Antradienį į viešą konsultaciją pasikvietę universitetų atstovus „valstiečiai“ aiškino, kad pertvarka – būtina.
„Rankų nelaužys niekas, bet pabandykime suprasti vieni kitus, kad taip, kaip buvo, nebebus“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Nesikeisti, neieškoti išeičių nebus galima“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis, kai Kauno technologijos universiteto tarybos pirmininkas Arvydas Janulaitis paklausė, kas bus, jei aukštosios mokyklos nesijungs.
„Vyriausybė turi finansavimo svertus“, – savo ruožtu pabrėžė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, jog nebeatstovauja savo buvusiai darbovietei – Aleksandro Stulginskio universiteto. Jis taip pat ragino universitetus sutikti su planuojamomis reformomis.
„Atstovaudami Seimui, atstovaudami ministerijai mes jau nebegalime būti universiteto lobistais, negalime būti atskiros mokyklos kokiais nors pasiuntiniais ar atstovais, todėl aš labai sąžiningai ir nuoširdžiai visada sakiau ir kalbėjau, kad aš esu už savo universitetą, bet aš negaliu būti tik už savo universitetą, yra svarbus vaizdas visos Lietuvos (...). Manau, kad universitetai irgi turi sutikti su tuos, kad tai yra steigėjo pareiga kurti universitetų pareigą“, – sakė Seimo pirmininkas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša tuo metu sakė, kad jam labai svarbu atrodo reformuoti mokytojų rengimą.
„Aš visada akcentavau ir akcentuosiu toliau šitoje aukštojo mokslo sistemoje kaip atskirą ir labai svarbią dalį – visi mes tą labai puikiai suprantame – mokytojų rengimo reformą. Nes daugelio netenkina esama situacija, o ypač aukštojo mokslo atstovų, kurie žino, kad vis dėlto nemenka dalis ateina į aukštąjį mokslą nepasiruošusių ir čia yra ir ugdymo turinio, ir mokytojų rengimo sistemos – ar ji būtų idėjinė, ar ji būtų institucinė – yda“, – sakė E.Jovaiša.
Valdžios atstovų diskusiją su aukštųjų mokyklų tarybų, senatų nariais, rektoriais moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Vienas aršiausiai pasisakiusių – Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius, raginęs valdžią aiškiai įvardinti, kiek reikės atleisti universitetuose dirbančių žmonių.
„Ar kas nors skaičiavo bent preliminariai, kiek žmonių reikės atleisti. Nereikia pasakoti, kad niekas neatleis nieko, nes tada prasmės nėra – kam jungti, jeigu viskas lieka tas pats“, – sakė V.Nekrošius.
Ministrė tikino, kad skaičiavimų apie atleidimus nėra.
„Prijungus Romerio universitetą ir Vilniaus universiteto, dviejų teisės programų nebus, bus viena, reiškia bus minus 200 etatų iš karto vien su teise (...). Aš noriu, kad sąžiningai būtų sakoma, ir valstybė atsakomybės nenusiimtų ir neužmestų universitetams – atleiskite ir tada prisijungiame“, – aiškino VU atstovas.
Apie tai, kaip praktiškai vyks sujungimas, teiravosi ir kitų universitetų atstovai. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja Milda Ališauskienė domėjosi, kaip bus užtikrinamas tęstinumas.
„Kaip jūs planuojate išlaikyti tam tikrų mokslo šakų tęstinumą per visas tris studijų pakopas, jeigu jūs planuojate, pavyzdžiui, filosofijos ar sociologijos programos neleisti paleisti, jeigu joje nėra 15 studentų?“, – klausė M.Ališauskienė.
„Čia yra kalba apie studijų programų rentabilumą. Visi žiūrime į absolventus – kiek absolventų parengia aukštosios mokyklos ir labai sudėtingas klausimas, kiek jų reikia (...). Ir ar gali Lietuva tokiais kiekiais rengti tokių specialistų, ar gali kas antrus metus vykdyti priėmimą“, – sakė ministrė.
Pasak S.Skvernelio, reformai reikalingos pataisos Seimą turi pasiekti iki 2018 metų birželio. E.Jakilaičio perklaustas, ar pataisos Seimui bus teikiamos ir nepasiekus susitarimo su universitetais, S.Skvernelis sakė: „Aš nematau alternatyvos nesusitarti“.
Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, Policijos akademija. Vėliau S.Skvernelis sakė, kad Policijos akademija turėtų būti ne atskira institucija, bet Kauno universiteto dalis.
Pagal darbo grupės planą, savarankiškumo netektų Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai – juos siūloma jungti prie Vilniaus universiteto. Į planuojamą kurti Kauno universitetą numatoma jungti šiuo metu veikiančius Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetus. Vėliau Švietimo ir mokslo ministerijos įregistruotame nutarimo projekte numatyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas taptų Kauno, o ne Vilniaus universiteto dalimi.
Darbo grupės manymu, studijų programos turėtų būti sukoncentruotos, jų skaičių sumažintas nuo 1800 iki 700. Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu – neliktų studijų krepšelių.