„Atvirai sakant, aš esu nustebęs gavęs tokią žinią dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą dėl mano teisinės neliečiamybės atėmimo“, – į žurnalistus kreipėsi G. Steponavičius.

Jo teigimu, puikiai žinoma, kad prokuroras ir kiti tyrėjai atkakliai ilgus mėnesius ieškojo galimų korupcinių ryšių, bet jų neva nerado. Pasak G. Steponavičiaus, į Seimą kreipiamasi dėl jo galimo piktnaudžiavimo tarnyba nenustačius jokių korupcinių požymių.

Neigia įtariamą kaltę

„Galiu pasakyti, kad tai, kaip supranta prokurorai įgaliojimų mano kaip Seimo nario, politiko viršijimą, neatitinka mano pozicijos. Manau, kad kaip politikas nepadariau jokių veiksmų, kurie prasilenktų su įstatymais, Konstitucija, moralės ir etikos kodeksu“, – kad yra visiškai ramus, aiškino politikas.

Savo poziciją ir tiesą jis tikino norintis įrodyti teisminėse institucijose, o ne Seime. Politikas žadėjo kreiptis į Seimo pirmininką, kad kuo greičiau būtų atliktos būtinos procedūros dėl jo neliečiamybės naikinimo

„Pakelta galva įrodysiu, kad tai, apie ką kalbama, per vienas ar kitas organizacijas neva finansuota partija, kad viešosios įstaigos, kurios veikia politikų ar susijusios su partija, nevykdė jokios neteisėtos veiklos“, – aiškino G. Steponavičius.

Jo teigimu, jei būtų kalbama apie galimus korupcinius nusikaltimus, jis svarstytų galimybę atsisakyti mandato, tačiau dabar to daryti neplanuoja.

5 tūkst. eurų skyrė paramos fondui, dar 10 tūkst. – studijų centrui

Tačiau G. Steponavičius pripažino, kad su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu dviejų susitikimų metu buvo kalbama dėl paramos G. Steponavičiaus paramos fondui ir Laisvės studijų centrui. Pirmajam esą buvo skirta 5 tūkst. eurų, antrajam – 10 tūkst. eurų. Tokį elgesį politikas vadino vakarietiška praktika.

„Aš gavau 0 eurų, 0 centų“, – kokią sumą pinigų pats gavo iš „MG Baltic“, sakė jis.

G. Steponavičiaus teigimu, jo žiniomis, šis koncernas lėšų jo atstovaujamai partijai nėra skyręs. Tačiau politikas pripažino, kad buvo kalbėta apie paramą jam kaip fiziniam asmeniui teisėtais ir civilizuotais būdais, tačiau tai esą galiausiai nebuvo padaryta.

Nepamena, kas rėmė per praėjusius rinkimus

Tiesa, jis negalėjo pasakyti, ar parama galėjo būti teikiama ankstesniuose Seimo rinkimuose. Tačiau jei tai buvo padaryta, G. Steponavičius patikino, tai tik teisėtais būdais.

„Organizacijos, kurios susijusios su liberalais politikais ar partija, veiklą vykdo skaidriai, išlaidos neskiriamos tiesioginei politinei veiklai organizuoti, parama gaunama laikantis įstatymų“, – aiškino jis.

Politiko teigimu, liberalai visuomet balsuoja nuosekliai prieš mokesčių didinimą, tačiau esą tikrai nėra taip, kad balsuojama buvo už konkrečių įmonių interesus.

„Ne“, – paklaustas, ar R. Kurlianskis yra prašęs palaikymo vienais ar kitais politiniais klausimais, sakė G. Steponavičius.

Jis patvirtino, kad per metus su aptariamo koncerno atstovais susitiko du kartus.

Dalyvavo mažiausiai 3 apklausose

G. Steponavičiaus teigimu, jis neturi, ko raudonuoti. Po apklausų politikas prasitarė besitikėjęs, kad jo statusas bus liudininkas.

„Mačiau, kad prokuroras mato, kad nėra jokių korupcinių ryšių. Tą jie ir šiuo teikimu pripažįsta. Suprantu, kad šios bylos kontekste norima parodyti, kad su tuo susiję daug asmenų. Nebūtinai korupciniais, bet vienais ar kitais ryšiais. Esu pasiruošęs parodyti, kad mano veikla niekaip nenusižengė įstatymams. Dar daugiau – Seimo pirmininko prašysiu sudaryti komisiją, kuo greičiau balsuoti dėl mano imuniteto nuėmimo, kad galėčiau apsiginti teisiniu keliu“, – sakė politikas.

Jis pripažino buvęs maždaug 3-4 apklausose dėl šio tyrimo. Visose G. Steponavičius tikino dalyvavęs be advokato.

Nesijaučia peržengęs įgaliojimo ribų

Paklaustas, ar jo vardu įkurtas fondas ir laisvės studijų centras dar veikia, G. Steponavičius sakė, kad pastarajam dabar vadovauja nepriklausoma komisija.

„Aš manau, kad prokurorai žiūri į šį klausimą iš savo įstatymo supratimo atskaitos taško. Manau, kad medžiaga, kuri pasieks, leis ir visuomenei plačiau apie tai sužinoti. Aš nesijaučiu peržengęs įgaliojimo ribų, nepiktnaudžiavau tarnyba ir jokių korupcinių ryšių mano veiksmuose prokurorai neįžvelgia“, – sakė politikas.

Jo teigimu, visa ši istorija pasisuko jam netikėtai. Tačiau save ir kitus G. Steponavičius guodė esantis pakankamai stiprus, kad tai išgyventų.

Mano, kad yra balsavęs dėl „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo

DELFI primena, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis paprašė Seimo leisti G. Steponavičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.

Taip pat manoma, kad parlamentaras su „MG Baltic“ koncerno atstovu tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujamas Liberalų sąjūdis, viena viešoji įstaiga, G. Steponavičiaus vardo fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija.

Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G. Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.

Generalinės prokuratūros pranešime teigiama, kad šias veikas politikas galėjo įvykdyti 2012-2016 m. kadencijos Seime, būdamas Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotoju ir frakcijos seniūno pavaduotoju. Tuo metu Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir seniūnas buvo Eligijus Masiulis, kuris šioje byloje yra įtariamasis.

„G. Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, G. Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – aiškina Generalinė prokuratūra.

Kaip jau rašė DELFI, ikiteisminiam tyrimui artėjant į pabaigą turi keistis specialiųjų liudytojų statusas, mat, bylai keliaujant į teismą tokį statusą turėję asmenys turi tapti arba liudytojais, arba įtariamaisiais.

Š. Gustainis apie savo statuso pokyčius nežino

DELFI jau rašė, kad statuso pokyčių turėjo tikėtis G. Steponavičius bei buvęs Liberalų sąjūdžio parlamentaras Šarūnas Gustainis. Jie abu formaliai yra sustabdę savo narystę partijoje. Remiantis neoficialiomis kalbomis, kurių teisėsaugos institucijos nepatvirtina, Š. Gustainio taip pat gali laukti įtariamojo statusas, tačiau ketvirtadienį jis teigė jokių žinių apie statuso pokyčius nesulaukęs.

„Aš jokių pranešimų nesu sulaukęs“, – teigė šiuo metu Portugalijoje viešintis Š. Gustainis.

Savo ruožtu G. Steponavičius sulaukė prašymo Seimui panaikinti teisinę neliečiamybę, mat be Seimo sutikimo joks parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

E. MASIULIO IR „MG BALTIC“ BYLA

Įtariamieji:

1) Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis;
2) Buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys;
3) „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis;
4) „MG Baltic“ koncernas.

Specialieji liudytojai:

1) „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus;
2) „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis;
3) Liberalų sąjūdžio Seimo narys Gintaras Steponavičius (prašoma naikinti neliečiamybę);
4) Liberalų sąjūdžio buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis.

Teisėsauga šiuo metu atlieka tyrimą, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už „tam tikrus šiam koncernui palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ savo bei kitų naudai priėmęs 106 tūkst. eurų kyšį.

E. Masiulio gynybos versija, kad iš tiesų iš R. Kurlianskio jis skolinosi 90 tūkst. eurų ir dar 16 tūkst. eurų buvo savi. Namuose per kratą iš viso pas E. Masiulį rasta 250 tūkst. eurų.

Teisėsauga taip pat įtaria, kad buvusiam Darbo partijos pirmininko pavaduotojui V. Gapšiui buvo pasiūlytas 25 tūkst. eurų kyšis, kuris turėjo būti suteiktas nuolaidomis transliuojant Darbo partijos politinę reklamą LNK televizijoje bei suteikiant paramą viešajai įstaigai.

Be kita ko, manoma, kad R. Kurlianskis esą bandė paveikti V. Gapšį, kad šis darytų įtaką partijos frakcijai Seime svarstant klausimą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.