFI sakė LVŽS frakcijos narys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Povilas Urbšys.

Taip jis įvertino Seimo sprendimą atmesti jo vadovaujamo komiteto teiktas pataisas šiandien parlamente svarstomam Švietimo įstatymo projektui, ir įtvirtinti modelį, kuris esą sudarytų prielaidas partijoms toliau daryti įtaką švietimo įstaigų vadovų veiklai.

„Man asmeniškai nėra aišku, kodėl mes, LVŽS atstovai, deklaruojame norą įgyvendinti principą, pagal kurį valstybės valdyme pradėtų dominuoti kompetencija, vertybės ir tik po to – partinis lojalumas, tačiau švietimo įstaigų vadovų skyrime kažkodėl pasiduodame nuomonei, kad to siekiant nėra svarbu turėti saugiklių“, – tvirtino P. Urbšys.

Nemato reikalo įvesti saugiklius

Seimas šiandien balsuos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės dar metų pradžioje inicijuotų Švietimo įstatymo pataisų, kuriose siūlyta įteisinti švietimo įstaigų vadovų rinkimus ir kadencijų ribojimus, taip skaidrinant ir depolitizuojant mokyklų vadovų atranką bei stiprinant mokyklos savivaldą.

Birželio pradžioje parlamentarai atsisakė šios idėjos, ir dabar ketina balsuoti dėl varianto, pagal kurį švietimo įstaigų vadovai būtų skiriami penkeriems metams, bet jų kadencijos nebūtų ribojamos.

Šiandien Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl antradienį po pateikimo palaimintų parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK), vadovaujamo LVŽS frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos, siūlymų dėl mokyklų vadovų skyrimo, atleidimo bei vertinimo tvarkos. Pagal ją konkursus mokyklų vadovų pareigoms eiti organizuotų ir direktorius skirtų „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo“.

Eugenijus Jovaiša

Tačiau politikai atmetė P. Urbšio vadovaujamo VVSK projektą, kuriame siūlyta, kad viešą konkursą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turėtų organizuoti savivaldybės meras, o laimėjusį asmenį penkeriems metams skirtų ir atleistų savivaldybės taryba, taip įtvirtinant saugiklius nuo vienasmenių sprendimų.

Parlamentarai nepalaikė ir idėjos, kad kasmetiniuose mokyklų direktorių veiklos vertinimuose, nuo kurių priklausys jų galimybės siekti dar vienos kadencijos, dalyvautų su vietos politikais nesusiję ekspertai – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ar jos deleguotos institucijos atstovai.

VVSK pataisos buvo atmestos daugiausia valdančiosios LVŽS frakcijos balsais. Prieš jas pasisakė ir šios frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis bei ŠMK vadovas E. Jovaiša.

Ragina saviškius atsikvošėti

„Man atrodo, kad Seimas siūlomomis tvarkomis neturėtų atverti Pandoros skrynios dėl savivaldybių švietimo įstaigų vadovų skyrimo. Tenka pripažinti, kad šiuo metu savivaldybėse dominuojančios politinės jėgos siekia įtakos švietimo įstaigoms. Neatsitiktinai savivaldybių švietimo įstaigų vadovai, norėdami spręsti ūkines, kitas problemas, susijusias su mokykla, fiksuoja savo lojalumą politikams, tapdami valdančiąsias pozicijas užimančių partijų nariais“, – DELFI sakė P. Urbšys.

Jo manymu, Seimo pritarimo pastaruoju metu sulaukusios pataisos kaip tik gali sudaryti prielaidas dominuojančioms politinėms jėgoms piktnaudžiauti savo galiomis ir dar labiau politizuoti švietimo įstaigų vadovų skyrimą.

„VVSK siūlė aiškiau apibrėžti kompetencijas, kad konkursą savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuotų meras, o į pareigas skirtų ir atleistų taryba. Taip sprendimų priėmėjai būtų vieni nuo kitų priklausomi, ir švietimo įstaigų vadovai būtų apsaugoti nuo politinių manipuliacijų. Bet kažkodėl dauguma Seimo narių šią savaitę atmetė mūsų siūlymus ir dabar linkstama prie to, kad būtų paliktas neapibrėžtumas skiriant švietimo įstaigų vadovus ir vertinant jų kompetenciją“, – pažymėjo politikas.

Matau, kaip yra balsuojama, kaip šiuo atveju sutampa nuomonės, siekiant mokyklų vadovų skyrimo tvarką padaryti palankią politinėms partijoms.
P. Urbšys
P. Urbšys teigė manantis, kad balsuojant dėl šio svarbaus sprendimo Seime buvo pasinaudota LVŽS atstovų politiniu nepatyrimu. „Aš kalbu ir apie konservatorius, ir apie socialdemokratus, ir kitas politines jėgas, išskyrus nebent Lietuvos lenkų rinkimų akciją, nes juk matau, kaip yra balsuojama, kaip šiuo atveju sutampa nuomonės, siekiant mokyklų vadovų skyrimo tvarką padaryti palankią politinėms partijoms“, – tvirtino VVSK pirmininkas.

Nors Seimas atmetė jo vadovaujamo komiteto siūlymus, P. Urbšys ginklų sudėti neketina. Analogiškus siūlymus, kokius registravo VVSR, jis pateikė savo vardu. „Tikiuosi, kad LVŽS frakcijos, taip pat ir kitų frakcijų, nariai atsikvošės“, – sakė jis.

Įstatymą kuria „normaliai bendruomenei“

Tuo metu Seimo ŠMK pirmininkas E. Jovaiša DELFI teigė, kad nereikėtų iš anksto nusiteikti, jog bendrojo ugdymo mokyklų vadovų skyrimas, priėmus Seime svarstomas pataisas, būtų politizuojamas, o vieninteliu saugikliu nuo to galėtų tapti ŠMM.

„Mes paklausėme tiesiai ŠMM, konkrečiai viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, kaip jie vertina tai, kad kiekvieną kartą, vertinant mokyklų direktorius, tai daryti būtų siunčiamas jų žmogus. Atsakymas buvo toks: mes su tuo tiesiog fiziškai nesusitvarkysime“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, P. Urbšio siūlymus jau aptarė Seimo ŠMK – jo nariai esą vienbalsiai pasisakė neįžvelgiantys tokių didelių pavojų, kuriuos akcentuoja šis politikas.

Paklaustas, ar iš tiesų nekyla pavojus, kad politikai bandys daryti įtaką mokyklų vadovams, E. Jovaiša sakė: „Na, aš negaliu pasakyti, kad taip visai jau nebus problemų. Gali būti. Galų gale, įstatymas nekuriamas numatant, kad būtinai atsitiks blogi dalykai. Tai yra normalių žmonių bendruomenei kuriamas įstatymas“.

Politikų įtaka – akivaizdi

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos lyderis Audrius Jurgelevičius, DELFI paklaustas, ar pastebi politikų bandymus daryti įtaką švietimo įstaigų vadovų veiklai, teigė, kad dabartinė teisinė bazė sudaro tokias galimybes.

Audrius Jurgelevičius

„Jos ypač padidėjo įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Po jų jau meras, o ne savivaldybės taryba, nustato švietimo įstaigų vadovų atlyginimus. Po stalu viskas yra daroma, niekas nežino, kokiais kriterijais vadovaudamasis, meras nustato vienam vienokį, kitam – kitokį atlyginimą. Šiuo keliu einant, suprantama, kad mero, kaip politiko, įtaka yra labai didelė“, – aiškino jis.

Pasak A. Jurgelevičiaus, jis negali tvirtinti, kad tokiais metodais naudojamasi visoje Lietuvoje, tačiau yra daugybė pavyzdžių, kai prieš rinkimus mokyklose lankosi politikai, o mokyklų vadovai yra įtraukiami į partijų sudaromus sąrašus savivaldybių tarybų rinkimams, iš anksto žinant, kad jie tarybos nariais negalės būti dėl užimamų pareigų.

„Šiandien ši sritis akivaizdžiai yra politizuota. Kaip situacija pasikeistų, įvedus mokyklų vadovams kadencijas ar jų veiklos vertinius, sunku pasakyti. Didžiausią abejonę kelia siūlymas, kad vadovo darbą, be kitų, vertintų ir mokyklos bendruomenė, kuri galbūt net įgis lemiamą balsą. Šiandien visi puikiai supranta, kad mokyklų savivaldos institucijos yra iš esmės butaforinės. Jei jos neįgis realios savivaldos, vadovo veiklos vertinimas bus toks, kaip jis pasakys“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

A. Jurgelevičiaus manymu, mokyklų vadovų ir veiklos vertinimą priartinus prie ŠMM, galbūt per instituciją, sukurtą prie ministerijos, objektyvumas padidėtų. „Tie žmonės, jausdami atsakomybę, brangindami profesinę reputaciją, galbūt įvertintų vadovą objektyviau. Tai galima būtų prilyginti mokyklų išoriniam vertinimui – tai darantys ekspertai yra visiškai nepriklausomi, ir jų veikla yra patikima. Jei analogiška sistema būtų įdiegta mokyklų vadovų vertinimui, padėtis pagerėtų“, – sakė jis.