Penktadienį prieš pat savaitgalį registruotos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos numato įvairius papildymus ir pakeitimus. Pavyzdžiui, 5-ąjį straipsnį P. Gražulis siūlo papildyti 14 punktu, kuriame nurodoma, kad „LRT neturi teisės sudaryti komercinių sutarčių su prodiuserinėmis ir (ar) panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis.“

Tokiu atveju LRT eteryje būtų draudžiama daugelio pagal panašias sutartis transliuojamų laidų. Pavyzdžiui, į sąrašą patenka populiarios pramoginės laidos, pavyzdžiui, „Tūkstantmečio vaikai“, „Nacionalinė ekspedicija“, „Specialus tyrimas“, „Auksinis protas“ ir žurnalisto Edmundo Jakilaičio vedama „Dėmesio centre“.

Lyg tyčia tokį papildymą P. Gražulis įtraukė po ketvirtadienį pasirodžiusios laidos „Dėmesio centre“, kurioje su advokatu pasirodė dėl galimo seksualinio priekabiavimo kaltinamas ir apkaltos laukiantis Seimo narys Kęstutis Pūkas. Nerišliai į E. Jakilaičio klausimus atsakinėjusį politiką, kuris taip pat yra buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys, viešai ypač aršiai gina būtent P. Gražulis.

Petras Gražulis

Savo sprendimą įtraukti naują punktą susijusį su prodiuserinių ar panašių kompanijų draudimu P. Gražulis aiškinamajame rašte motyvavo tuo, kad pirkdama turinį iš prodiuserinių kompaniijų LRT esą skiria pinigus proteguojamiems asmenims.

„Pažymėtina, kad tokiais veiksmais LRT diskredituoja savo, kaip nacionalinio transliuotojo vardą, todėl Lietuvos Respublikos Seimas turėtų pareikalauti, kad LRT taryba tinkamai vykdytų Įstatymo nustatytą prievolę užtikrinti, jog nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius. Tą galima įgyvendinti tik sugriežtinus LRT kontrolę“, – teigia P. Gražulis.

Jo teigimu, įstatymo projekto rengimo metu esą buvo atsižvelgta į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Nepartinis demokratinis judėjimas) kreipimąsi. Tiesa, pats P. Gražulis netgi neslėpė, kad įstatymo pataisas parengė todėl, kad jam tiesiog nepatiko LRT turinys.

„Paminėtina, kad LRT eteryje įsivyravusi patyčių kultūra bei ženkliai sumenkęs nacionalinio transliuotojo prestižas visuomenės akyse. LRT generalinis direktorius bei Taryba turi per daug suteiktų teisių ir per mažai priežiūros“, – tikino skandalais ir patyčiomis išgarsėjęs P. Gražulis.

Net ir nepriėmus pataisų pakenkė šalies įvaizdžiui?

Be to, jis įtraukė ir kitų pakeitimų. LRT generalinį direktorių jis siūlo skirti Seimui, ne Švietimo ir Mokslo komiteto, o tik Kultūros komiteto teikimu, kuriam vadovauja kitas P. Gražulio aršiai ginamas politikas – Valstiečių ir Žaliųjų frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Be to, LRT tarybą P. Gražulis norėtų formuoti pagal frakcijų proporcijas.

Vietoje 12 Tarybos narių būtų dviem daugiau, tačiau prezidento institucija 6 metų kadencijai galėtų skirti ne keturis, kaip dabar, o tik du narius, 8 narius skirtų Seimas ir tik trys nariai būtų skiriami iš opozicinių frakcijų. Likusius 4 narius 2 metų kadencijai skirtų Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Kultūros komitetas taip pat galėtų nustatinėti LRT vadovo bei jo pavaduotojų algas.

Audrius Siaurusevičius

Tuo tarpu LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, komentuodamas P. Gražulio pateiktas pataisas, DELFI sakė, kad tai yra siekis suvalstybinti visuomeninį transliuotoją ir apriboti laisvę.

„Lietuvoje pasikartoja tokie bandymai kontroliuoti, varžyti laisvę. Pažiūrėsime, tikriausiai jam nepavyks, bet jau dabar vien įregistravimas daro žalą laisvę gerbiančios šalies įvaizdžiui, nes ši iniciatyva pateks į įvairias stebėsenos ataskaitas“, – sakė A. Siaurusevičius.

Jo teigimu, P. Gražulio pataisos prieštarautų Visuomenės informavimo priemonių įstatymui ir Europos Sąjungos direktyvai dėl audiovizualinių kūrinių paslaugų.