„Matyt, mes būsime priversti skelbti ir ekstremalią situaciją vien dėl to, kad būtų surasti papildomi finansavimo šaltiniai“, - žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, grėsmė kalnui yra didžiulė, todėl numatoma parengti kompleksinę strategiją.
Anot premjero, papildomą finansavimą planuojama skirti dar šiemet. Praėjusią savaitę S. Skvernelis sakė, kad reikiama suma galėtų būti iki 5 mln. eurų, bet tikslesnius skaičius tikimasi įvardinti parengus investicinį projektą.
„Taip, tai yra planuojama daryti dar šiemet. Tie darbai, kurie numatyti kalbant apie židinius, kurie jau pajudėję - tai yra šių metų darbai. Finansavimas, kuris numatytas papildomai, dar priklausys ir nuo Geologijos tarnybos kartu su kolegomis iš Lenkijos, kokie bus pasiūlyti sprendimai. Apie konkrečias sumas kalbėsime, kai bus projektiniai dokumentai“, - sakė jis.
Pasak S. Skvernelio, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų skirti pinigus iš specialaus fondo.
Šiuo metu jau yra prasidėję tvarkymo darbai kalno šiaurės vakariniame šlaite, kur užfiksuotos didžiausios nuošliaužos - juos už 2 mln. 860 tūkst. eurų atlieka bendrovė „Rekreacinė statyba“. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į grėsmę pietrytiniam šlaitui, ant kurio stovi Aukštutinės pilies liekanos, sienoje matyti nesenas įtrūkimas.
Šiuo metu kalną neinvaziniu kompiuterinės tomografijos būdu tiria Lenkijos geologijos tarnybos atstovai, jie savo išvadas dėl pietrytinio šlaito žadėjo pateikti ir pristatyti viešai per tris savaites.
Vyriausybė nurodo, kad atlikti neinvazinius geofizikinius tyrimus ir pateikti išvadas Lietuvos ir Lenkijos geologijos tarnybų atstovai turėtų iki liepos 26 dienos.
Pažymima, kad iki liepos 24-osios bus inicijuotas kreipimasis dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus kyla grėsmė prarasti nekilnojamąją vertybę. Kaip žurnalistams teigė kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, galutinį sprendimą turi priimti Vilniaus savivaldybė - į ją ketinama kreiptis šią ar kitą savaitę.
Kalnas gali būti apribotas lankytojams
Kalnas gali būti apribotas lankytojams. R. Augustinavičius sako, kad suderinti kalno lankymą ir ekstremalią situaciją „yra mažai tikėtina“.
„Turime įvertinti situaciją, kur yra tikrasis pavojus. Iš esmės matome, kad vakarinio bokšto padėtis yra gana stabili, tai, tarkime, galime nukreipti lankytojų srautus į vakarinį bokštą, bet į pietinę dalį apriboti patekimą. Tai yra pakankamai nesudėtinga“, - paaiškino viceministras.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad ekstremali situacija skelbiama norint ne gąsdinti, o skubiai skirti lėšų. Anot jo, eskpertai konstatuoja, kad didžiausios problemos yra ne dėl paviršinio grunto erozijos, o giluminiuose kalno sluoksniuose, kai kur netgi pasikeitė šaltinių tekėjimo kryptys.
„Tokiu atveju tikrai reikia ruoštis, ruoštis suvaldymui. Ekstremali situacija - ne gąsdinimas, o instrumentas per trumpą laiką konsoliduoti pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus“, - sakė jis.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime taip pat patvirtino, jog iki rugsėjo 1 d. turėtų būti parengtas Gedimino kalno pietrytinio šlaito neatidėliotinų darbų kalendorinį planas, siekiant tinkamai pasirengti 2017–2018 metų žiemos bei pavasario sezonui. Laikinas priemones, kurios leistų apsaugoti nuo griūties Gedimino kalno pietryčių šlaitą bei čia esančias Aukštutinės pilies liekanas, ketinama parengti iki spalio 16-osios.
Šiaurės vakarinį šlaitą, kuriame darbai jau pradėti, ketinama baigti galutinai sutvirtinti iki kitų metų pabaigos.
Kada bus paskelbta ekstremali padėtis
Sostinės meras Remigijus Šimašius sako, kad ekstremalią situaciją dėl slenkančio Gedimino kalno Vilniaus savivaldybė skelbs tą pačią dieną, kai sulauks už kalną atsakingo Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymo.
Jis tikino, kad savivaldybė jau pusantrų metų ragino tą daryti ir šios, ir praėjusios Vyriausybės bei Kultūros ministerijos atstovus.
„Įstatymas toks, kad atsakinga už kalną institucija turi kreiptis, šiuo atveju – Nacionalinis muziejus. Ir tada iškart, iš esmės tą pačią dieną kviečiama Ekstremalių situacijų komisija ir skelbiama padėtis“, – žurnalistams sakė R. Šimašius.
Anot jo, tai leis ne tik lengviau ir greičiau Vyriausybei skirti reikiamas lėšas, bet ir leis duoti privalomus nurodymus įvairioms institucijoms.
„Šiuo atveju, negalėtų niekas atsikalbinėti, kad trukdo įstatymai, neaišku kaip ir taip toliau. Iškart būtų galima operatyviau daryti, ką, kaip jau minėjau, reikėjo daryti jau prieš kurį laiką“, – teigė savivaldybės vadovas.
Mero nuomone, ekstremali situacija turėtų trukti, kol kalnas bus baigtas tvarkyti.
„Jei būtų buvęs prašymas, ekstremali situacija būtų buvusi paskelbta. Po pirmos nuošliaužos neaiški buvo situacija – man ji tapo aiški po poros dienų. Bet pagal įstatymą reikia, kad kreiptųsi muziejus. Mano supratimu, sprendimą reikėjo priimti jau prieš kurį laiką“, – sakė jis.
Anot R. Šimašiaus, savivaldybė jau anksčiau yra prašiusi perduoti kalną jos žinion iš Nacionalinio muziejaus ir savo pozicijos nekeičia.
Lietuvos nacionalinis muziejus BNS informavo, kad direktorė Birutė Kulnytė, kuri turėtų pasirašyti įsakymą, šiuo metu serga ir bus nedarbinga dar savaitę.