Tačiau šiuo metu jis – savo vardo šeimos baro savininkas, kurorto svečius stebinantis milžiniško dydžio patiekalais. Tarkime, porcija cepelinų čia sveria net 1 kilogramą, o kainuoja 6 eurus.

Dirbo ir statybose, ir fabrike

„Aš asmeniškai nebuvau susijęs su darbu virtuvėje, bare. Baigęs mokyklą Palangoje dirbau statybose, santechniku. Tačiau prasidėjo krizė, darbo nebebuvo, atsirado laisva vieta užsienyje, išvažiavau“, – savo istoriją ėmė pasakoti verslininkas.

Svetur iš viso jis praleido 5 metus, kone visą šį laiką dirbo fabrike.

„Susitaupėme pinigų ir sugalvojome kažką savo atsidaryti. Problemų su virtuve, kas galėtų dirbti, nebuvo, nes mano ir mama, ir sesės turėjo tokios patirties. Pats pasirinkau tokį lengvesnį darbą – už baro, padavėjo. Šis darbas toks švaresnis nei statybos ar fabrikas užsienyje“, – paklaustas, kaip kilo mintis įkurti tokį verslą, kalbėjo pašnekovas.

Bronius Galdikas

Visą porciją suvalgo retas

Jis nė neslėpė – nuo pat pradžių suplanavo, kad iš kitų verslininkų išsiskirs maisto porcijų dydžiu.

„Dažniausiai klientai renkasi arba cepelinus, arba bulvinius blynus su mėsa, lietuvišką karbonadą. Yra tokių, kuriems svarbu, kad tu už 6 eurus gali gerai pavalgyti“, – į kokius klientus orientuojasi, aiškino verslininkas.

Baro lankytojams jis tikina visuomet patariantis sakytis jei ne pusę, tai tik vieną patiekalą.

„Aš pats cepelinų porciją įveikiu visą. Buvo kartą ir vaikas gal dešimties metų, kuris suvalgė vieną be problemų, o antro – dar pusę. Tačiau dažniausiai visi ima vieną cepeliną, nes jei suvalgai du, turi eiti gulėti. Pas mus visi patiekalai truputį didesni. Kaip mes sakome, jei nori pavalgyti, valgyk pirmą arba antrą. Jei norėtum šaltibarščių ir cepelinų porcijos, tai jau sunkiai“, – kalbėjo verslininkas.

Paklaustas, kas dažniausi pas jį apsilanko, B. Galdikas tikino, kad užsuka ir poilsiaujančios šeimos, ir vietiniai palangiškiai.

„Dirbame ir žiemą, ir vasarą, tai jie pas mus ateina – žino, kad pigiau, skaniau“, – verslą gyrė pašnekovas.

Broniaus šeimos baras

Uždirba nemažus pinigus

Įkurti dar vieną maitinimo įstaigą Palangoje, atviravo verslininkas, nėra lengva. Sunku atrasti vietą, kur galėtum įsikurti, mįslė jam ir kaip pritraukti klientus.

„Iš tikrųjų, blogai sekasi. Nežinau, arba vieta nedėkinga yra, ar kas... Kaip sako, viskas skanu, viskas gerai, bet nėra tiek daug žmonių, kiek norėtųsi, kad būtų“, – pripažino jis.

Pasak B. Galdiko, žmonių Palangoje, jo požiūriu, mažėja kasmet.

„Tačiau, kai išgirstu, J. Basanavičiaus g. prekiaujantys nemažus pinigus uždirba. Nelabai norėčiau emigruoti vėl, norėtųsi čia kažkaip užsidirbti“, – lūkesčiais dalijosi jis.

Užsiminė apie J. Basanavičiaus g. vykstančias verslininkų kovas

Tiesa, paklaustas, gal užsukantiems siūlo kokias pramogas, tarkime, muzikinius vakarus, B. Galdikas pripažino nieko panašaus organizuoti nepradėjęs. Tik pernai esą jie samdė muzikantą, tačiau ši idėja nepasiteisino.

„Būdavo, kad ką dieną uždirbdavai, viską turėdavai atiduoti muzikantui“, – guodėsi jis.

Tuo metu su kitais Palangos verslininkais pašnekovas sakė pernelyg nebendraujantis.

„Man atrodo, didesnė konkurencija būtų J. Basanavičiaus g. Jie ten tarpusavyje pykstasi“, – užsklandą į verslininkų gyvenimą kiek praskleidė B. Galdikas.

Tai, jo teigimu, pasireiškia nuolatiniais priekaištais dėl skirtingo darbo laiko, skambančios muzikos.

Broniaus šeimos baras

Sunku rasti ne padavėjus, o virtuvės darbuotojus

Paklaustas, ar sunku rasti darbuotojų, kurie norėtų dirbti panašaus pobūdžio vietoje, B. Galdikas aiškino, kad lojalių darbuotojų trūksta, nes dažnas vasarą suka ten, kur užsidirbti galima daugiau.

„Sunku surasti, kad nenorėtų ir iš karto šimtais gauti, pradėtų nuo mažiausio uždarbio. Padavėjams standartas – minimalus atlyginimas, nė vienas daugiau, galvočiau, negauna. Priešingai, kartais jie būna įdarbinti net puse etato.

Padavėjų pasirinkimas labai didelis Palangoje, štai virtuvės darbuotojų trūksta. Buvome priėmę vieną, antrą jauną žmogų, žadėjome apmokyti, bet tiesiog nepakelia krūvio kiti. Virtuvėje, kaip bebūtų, yra daugiau darbo nei bare – čia tik nunešti ir parnešti, o ten reikia viską padaryti“, – kalbėjo jis.

Dirba po 14-15 valandų

Savo ruožtu jis pats tikina atsiduodantis tik darbui – kartais bare išbūna ir 14-15 valandų, nuo maždaug 8 ryto iki 22 val., tad nesukūrė net šeimos.

„Pats baras darbo dienomis dirba nuo 11 iki 21 val., nuo penktadienio iki sekmadienio – iki 22 val., bet viskas prasideda nuo to, kad iš pradžių važiuojame į parduotuvę, perkame produktus. Tai būna apie 8 ryto. Tuomet atsigeriame kavos, apsitariame reikalus, kokie dienos pietūs bus ir panašiai, kol pradedame darbus. Kitą dieną, kad ir nedirbi, ateini čia ar pavalgyti, ar dar kažką“, – darbo peripetijas pasakojo B. Galdikas.

Nors visai norėtų persikelti į J. Basanavičiaus gatvę, tam, tikino pašnekovas, reikia pernelyg daug pinigų.

„Statybose dirbdavai ir uždirbdavai pinigų, o čia šiek tiek kitaip – nėra taip, kad tu daug dirbi, tiesiog nėra darbo. Dažnai būna, kad po pietų atsisėdi ir sėdi visą dieną“, – liūdnai kalbėjo verslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (361)