Vilniaus savivaldybei gresia rimti nemalonumai. JAV advokatų kontora „Silverman and Milligan“, atstovaujanti Kalifornijoje registruotai įmonei „Kos USA“ (įmonės kodas 201710210268), mūsų šalies Prezidentūrai, Vyriausybei bei miesto savivaldybei perdavė pranešimą dėl galimo ieškinio žalai atlyginti, galinčio siekti 25 mln. USD (apie 22,5 mln. eurų).
Žalą „Kos USA“ patiria per 100 proc. valdomą bendrovę „Kos invest“, dėl, kaip teigiama, Vilniaus savivaldybės daromų neteisėtų veiksmų, sukuriant kliūtis toliau vystyti investicinį projektą sostinės Antakalnio rajone, buvusioje „Žalgirio“ futbolo klubo bazės teritorijoje. Savivaldybė šios situacijos nekomentuoja.
Atstumia investuotojus
JAV investicinio banko „Morgan Stanley”, teikiančio „Kos USA“ bei „Kos invest“ finansines konsultacijas, finansų patarėjas Williamas Valladolidas teigė, kad susiklosčiusi situacija atstumia toliau investuoti Lietuvoje.
„Visus savo investicijų planus sėkmingai derinome, taip pat ir su bendruomene, o tuomet įsikišo politikai. Vėliau pastebėjome, kad švaistome pinigus dėl vienas kitam prieštaraujančių Lietuvos valdžios institucijų sprendimų. Investuotojai savo veiklą planuoja atsižvelgdami į teismo sprendimus ir precedentus. Deja, šiuo atveju buvo sukurtas rizikingas precedentas, kai viskas stabdoma dėl nesuprantamų priežasčių ir nepaisant išleistų investicijų. Labai norime, kad požiūris į investicijas Lietuvoje keistųsi”,– teigė jis.
Plėtoti projektą Vilniuje „Kos invest“ apsisprendė dar 2013 metais, iš bankroto administratoriaus įsigijusi Žalgirio sporto klubą, anksčiau valdytą prieštaringos reputacijos verslininko Vadimo Kastujevo. Per kelerius metus šiai bendrovei kartu su klubo skolomis, perkopusiomis 3 mln. litų (apie 1 mln. eurų), investuotojams atiteko ir jo nekilnojamasis turtas – stadionas bei kiti statiniai, taip pat sutartis dėl valstybinės sklypo po statiniais nuomos 100-ui metų, iki 2094-ųjų.
Šis nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai. Tuo metu tarybos nario pareigas ėjęs konservatorius Vidas Urbonavičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, suabejojęs detaliojo plano sprendinių teisėtumu, tačiau jo skundas buvo atmestas.
Skelbėsi ginantys gyventojų interesus
2015-ųjų balandį “Kos Invest”, rengdama projektavimo dokumentus, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, prašydama išduoti projektavimo sąlygas. Šio klausimo svarstymas užsitęsė, o tų pačių metų spalį sostinės savivaldybė, vadovaujama jau naujos tarybos ir mero liberalsąjūdiečio R. Šimašiaus, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ištirti sklypo Žolyno gatvėje detaliojo plano įgyvendinimo teisėtumą.
„Savivaldybė sieks, kad šioje teritorijoje išliktų viešas sportui skirtas stadionas, o ne daugiabučių namų kvartalas, kuriamas paminant tarybos sprendimus ir Vilniaus miesto gyventojų interesus“, - skelbta tuo metu platintame pranešime.
Savivaldybės rašte prokuratūrai prašyta įvertinti susitarimą tarp sklypo nuomininko ir Nacionalinės žemės tarnybos, išsiaiškinant, kaip atsirado leidimas keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą – padalinti stadiono sklypą į du žemės sklypus, ir viename jų planuoti gyvenamųjų namų statybas, taip pat ištirti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius.
Šiuo metu savivaldybė neneigia, jog jau tuo metu, kai buvo platinamas šis pareiškimas, buvo žinoma, kad sklype numatoma ne tik gyvenamoji statyba, bet ir planuojama įrengti stadioną su visa infrastruktūra.
„Minėtame detaliajame plane numatyta pastatyti naują futbolo stadioną su jį aptarnaujančia infrastruktūra (tribūnomis, persirengimo patalpomis, dušais, automobilių stovėjimo aikštele ir t. t.), daugiabučius namus su automobilių aikštele ir vaikų žaidimo aikštele. Taip pat suformuotas bendro naudojimo sklypas, skirtas rekreacijai. Tarybos sprendime (2014 metų – DELFI) įrašyta būtina sąlyga, kad „leidimas daugiabučių namų statybai gali būti išduotas tik tada, kai bus įrengta futbolo aikštė su ją aptarnaujančia infrastruktūra ir neatlygintinai perduota Vilniaus miesto savivaldybei““, - DELFI nurodė Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas.
Siekis – nutraukti sutartį
Gavusi savivaldybės kreipimąsi, Vilniaus apygardos prokuratūra, tuo metu vadovauta prokuroro Ramučio Jancevičiaus, 2015-ųjų gruodį kreipėsi į teismą. Viešąjį interesą ginti apsiėmę prokurorai nesiekė naikinti teritorijos detaliojo plano sprendinių. Teismo prašyta nutraukti dar 1994-ųjų gruodį Nacionalinės žemės tarnybos sudarytą valstybinės žemės numos sutartį, panaikinti sprendimą dėl sklypo padalijimo bei įpareigoti „Kos Invest“ per pusmetį atlaisvinti teritoriją, nusikeliant, nugriaunant ar kitiems asmenims perleidžiant jai priklausančius tame sklype esančius statinius.
Tą patį akcentavo ir Vilniaus savivaldybės teisininkas E. Varoneckas. Pasak jo, šioje civilinėje byloje nebuvo ir nėra ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės priimti aktai ir sprendimai. „Byloje nagrinėjamas klausimas dėl šio valstybinės žemės sklypo nuomos“, - nurodė jis.
2016 metų birželį pirmosios instancijos teismas atmetė prokurorų skundą, tačiau šių metų vasarį jų apeliaciją nagrinėjęs Vilniaus Apygardos teismas priėmė kitokį sprendimą. Jis konstatavo, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal statinių paskirtį ir tai pažeidžia imperatyvius įstatymo reikalavimus, kai valstybinės žemės sklypas nuomojamas ne aukciono tvarka, todėl sutartis dėl žemės nuomos su „Kos Invest“ turi būti naikinama. Šią nutartį investuotojai apskundė Aukščiausiajam teismui, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba sutartį dėl 100-ui metų sudarytos sklypo nuomos sutarties su „Kos Invest“ nutraukė.
Vadovaudamasi apeliacinio teismo sprendimu nutraukti sklypo nuomos sutartį, savivaldybė sustabdė ir leidimo Žolyno gatvėje statyti sporto kompleksą išdavimą, nors jo turinys jau yra suderintas. Šio komplekso statyba turėjo prasidėti jau dar šių metų kovą.
Situacija tapati, sprendimai – skirtingi
Dėdama pastangas stabdyti „Kos invest“ projektus Antakalnyje, savivaldybė užėmė visai kitą poziciją ginče su verslininko Arvydo Avulio vadovaujama nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“, statančia viešbutį „Courtyard by Marriott“, verslo centrą bei planuojančia daugiabučių statybas buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje.
Ginčydami šį projektą, prokurorai irgi teigė, kad sklypai bendrovei „Hanner“ taip pat buvo išnuomoti ne aukcione, todėl juose galima statyti tik pagal įteisintą paskirtį numatytus objektus, tai yra, stadioną, bet ne kitus statinius. Tuo metu A. Avulis ne kartą viešai tvirtino stadiono statyti neketinantis, o savivaldybė, palaikiusi jo pusę ginče su Nacionaline žemės tarnyba, prieš kelias savaites parengė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad tokio įsipareigojimo iš verslininko nebus reikalaujama.
Šiame dokumente nurodoma, kad sostinės valdžia siekia iki metų pabaigos pakeisti miesto bendrąjį planą, šioje teritorijoje atsisakant anksčiau numatyto nacionalinio „Žalgirio“ futbolo stadiono su daugiafunkciu kultūros ir pramogų centru.
Prakalbo apie interesus
Vilniaus taryboje jau kuris laikas svarstoma, kad tokį skirtingą Liberalų sąjūdžio lyderio R. Šimašiaus vadovaujamos savivaldybės tarybos požiūrį į investuotojus galėjo lemti šios politinės jėgos santykiai su kitoms verslo grupėms. Kaip žinia, interesų sostinės Antakalnio rajone turi koncernas „MG Baltic“, plėtojantis čia didelės apimties „Antakalnio terasų“ projektą.
Girdėjęs tokių kalbų DELFI sakė ir Vilniaus tarybos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis. „Kol jie (koncernas „MG Baltic“ - DELFI) dar buvo labai įtakingi, tai jie, teko girdėti, dažnai darydavo įvairias kliūtis tam, kad jų objektai turėtų pirmumo teisę – pirmi būtų pastatyti, realizuoti, o paskui jau ir kitus galima paleisti. Taigi, negalima atmesti ir tokio varianto (kad situacija yra naudinga koncernui „MG Baltic“ - DELFI)“, - paklaustas, kokie interesai gali būti šioje teritorijoje, sakė savivaldybės politikas.
Pasak jo, vystant didelės apimties gyvenamosios statybos projektus, natūraliai kyla noras, kad kiti aplinkui kuo mažiau jų vystytų, nes butų kaina rinkoje tokiu būdu tampa didesnė. "Jei vienu metu rinkoje atsiranda didesnė butų pasiūla, tai ir kaina mažėja“, - svarstė Ž. Šilgalis.
Apie tai, ar koncernas "MG Baltic" turi interesų Antakalnyje, DELFI teiravosi šios įmonių grupės įmonės "MG Valda", tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.
Įžvelgė politines potekstes
Šios situacijos nekomentavo ir Vilniaus savivaldybė. Jos Viešųjų ryšių skyrius neatsakė į DELFI klausimą, ar gali būti, kad Vilniaus savivaldybė, vadovaujama Liberalų sąjūdžio lyderio R. Šimašiaus, siekė išstumti "Kos invest" iš Antakalnio, taip tenkindama koncerno "MG Baltic" interesus.
„Norime pabrėžti, kad į teismą kreipėsi prokuroras, ginantis viešąjį interesą, o ne pati Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismai tikrina tuos sandorius dėl valstybinės žemės viešo intereso požiūriu, kadangi bendrovė „Kos Invest“ žemės sklypą nuomojosi turimiems pastatams eksploatuoti lengvatine tvarka, o ne aukciono būdu. Kol kas byla nėra galutinai baigta ir bus nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kadangi bendrovė „Kos Invest“ pasinaudojo teise teikti kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių metų balandžio 24 d. nutartimi yra priimtas“, - toks buvo savivaldybės Teisės departamento vadovo komentaras.
Bendrovei „Kos invest“ atstovaujantis advokatas J. Elzbergas DELFI teigė negalintis komentuoti su teise nesusijusių kalbų. „Kodėl savivaldybė iš viso užėmė tokią poziciją dėl „Kos invest“, kai, mano supratimu, miestui būtų geriau turėti sutvarkytą objektą negu neturėti, sunku pasakyti. Galiu dėstyti tik faktus: sutartis su bendrove buvo sudaryta dar 2014 metais, „Kos invest“ parengė stadiono projektą, norėjo jį įgyvendinti ir perduoti objektą miestui neatlygintinai. Buvo atlikti visi juridiniai veiksmai, derinimai, šiuo metu trūksta tik statybos leidimo. Jis neišduotas motyvuojant tuo, kad investuotojas šiuo metu neturi sutarties dėl sklypo nuomos“, - aiškino advokatas.
Vis dėlto J. Elzbergas užsiminė manantis, kad šioje istorijoje yra kalbama ne tik apie teisinius klausimus. „Esu teisininkas, turėčiau vertinti teisinius dalykus, bet man tokių klausimų (dėl politinių poteksčių – DELFI) kyla“, - sakė jis.