Iki šiol ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės, ir premjero Sauliaus Skvernelio, ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pervežimas iš taško A į tašką B yra prilyginamas pareigūnų veiksmams, kurie reikalingi gyvybei išgelbėti, nusižengusiems asmenims suimti ar viešajai tvarkai palaikyti – juos lydinčios Vadovybės apsaugos departamento (VAD) darbuotojai turi teisę kelyje naudoti šviesos ir garso signalus.

Švyturėliai – arba saugant valdžią, arba skubiais atvejais

Šiuo metu įstatymai numato, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus keliuose gali naudoti tik tais atvejais, kai yra eskortuojami ir lydimi Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodyti saugomi asmenys, t.y. Lietuvos Respublikos vadovybė, pavaduojantys Seimo pirmininką, ministrą pirmininką arba oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirta apsauga.

Įstatymu taip pat numatyta, kad švyturėlius ir kitas priemones specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali naudoti tada, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis.

Susidūrimas su valdžia virto nemalonia patirtimi

Tačiau į DELFI besikreipęs Mykolas pasakojo susidūręs su visiškai kitokia situacija. Kartu su draugais jie važiavo iš Vilniaus į Kauną, kur tuomet vyko krepšinio varžybos. Vaikinas neslepia – jie labai skubėjo, nes truputį vėlavo.

„Tik išvažiavus iš Vilniaus mus pralenkė valdžios automobilis su palyda. Jie važiavo būtent tokiu greičiu, koks yra leistinas, tačiau, kadangi mes skubėjome, norėjome važiuoti kiek greičiau ir juos aplenkti. Lydintis automobilis važiavo viduryje, per abi juostas ir neleido aplenkti. Dėl šios priežasties susidarė nemaža spūstis autostradoje ir taip iki pat Kauno šio automobilio mums nebuvo leista pralenkti. Galų gale į varžybas spėjom, bet važiuojant per miestą teko gerokai pasiskubinti. Be to, susidarė tikrai labai didelė spūstis“, – pastebėjo jis.

Vaikino teigimu, kaip paaiškėjo vėliau, automobiliu važiavo premjeras Saulius Skvernelis.

„BMW, kuriuo vežė S. Skvernelį, važiavo normaliai, antra juosta, o lydintysis „VW“, kai mes privažiuodavom, bandydavom lenkti, pasitraukdavo ir važiuodavo vidury kelio arba užimdavo pirmą juostą. Jeigu mes pasitraukdavom į šoną, tai atsirasdavo kitas žmogus, kuris bandydavo aplenkti, bet niekam nepavyko to padaryti“, – aiškino skaitytojas.

Siūlė privilegijos atsisakyti

Prieš kiek daugiau nei metus tuomet Seimo narys, o dabar įtariamasis korupcijos skandale Eligijus Masiulis siūlė priimti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis aptariamos privilegijos iš minėtų asmenų būtų atimamos.

„Civilizuotoje demokratiškoje valstybėje turi galioti vienodi pagarbos standartai ir studentui, ir prezidentui ar Seimo pirmininkui. Keliuose – taip pat. Dabar kai kurie valstybės vadovai neatsispiria pagundai ir piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis privilegijomis. Lėkti per raudoną šviesoforo signalą sankryžose dažniausiai nėra būtina. Nereikia gąsdinti vairuotojų – manau, šalies vadovų apsaugą galima užtikrinti ir be to, o maršrutus įmanoma planuoti iš anksto. Šiandien pakaktų, kad švyturėliais eskortas turėtų galimybę naudotis tada, kai lydimi oficialūs mūsų šalies svečiai ir oficialios delegacijos“, – sakė jis tuomet viešai išplatintame pranešime.

Tiesa, šiai iniciatyvai pritarta nebuvo.

Šviesų ir garso signalai naudojami, nes automobiliai nestoja

Paklaustas, kokiu tikslu švyturėliai ir garsinės priemonės pasitelkiami, VAD direktorius Rymantas Mockevičius DELFI aiškino, kad jie tiesiog naudojasi galimybe, suteikta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

„Viskas, ką mes darome, daroma dėl saugumo. Saugomas asmuo turi būti saugiai pervežamas, kad neįvyktų avarijos, sustojus prie šviesoforo kažkoks pasikėsinimas nebūtų suorganizuotas. Pasaulinė praktika rodo, kad būtent į stovintį automobilį kėsinamasi yra, nes į judantį sunkiau pataikyti, sunkiau privažiuoti prie jo“, – aiškino pašnekovas.

Jis pripažino, kad balansą tarp kitų eismo dalyvių ir pareigūnų interesų kartais sunku rasti, tačiau esą tikimasi supratimo ir pagarbos vieni kitiems.

Rymantas Mockevičius

Kovoja su pertekliniais veiksmais

„Kai situacija perlenkiama, galbūt per daug aktyviai ar agresyviai naudojamasi, turime visas priemones pasitikrinti tuos reikalus. Jei mūsų pareigūnai iš tiesų imasi perteklinių veiksmų, mes, na, baudžiame juos, šnekamės vyriškai, kad ateityje to nebūtų“, – sakė R. Mockevičius.

Pasidomėjus, kas laikoma pertekliniu veiksmu, pašnekovas tikino, kad pavyzdys gali būti ir greičio viršijimas.

„Jei bendrame sraute važiuojama 70 kilometrų per valandą greičiu, mes visuomet stengiamės laikytis 10-15 kilometrų per valandą didesnio greičio nei kiti, kad „nesėstume“ tame pačiame kamštyje. Tačiau galbūt kai kur vaikinai važiuoja ne 10-15, o 30-40-50 kilometrų per valandą didesniu greičiu. Tai tas įspūdis ir susidaro, agresyvumas justi, iš bendro konteksto kortežas iškrenta“, – pripažino jis.

R. Mockevičiaus teigimu, jei pažeidimai daromi periodiškai, pareigūnai nesupranta savo elgesio pasekmių, kartais jie perkeliami į kitus padalinius, o kartas su jais atsisveikinama.

Ar galima aplenkti kortežą?

Tenka, sakė VAD direktorius, sulaukti ir vairuotojų, kurie nori informuoti apie nedrausmingus pareigūnus, skambučių. Tačiau skaitytojo Mykolo atveju R. Mockevičius savo darbuotojų kaltės neįžvelgė.

„Jei greitis kelyje Vilnius-Kaunas yra 100 kilometrų per valandą, grubiai šnekant, tai mes važiuojame 110-120 kilometrų per valandą greičiu. Tad jei dar mus bando lenkti, kokiu greičiu Jūsų skaitytojas važiavo?“, – svarstė jis.

Pašnekovas sakė nenorintis tikėti, kad jo darbuotojai specialiai blokuotų kelią tam, kad visi kiti vairuotojai liktų už jų. Kartu tai esą ir sudėtinga padaryti.

Tačiau paklaustas, ar tai reiškia, kad koloną galima aplenkti, R. Mockevičius susimąstė: „Teoriškai galima, bet praktiškai – nežinau, nes bus pažeistos visos kelių eismo taisyklės“.

VAD direktorius tikino norintis paprašyti vairuotojų supratimo – garsinės sirenos jungiamos ne visada, tad esą turėtų užtekti švyturėlių, kad suprastum turintis duoti pirmumo teisę.

„Garsinės sirenos paprastai jungiamos prieš įvažiuojant į sankryžą, kad ne tik matytum, bet ir girdėtum. Jei kelyje įsijungia tik mėlynos spalvos švyturėliai, tai jau pagarbos reikalai. Aš asmeniškai tikrai praleisčiau. Bet kokiu atveju, mes visi dirbame savus darbus“, – dėstė jis.

Prezidentės kortežas

Neapsaugojo nei švyturėliai, nei garsinis signalas – Seimo pirmininkas pateko į avariją

Tiesa, pastarosios priemonės vis dėlto nesustabdo nuo nelaimių. Šių metų sausio pabaigoje Seimo pirmininko V. Pranckiečio kortežas pateko į avariją, kai sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui.

Pirminiais duomenimis, Seimo pirmininką vežiojantis „BMW“ vyko Pamėnkalnio gatve Seimo link. Anot liudininkų, užsidegus raudonam šviesoforui BMW įjungė švyturėlius ir įvažiavo į sankryžą, kur Pamėnkalnio gatvė susikerta su Vasario 16-osios gatve. Čia jis susidūrė su žmonių pavežimo paslaugas teikiančios bendrovės automobiliu.

„Mes savo pareigūnui davėme pastabą ir prisiėmėme visą kaltę, nes mes manome, kad bet kuriuo atveju kalti buvome. Tiesiog neužtikrinome saugaus pravažiavimo. Jie važiavo su švyturėliais, su viskuo, bet turėjo važiuoti taip, kad to įvykio nebūtų, o jei atsitiko, reiškia, mes kalti esame“, – tos dienos aplinkybes aiškino R. Mockevičius.

Jo teigimu, panašaus pobūdžio avarijų nėra daug, tačiau pasitaiko, nes nėra priemonių, kurios visiškai apsaugotų tuo nemalonumų.

„Mes matome važiuodami, kad jau dega raudonos šviesos signalas, visada sulėtiname, privažiuojame, įsitikiname – tam yra palydos automobilis, kuris turėtų įvažiuoti, pridengti limuziną –ir tada judame į priekį“, – veikimo principą aiškino pašnekovas.

Prezidentė važinėja be pirmenybės teisės

Tiesa, šalies vadovė D. Grybauskaitė nuo pirmosios kadencijos pradžios yra pareiškusi pageidavimą važinėti kaip visi kiti eismo dalyviai, be pirmenybės teisės. Šis jos noras buvo išpildytas.

„Nenoriu detalizuoti, kodėl taip yra daroma. Norai – viskas tvarkoje, mes tuos norus mūsų saugomų asmenų girdime, bet čia jau yra mūsų specifiniai reikalai, susiję su saugumo reikalavimais. Viešai tikrai nedetalizuosiu, kodėl vienas ar kitas saugomas asmuo važiuoja vienu ar kitu būdu“, – komentuodamas šį sprendimą sakė jis.

Vis dėlto R. Mockevičius patvirtino, kad tokia galimybė yra susijusi su specialiosiomis apsaugos priemonėmis, įdiegtomis į prezidentę aptarnaujančius automobilius.

„Kiti aukščiausi šalies pareigūnai galbūt irgi išreikštų norą, tačiau tos saugumo priemonės, iš tikrųjų, brangios ir kaip šalies vadovei, prezidentei, mes jas taikome“, – kalbėjo pašnekovas.

Naikinimui nepritaria

Paklaustas, ar palaikytų iniciatyvą atsisakyti garsinių ir šviesos įspėjamųjų signalų lydint šalies pareigūnus, R. Mockevičius tikino, kad tikrai ne.

„Laikau, kad esu profesionalas šiame darbe ir tikrai žinau daug pavyzdžių pasaulyje ir iš praktikos, kai tokios išmonės baigdavosi ir avarijomis, ir pasikėsinimais, ir panašiai. Apsaugos darbas toks yra – kažkur įvyko pasikėsinimas, tarkime, Anglijoje, kur dabar labai naudoja ir sunkvežimius, ir lengvuosius automobilius, į minią įvažiuoja ar į pastatus, Švedijoje buvo ne per seniausiai – tai kolegos sprendžia, ką daryti, kad ateityje nesikartotų tokie atvejai. Judėjimas naudojant šviesos ir garso signalus naudingas, nes, pirma, visi mato, kad važiuoja kortežas, antra, kas turi blogų ketinimų, jam sudėtinga tai įgyvendinti“, – tokią savo poziciją aiškino pašnekovas.

Jei būtų nuspręsta, kad visi eismo dalyviai važiuotų be privilegijų, kurį laiką tai galėtų veikti, tačiau galiausiai, įsitikinęs R. Mockevičius, tai sukeltų problemų.

Naudojama ir kitose šalyse

„Visame pasaulyje taip važinėja ir visi mūsų kolegos taip dirba. Tikrai nesame išskirtinė šalis, vienintelė naudojanti švyturėlius ir garso signalus lydint saugomus asmenis. Aišku, nesilyginu su Amerika, Rusija ar kitomis didžiosiomis valstybėmis, kur dar yra griežtesnės pravažiavimo normos, bet mūsų lygmens ar atitikmens visi vienodai dirba“, – aiškino pašnekovas.

Jis vardijo, kad šviesos ir garso signalus naudoja ir Estija, ir Latvija, ir Lenkija, ir Švedija.

„Kaip tarnyba dalyvaujame europiniame ir pasauliniame apsaugos tarnybų tinkle. Kartą metuose tam tikrose šalyse susitinkame ir, iš tikrųjų, vadovai diskutuoja apie tam tikras problemas ar iššūkius, tas pačias terorizmo grėsmes, lydėjimus, pasikėsinimus. Iš to daromos išvados ir grįžę namo visi bando pritaikyti, kad jų šalyje tai neatsitiktų. Aš tikrai nematau prasmės atsisakyti garso ir šviesos signalų, įvertinus pastarąsias tendencijas“, – užtikrino R. Mockevičius.