Situacija į viešumą iškilo trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje. Paaiškėjo, kad į sausį mirusios abiturientės laidotuves mokyklos bendruomenės neleido Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai: esą taip parašyta Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijose.
Tačiau viena Sangrūdos gimnazijos mokytojų DELFI teigė, kad taip pat elgėsi Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė.
„Būtent Švietimo skyriaus vedėjos darkymasis prieš mokytojus buvo daugiau nei klaikus: mokytojams buvo grasinama papeikimais, jei eis į mokinės laidotuves. Tai vyko susirinkime su mokytojais, į kurį buvome sukviesti pirmadienį, 7:30 val., prieš pamokas. Mokytojai dabar ketina ją kviestis į mokyklą, nes visi dar turime nuoskaudų ir klausimų“, – sakė pedagogė.
Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė DELFI patvirtino, kad visi mokyklos mokytojai parašė laišką savivaldybės merui. Tame laiške aprašyta minėtą pirmadienį nutikusi situacija ir Švietimo skyriaus vedėjos elgesys.
„Iš tiesų mums buvo neleista. Antrą kartą (po balandį įvykusios kito abituriento savižudybės – DELFI) puikiai sugebėjome susitvarkyti, nes niekas nedarė įtakos ir nenurodinėjo, dirbome taip, kaip reikia daryti. Pirmuoju atveju Švietimo skyriaus vedėja buvo atvykusi ir tikrai pagrasino pravaikštomis. Tai parašyta ir mokytojų rašte“, – kalbėjo V. Šalčiuvienė.
Kad nereikia eiti į laidotuves, jų išvakarėse, sekmadienį, įvykusio susirinkimo metu kartojo Marijampolės pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai. Tai sužinoję, protestuodami abiturientai pirmadienį iš viso neatėjo į mokyklą.
„Aš paprieštaravau, kad tikrai bus norinčių dalyvauti laidotuvėse, taip negalima elgtis, yra bendruomenė. Man pasakyta – jei jūs, direktore, nesugebėsite suvaldyti situacijos, pasiimkite biuletenį“, – prisimena D. Šalčiuvienė, tokia rekomendacija nepasinaudojusi.
Direktorė pasakoja, kad jai pirmadienį net neleista dešimtokams vesti chemijos pamokos. Mokykloje šeimininkavo kiti – Švietimo ir ugdymo skyriaus bei Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai.
Direktorės aiškinimu, po antro abituriento savižudybės viskas vyko kitaip – mokykloje dirbo „Krizių įveikimo centro“ specialistai iš Vilniaus, nebuvo įtampos ir konfliktinių situacijų. Marijampolės specialistų gimnazija nebekvietė.
Vedėja: net man, suaugusiai, laidotuvės yra trauma
Kalvarijos savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėja D. Lisauskienė DELFI sakė mokykloje kalbėjusi trumpai ir pasakiusi: pamokos vyks, mokytojai į pamokas eiti privalo.
„Tikrai sakiau – jeigu išeis per pamokas, pagal įstatymus bus pravaikšta. Nes laidotuvės ne nuo 8 val. ryto. Juk negali visą mokyklą uždaryti dėl to, kad 12 val. važiuoja į laidotuves. Mokytojams buvo pasakyta – kurie vaikai nori, kurie paprašys, tuos išleidžiate. Ne visi eiti norėjo“, – kad iš tikro grasino pravaikštomis, pripažino valdininkė.
D. Lisauskienės teigimu, situacija klostėsi natūraliai, pamokos vyko, niekas prie durų nestovėjo ir išeiti nedraudė. Jos aiškinimu, dėl laidotuvių ugdymo procesas neturi būti sutrukdytas.
D. Lisauskienė stebisi, kad protestuodami mokiniai atsisakė ne tik Marijampolės pedagoginės psichologinės tarnybos, bet ir savos psichologės paslaugų. Psichologei, sakė ji, tai turėjusi būti trauma.
Pašnekovė pastebi, kad per dešimtmetį mokykloje jau būta keturių savižudybių: iš gyvenimo pasitraukė trys mokiniai ir mokytojas. „Anksčiau norėdavo išsirikiuoti ir į laidotuves visi eiti choru. Negali taip būti. Antru atveju vaikas buvo laidojamas kitoje savivaldybėje, tad ne pro mokyklą pravažiavo, ne taip skausminga buvo. Situacija sunki – mokykla, stadionas, šalia bažnyčia, net man, suaugusiam žmogui, jau trauma, nesvarbu, ką laidoji“, – dėstė D. Lisauskienė.
Švietimo skyriaus vedėja pripažino, kad dar vienoje savivaldybės mokykloje neseniai iš gyvenimo bandė pasitraukti penktokas. Pagalbą mokykloje teikė ta pati Marijampolės pedagoginė psichologinė tarnyba, kurios paslaugų Sangrūdos gimnazijoje atsisakyta.
M. Majauskas: padaryta grubi klaida
„Padaryta grubi klaida teikiant skubią psichologinę pagalbą. Draudimas vaikams gedėti, dalyvauti klasioko laidotuvėse yra klaiki atsakingų specialistų nekompetencija. Akivaizdu, jog pedagoginės psichologinės tarnybos ir savivaldybių specialistai vadovavosi tiek morališkai, tiek moksliškai pasenusiomis nuostatomis“, – situaciją vertina Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad savižudybių galime išvengti ir tai joks likimas, tiesiog turime neignoruoti, tinkamai reaguoti ir užtikrinti reikiamą pagalbą. Reaguojant į šį atvejį Švietimo ir mokslo ministerija Seimo komisijos įpareigota nedelsiant visoms psichologinėms tarnyboms ir mokykloms parengti aiškias taisykles ir mokymus, kaip tokiais kriziniais atvejais reikia elgtis. Negalime palikti vietos tokioms klaidoms, nes jos kainuoja pernelyg brangiai“, – kalbėjo M. Majauskas.
Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi metodinę medžiagą mokykloms „Savižudybių prevencija mokykloje“. Apie dalyvavimą laidotuvėse čia rašoma taip: „Informuojama, kad mokiniai norintys dalyvauti laidotuvėse, gali tai padaryti (nepatartina mokyklai organizuoti grupinio ėjimo į laidotuves, svarbu, kad mokiniai patys išreikštų norą dalyvauti)“.
L. Slušnys: ėjimas į laidotuves nedaro žalos
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pasakoja jau ne pirmą kartą girdintis apie draudimą vaikams dalyvauti laidotuvėse.
„Mano pozicija, kad kai yra gedėjimas, žmonės tą turi matyti. Aišku, padaryti iš to šventės, dramatizuoti, heroizuoti, paradų rengti nereikia – atrodys, kad žmogus padarė didvyrišką žingsnį. Bet pamatyti, kas po savižudybės atsitinka – žmogus užkasamas į žemę, su žmogumi atsisveikinti – tame nematau problemos. Nes gedėjimo procesas turi įvykti“, – aiškina L. Slušnys.
Pats L. Slušnys ne kartą skubėjęs į pagalbą panašias situacijas patyrusioms mokykloms ir niekada nerekomendavęs neiti į laidotuves. Priešingai – raginęs kalbėti, aiškintis, kas nutiko. Tai, sako jis, itin svarbu, tad kalbos apie pravaikštą – tarsi šantažas ir nepagarba vienas kitam. „Tai – mūsų visuomenės emocinės brandos trūkumas“, – mano pašnekovas.
L. Slušniui rūpi, kaip po tokių nelaimių, kada nuolat kalbama apie savižudybes, Sangrūdos gimnazijoje vyks normalus ugdymo procesas. „Ėjimas į laidotuves nedaro jokios žalos, o po laidotuvių reikia skirti dieną, pamokas, tą gali daryti bet kuris mokytojas, auklėtojas – pasikalbėti apie tai, kas įvyko, kaip jaučiamės ir baigti istoriją tuo, kad tai nėra išeitis ir tai nėra niekieno kaltė“, – sakė psichiatras.