Tačiau tuo nemalonumai Š. Marčiulioniui nesibaigia. Šiuo metu pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar aptvertoje teritorijoje nėra nelegaliai praretintas ir valstybinis miškas.
Tvora jau turėjo būti pašalinta
Pirmąjį kartą Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Š. Marčiulionio valdas Latvių gatvėje aplankė 2016 metais. Tuomet pareigūnai nustatė, kad žemės savininko tvora yra ne tik jo sklype, bet taip pat patenka ir į valstybinę žemę. Garsus sportininkas buvo įpareigotas patraukti tvorą iš valstybinės žemės.
Š. Marčiulioniui priklauso maždaug 9 arų žemės sklypas, tačiau aptverta ne tik ši valda, bet dar maždaug 10 arų valstybinės žemės.
O štai šių metų kovo mėnesį buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Renata Remeikaitė DELFI informavo, kas užfiksuota patikrinimo metu. „Nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akte, yra nepašalinti, t. y. tvora, pastatyta ties žemės sklypu šiaurinėje ir pietinėje pusėse, patenka į valstybinę žemę. Šiuo metu yra suformuotas miškų ūkio paskirties 4814 kv. m. ploto žemės sklypas. Užimamas valstybinės žemės plotas tvora – 1167 kv. m.“, - paaiškino R. Remeikaitė.
Kadangi tvora iš valstybinės žemės nepašalinta, NŽT balandžio pradžioje kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ši savo ruožtu NŽT atsakė, kad tvora įregistruota statinio priėmimo naudoti akto pagrindu.
Dėl to Statybų inspekcija kreipėsi į Registrų centrą, prašydama informuoti, kokiu pagrindu buvo įregistruota minima tvora.
Tiria, ar teisėtai tvora įregistruota
Registrų centro atstovas Vytautas Brazaitis DELFI patvirtino, kad tvora iš tiesų 1999 metais yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. V. Brazaičio žurnalistai paklausė, kodėl faktas, kad tvora stovi valstybinėje žemėje, nesutrukdė ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
„Registrų centras registruoja ir išregistruoja nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teisės į juos pateiktų dokumentų pagrindu. Šiuo atveju tvora ir gyvenamasis pastatas buvo įregistruoti pagal Kadastro duomenų bylą, parengtą 1999-11-29. Norėtume pažymėti, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų darbų kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba“, - sakė V. Brazaitis.
Ir čia pat jis pridėjo, kad statybų teisėtumą nustato Statybų inspekcija, todėl jos tvirtinamų dokumentų pagrindu daiktai ir yra registruojami.
„Jei šiuo atveju VTPSI nustatytų, kad tvora buvo pastatyta savavališkai ar neteisėtai, žinoma, tokia kadastro žyma būtų įregistruota registre, o statytojas, savo ruožtu, savavališkos statybos padarinius būtų įpareigotas panaikinti. Tai padarius ir VTSPI užfiksavus pašalinimo faktą, tvora būtų išregistruota įprasta tvarka. Jei būtų nustatyta, jog objektas buvo pastatytas nelegaliai, galimybė išregistruoti objektus egzistuoja“, - teigė V. Brazaitis.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Albinas Keturka DELFI paaiškino, kad inspekcija atlieka patikrinimą, kurio tikslas yra nustatyti, kada ši tvora buvo pastatyta, taip pat tiriama, ar jos statybai buvo išduotas leidimas, ar ji buvo pastatyta savavališkai. „Tai paaiškės atlikus surinktų duomenų analizę. Taip pat yra tikrinamas šio statinio registracijos teisėtumas Nekilnojamojo turto registre“, - teigė A. Keturka.
DELFI šaltinių teigimu, šios tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto duomenų registre aplinkybės taip pat miglotos, mat nėra aiškių duomenų, kokiu pagrindu ji buvo jame įrašyta.
Šalia suformuotas naujas sklypas
Kaip bebūtų, kortas šioje istorijoje sumaišė viena detalė. Šalia Š. Marčiulioniui priklausančio sklypo buvo suformuotas dar vienas miškų ūkio paskirties 4814 kv. m. ploto žemės sklypas. Po to atsirado teigiančių, kad toks sprendimas naudingas Š. Marčiulioniui. Tačiau valstybinių institucijų atstovai tai neigia ir sako, kad tai tik sustiprins šios teritorijos apsaugą.
Šiuo metu naujai suformuotą sklypą, į kurį patenka ir Š. Marčiulionio tvora, valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau jau netrukus žemės savininkas gali ir pasikeisti.
Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Bėčius nesureikšmino fakto, kad šalia Š. Marčiulionio valdų buvo suformuotas naujas sklypas. Procesas, kuriame dalyvavo institutas, anot jo, jokių pasekmių tvoros pašalinimui neturės.
„Suformuoto sklypo ribose esanti tvora pažymėta sklypo plane, apie jos legalumą duomenų neturima. (…) Valstybinės reikšmės miško sklypas Vilniuje suformuotas LR aplinkos ministerijos iniciatyva vykdant Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo sutartį tarp VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir LR Aplinkos ministerijos. Pagal šią sutartį formuojami ir registruojami visi Vilniaus mieste esantys valstybinės reikšmės miškai“, - laiške redakcijai rašė Š. Bėčius.
Savivaldybė tvoros netoleruoja
DELFI paklausė Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, kaip jie vertina galimybę perimti savo žinion naujai suformuotą sklypą. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė išsakė poziciją, kad savivaldybė į šį sklypą nepretenduoja. Tačiau ji pabrėžė, kad jei miškas ir atitektų savivaldybei, NŽT vis tiek turėtų padaryti tai, kas jai priklauso – atlaisvinti valstybinę žemę.
„Savivaldybei perimti sklypą nuosavybėn teisinių galimybių nėra. Net ir tuo atveju, jeigu sklypo patikėjimo teisė būtų perduota savivaldybei, valstybinės reikšmės miškas vis tiek išliktų išimtinė valstybės nuosavybė. Pagal Žemės įstatymo nuostatas valstybinės žemės naudojimo kontrolė yra NŽT funkcija. Tai reiškia, kad NŽT tiek dabar, tiek tuo atveju, jei sklypas būtų perduotas valdyti savivaldybei, gali nekliudomai imtis priemonių dėl savavalio valstybinės žemės užėmimo pašalinimo – tvoros nugriovimo“, - sakė R. Rudukienė.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius situaciją įvertino dar griežčiau. Jo teigimu, jeigu sklypo savininkas ir pasikeistų, tai nereiškia, kad NŽT nusikratys atsakomybę. Meras sako, kad tvoros valstybinėje žemėje turi nelikti: „Arba Vyriausybė pripažįsta, kad NŽT apskritai neįgali spręsti žemės grobstymo atvejų, ir perduoda valstybinės žemės kontrolę savivaldybėms, arba tegul NŽT dirba tai, kas jai priklauso. Ši situacija viena iš tų, kai NŽT viešai demonstruoja savo neįgalumą.“
Tiria, ar nėra iškirstas miškas
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas taip pat nemato nieko blogo, kad šalia Š. Marčiulionio sklypo suformuotas naujas. Jis sako, kad tai įprasta praktika ir tikrai nereiškia, kad toks sprendimas naudingas tvoros išlikimui. Jis įsitikinęs, kad tvoros miške turi nelikti.
„Būtent tai, kad suformuotas valstybinės reikšmės miško plotas, nuo daug ko apsaugo, nes dabar negalima nei paskirties keisti, nei tvorų statyti. Apsaugos zona yra didesnė, nes tada negali keisti paskirties“, - teigė viceministras.
Be to, jis linkęs manyti, kad greičiausiai naujai suformuotas sklypas bus perduotas Vilniaus miškų urėdijos žinion. Ir čia pat jis pabrėžė, kad urėdija prisidės prie to, kad nelegalios tvoros miške nebūtų.
„Urėdijos valdo valstybinės reikšmės miškus. Dalis sklypų yra nuolatos perduodami valdyti urėdijoms. Reikia pripažinti, kad valstybinės reikšmės mišką miesto savivaldybei yra didelė našta valdyti. Taip yra, nes ūkinės veiklos vykdyti neišeina pilna apimti, atsiranda šiukšlių, priešgaisrinė sauga prisideda. Miestams tai yra našta. Kai kurios savivaldybės tokius sklypus atiduoda urėdijoms. Jei urėdija taptų savininku, ji taip pat turės įsitraukti į šį procesą. Vienareikšmiškai: miške tvoros būti negali“, - sakė M. Norbutas.
Siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo savavališkai iškirstas miškas, Valstybinė miškų tarnyba pradėjo tyrimą. Kad situacija bus nuodugniai ištirta, patvirtino ir M. Norbutas.
Su pačiu Š. Marčiulioniu susisiekti nepavyko. Telefonu jis nepasiekiamas, o į elektroninį laišką neatsakė.
Tačiau anksčiau DELFI jis yra sakęs, kad prieš 20 metų valstybinę žemę jam leido aptverti seniūnija, todėl kad sklypo prieigos buvo mėgstamos įvairių asocialių asmenų. „Situacija yra pakankamai kurioziška. 1997 metais pabaigus krepšinio karjerą tuometine Lietuvos Vyriausybė leido nusipirkti šį sklypą. Tuo metu man gyvenant Jungtinėse Valstijose, įgalioti asmenys pastatė mano sklypo ribose namą. Nežinojau kad sklypo prieigos ir šlaitas nuo senų laikų buvo pamėgtos triukšmingo jaunimėlio ir asocialių asmenų. Triukšmo, šiukšlinimo ir viešo girtavimo ant šlaito šalia mano sklypo problema su seniūnija išsprendėme bendru susitarimu“, - anksčiau yra sakęs Š. Marčiulionis.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba tada, kai statybos prasidėjo be leidimų, taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.
