„Šiandien Vilniaus apygardos teismas gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad Rusijos Federacijos teisingumo ministerija atsisako teikti teisinę pagalbą dėl dokumentų įteikimo M.S.Gorbačiovui“, - rašoma pranešime spaudai.
Jame nurodoma, kad Maskva atsisakymą motyvavo Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos nuostata, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu tai gali pakenkti šalies suverenitetui, saugumui arba prieštarauji pagrindiniams jos įstatymų principams.
Teisinės pagalbos prašymas Rusijos teisingumo ministerijai buvo išsiųstas pernai lapkritį, Vilniaus apygardos teismui nusprendus apklausti M.Gorbačiovą kaip specialųjį liudytoją. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pareikšti nepakanka.
Tuometinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Rusija dengia nusikaltimais įtariamą žmogų.
„Rusija visada taip elgiasi, ji dengia įtariamą nusikaltimais žmogų. Tas, kuris dengia įtariamąjį, yra bendrininkas. Rusija prisiima dalį kaltės. Galbūt taip ir turi būti, nes Rusija yra Sovietų Sąjungos nešvarių darbelių tęsėja“, - BNS antradienį sakė Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Per sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis BNS sakė, kad toks Rusijos žingsnis jam nebuvo netikėtas, tačiau apmaudus – kaip ir M.Gorbačiovo sprendimas ignoruoti šį procesą.
„Labai apgailestauju, kad Rusijos Federacija kaip valstybė atsisako bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tai nėra netikėta, bet labai gaila“, – kalbėjo jis.
„Kitas apgailestavimas jau apie M.Gorbačiovą kaip pilietį, žmogų, kuriam irgi buvo įvairiais būdais siunčiamas kvietimas – ne tik per Rusijos Federacijos institucijas. Jis yra pasirinkęs ignoravimo strategiją, iš ko galima suprasti, kad jis kaip asmuo atsisako padėti nusikaltimus išaiškinti“, – sakė R.Povilaitis.
Nukentėjusiuoju byloje pripažintas R.Povilaitis taip pat sako esantis nusivylęs tuo, kaip Lietuvoje buvo tiriamas M.Gorbačiovo vaidmuo Sausio 13–osios nusikaltimuose.
„Jo atžvilgiu nėra nei ikiteisminio tyrimo, nei įtarimų“, – pabrėžė jis.
Sausio 13-osios bylą nagrinėjanti teisėja Ainora Kornelija Macevičienė šių metų pradžioje pranešė, kad M.Gorbačiovui šaukimą įteikti pavyko įprastu paštu. Tą pačią dieną jis pranešė neketinantis dalyvauti procese.
Prieš penkerius metus Lietuvos prokurorams vykdant ikiteisminį tyrimą, Rusija taip pat neigiamai atsakė į prašymą apklausti M.Gorbačiovą.
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis anksčiau yra neigęs, kad davė įsakymą šaudyti Vilniuje.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.