Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, jei ministrai nesiimtų darbų, vertinimai būtų kitokie.
– Paskutinė „Vilmorus“ apklausa rodo, kad trys vyriausybės ministrai – švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos bei žemės ūkio – nebeturi visuomenės palaikymo. Juos vertinančių teigiamai yra mažiau nei neigiamai. Švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę nepalankiai vertina 28 proc. respondentų. Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą – 32 proc., o žemės ūkio ministrą Bronių Markauską – beveik 14 proc. apklaustųjų. Kaip tai vertintumėte?
– Tai yra tiesiog tyrimų rezultatai, ir tiek – toks mano vertinimas. Vertina tegul politologai ir visi kiti asmenys.
– Bet jie yra jūsų ministrų kabineto nariai. Galbūt tai koks nors signalas?
– Matau signalą tik tokį – ministrai (pirmiausia kalbant apie sveikatos ir švietimo ministrus) pajudino ilgus dešimtmečius nespręstas problemas. Natūralu, kad sulaukė didžiulio pasipriešinimo. Jeigu jie nieko nedarytų, neveiktų, būtų tik vyriausybėje, gal būtų kitokie rezultatai.
– Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žiniasklaidai sako: „Susidaro įspūdis, kad kartais nuo premjero sąmoningai nuslepiama kai kuri informacija.“ Esą nuo pat pradžių buvo aišku, kad bus didelių takoskyrų, konfliktinių situacijų su bendražygiais Seime. G. Landsbergis sako, kad „mes premjero per pastarąsias savaites draugiškai prašėme, kad išdrįstų pripažinti, jog yra veikiama prieš jį, Seime yra žmonių, kurie tiesiogiai jam oponuoja, nors į kamerą šypsosi.“ Ar yra konfliktas su bendražygiais?
– Manyčiau, kad opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas ir partijos pirmininkas galbūt turėtų rūpintis savo frakcijos vidiniais protestais ir nesiimtų vertinti kitų politinių partijų vidaus reikalų. Juo labiau kad tai niekuo nepagrįsti teiginiai.
– Pasirodė pranešimų, kad Europos Komisija (EK) prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą dėl to, kad per daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Kitaip tariant, iki šiol vaikšto į lauko tualetus. Jei pažeidimas nebus pašalintas, teigiama, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijonus eurų siekiančią baudą. Kaip ketinate išspręsti susidariusią padėtį? Ar tikrai vyriausybėje rengiamos įstatymo pataisos, kuriose numatytos baudos neprisijungusiems gyventojams?
– Pirmiausia reikia paminėti, kas buvo padaryta iki šiol. Milijardai investuota į perteklinę infrastruktūrą mažėjant gyventojų skaičiui ir nepadarant mechanizmo iki galo, kad būtų galima žmonėms prisijungti ir jie tai galėtų padaryti savarankiškai. Neužtenka tik padaryti infrastruktūros iki sklypo ribos. Todėl turime tokią situaciją.
Buvo didžiausias noras įsisavinti ES lėšas, nesvarbu, kokiais būdais sudėti viską po žeme, užkasti, paimti tą milijardą ir pasakyti, kad padarėme. Bet padaryta net ne pusė darbo. Tai didžiulė gėda, kad šiandien tiek namų ūkių neturi vandentiekio, tualeto, normalių civilizuotų gyvenimo sąlygų.
Dėl to mūsų vyriausybei reikia tai spręsti, ieškoti problemų. Turime surasti mechanizmą, kuris paskatintų žmones prisijungti prie nuotekų tinklų. Apie baudas neprisijungusiesiems nekalbama.
– Žmonės, žinoma, įvairiai reaguoja išgirdę šią žinią. Ar jau aišku, koks galėtų būti paskatinimo mechanizmas?
– Turime surasti finansinį mechanizmą, padėti tiems žmonėms. Tai ypač aktualu socialiai remtiniems žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, kad jie galėtų turėti visus civilizacijos būtinumus. Ilgus dešimtmečius tai neigėme ir galvojome, kad taip, kaip yra, normalu. Žmonės nesupranta, jiems sunku įsivaizduoti, kaip galima gyventi, neturint vandentiekio, kanalizacijos. Manau, turime daryti viską, nes tai yra kita gyvenimo kokybė, mūsų Vyriausybės uždavinys yra parodyti, kad tai – civilizacijos privalumai. Jais turi pasinaudoti kuo daugiau mūsų šalies gyventojų.