Tai viena iš priežasčių, kodėl Seimo darbotvarkė užpildoma tik vargais negalais, nors yra buvę ir taip, kad plenariniai posėdžiai baigiasi jau po pietų arba tarp rytinio ir vakarinio posėdžių daromos kelių valandų pertraukos.
„Taip, iš tikrųjų tenka pripažinti, kad komitete itin dažnai susiduriame su tuo, jog iš vyriausybės atkeliauja nekokybiški teisės aktų projektai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje buvo tas pats. Kai kurių teisės aktų svarstyme padarėme pertrauką. Pavedėme vyriausybės atstovams juos pataisyti ir pateikti iš naujo“, – kalbėjo komiteto narys liberalas Vitalijus Gailius.
Jam antrino ir kiti kolegos. Tiesa, TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, vadovavęs šiam komitetui ir praėjusios kadencijos Seime, o anksčiau buvęs jo vicepirmininku, pastebėjo, kad nekokybiškų teisės aktų sulaukdavo ir iš ankstesnių vyriausybių. Ypač – kai ministrų kabinetui vadovavo buvęs konservatorių lyderis, Seimo narys Andrius Kubilius.
Tenka dirbti iki išnaktų
„Mano galva, nebereikėtų toleruoti vyriausybės ir ministerijų darbo broko. Reikėtų elgtis principingai ir būti kategoriškiems. Taip ir pasielgėme praėjusiame komiteto posėdyje, kai teisės aktų projektus vyriausybei grąžinome atgal“, – teigė V. Gailius.
Svarstydamas, kodėl komitetui pastaraisiais mėnesiais tenka susidurti su nekokybiškais teisės aktų projektais, jis neatmetė galimybės, kad tai gali lemti neapibrėžtumas ir įtampa vyriausybės kanceliarijoje: „Mano žiniomis, ten – chaosas. Todėl darbas vyksta sunkiai – gal dėl pradėtos reorganizacijos, gal dėl darbo organizavimo. Be jokios abejonės, yra žmonių, kuriuos reikėtų atleisti, tačiau – apmaudu – išeina iš darbo tokie darbuotojai, kurių kompetencija nekelia klausimų, ir net tie, kuriems siūloma pasilikti.“
Parlamentarė teigė pastebėjusi, kad kai kurie teisės aktų projektai surašyti paskubomis, kad tik kažkas „užsidėtų pliusiuką“, kad darbas atseit atliktas. Kita vertus, pasak R. Šalaševičiūtės, broką lemia ir tai, kad darbo tempai – didžiuliai, o nauji žmonės vyriausybėje ir ministerijose patirties dar neturi.
Nesuderinami ministerijose?
TTK vadovo pavaduotojas, konstitucinės teisės žinovas konservatorius Stasys Šedbaras teigė manąs, kad nekokybiški teisės aktų projektai komitetą pasiekia dar ir dėl to, kad jie neretai nebūna suderinti ministerijose. Ypač – Teisingumo ministerijoje: „Todėl komitetui tenka organizuoti papildomus klausymus, svarstymus ir dar padirbėti iš peties, kol projektų kokybė nebekelia abejonių. Ne kartą esame kreipęsi į Seimo valdybą, kad teisės aktams tvarkyti būtų sudarytos darbo grupės.“
„Tokių idėjų ir žinių nereikėtų platinti, nes patyrę teisininkai lengvai susiras darbą pas advokatus ar kitose įstaigose. Ministerijose kompetentingus teisininkus reikėtų saugoti, nes jeigu vietoj jų ateis dirbti ką tik universitetus baigę teisininkai, tai gerų rezultatų nesitikėkime. Žinoma, reikia darbo ir pradedantiems teisininkams, bet jie turėtų dirbti šalia patyrusių kolegų“, – svarstė S. Šedbaras.
Komitetas kol kas pakantus
TTK pirmininkas J. Sabatauskas neneigė, kad komitetą pastaruoju metu pasiekia nekokybiški teisės aktų projektai. Tačiau jis situacijos nedramatizuoja: „Taip yra buvę ir anksčiau. Mūsų komitetas – pakantus vyriausybės ir kitų institucijų darbo brokui bei klaidoms. Organizuojame klausymus po kelis kartus, nes dėl teisės aktų projektų sulaukiame nemažai pastabų ir iš Seimo Teisės departamento, ir iš kitur. Todėl ir anksčiau, ir šiuo metu privalome viską ištaisyti, atkreipdami dėmesį į visų pastabas. Į suinteresuotųjų asmenų – taip pat“.
Vis dėlto TTK vadovas neatmetė, kad komiteto kantrybė vieną dieną gali baigtis: „Tuomet projektai be gailesčio bus grąžinami atgal jų rengėjams.“
„Vyriausybės programos darbo plane mačiau, kad prie kanceliarijos numatyta sukurti mistinį teisės centrą, kuris atseit paspartintų teisės aktų projektų derinimą ministerijose. Jeigu taip atsitiks, tai, mano galva, tie derinimai vyks labai paviršutiniškai, nes vis tiek Teisingumo ministerija turi sukaupusi nemažai patirties ir kiekvieną teisės aktą įvertina dar ir visame teisės kontekste“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Teisės aktus vertins „vienos rankos“
Vyriausybės vicekancleris, anksčiau dirbęs kancleriu, Alminas Mačiulis, paklaustas, kas turi įtakos prastai teisės aktų projektų kokybei, dėl kurios skundžiasi Seimo TTK, kalbėjo aptakiai: „Nebūna idealių teisės aktų tekstų. Kiek teisininkų juos vertina, tiek būna skirtingų nuomonių. Nesu girdėjęs, kad būtų kokių nors grubių klaidų ar neatitikimų kitų įstatymų bei Konstitucijos atžvilgiu.“
Kalbėdamas apie tai, kaip ateityje bus vertinami teisės aktų projektai, prieš pateikiant juos Seimui, A. Mačiulis neneigė, kad šiuo metu svarstomos vyriausybės darbo reglamento pataisos, kurios leistų teisės aktų vertinimą sutelkti vienose rankose. Kitaip tariant – vyriausybės kanceliarijoje.
„Teisingumo ministerija savo kompetencijos ribose ir ateityje vertins teisės aktų projektus, o bendras jų vertinimas vyks vyriausybės kanceliarijoje. Naujo centro kurti neplanuojame, tik bus stiprinamas kanceliarijos Teisės departamentas“, – paaiškino A. Mačiulis.