Vilos svečių ramybė kruopščiai saugoma nuo pašalinių akių
Tikriausiai sunkiai surastume žmogų, kuris nėra girdėjęs apie „Auskos“ vilą. Tai sovietmetį menantis pastatas, kuris turėjo tapti Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vasaros rezidencija. Tačiau nutiko taip, kad jis į vilą niekada taip ir neatvyko.
Iš anksto žinant 1979 m. baigtos statyti vilos paskirtį buvo laikomasi aukščiausių saugumo reikalavimų. Būtent todėl statybos užtruko net penkerius metus. KGB kruopščiai patikrindavo kiekvieną darbininką. O statybose naudotos medžiagos dar ir šiandien kartais sutrikdo telefono ryšį.
Tačiau įrenginėjant vilą buvo pasirūpinta ne tik statinio saugumu, bet ir teritorijos neprieinamumu. Vila ir didžiulė miško teritorija aplink ją aptverta aukšta gremėzdiška metaline tvora. Sovietinis režimas griuvo, o tvora miške taip ir liko.
Jau daugybę metų riogsanti tvora palangiškiams ir miesto svečiams neleidžia patekti į mišką, kenkia gyvūnų migracijai. Tačiau svarbiausia, kad tvora miške yra rimtas pažeidimas. Štai aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad draudžiama riboti fizinių asmenų lankymąsi miškuose. Kad piliečiai turi teisę laisvai lankytis miškuose, apibrėžta ir Miškų įstatyme. Tačiau žemės sklype Palangoje, adresu Vytauto g. 11, panašu, kad ši taisyklė negalioja.
Tvora kenkia ir miško gyvūnams. Tai 2014 m. patvirtino DELFI kalbinta „Auskos“ darbuotoja, žurnalistams papasakojusi istoriją, kad tvora pražudė stirniną. „Savo teritorijoje turėjome dvi stirnas – didelę ir mažą. Stirninas neseniai žuvo, nes kai per tvorą peršoko mažylis, jis lipo gelbėti, bet užstrigo tvoroje ir nusisuko sprandą. Ne pati geriausia istorija, visas kolektyvas dėl to labai išgyvena“, - duodama interviu DELFI yra pasakojusi vilos darbuotoja.
Dalis sklypo išnuomota
Kaip DELFI informavo Registrų centras, sklypo ir vilos savininkė yra Lietuvos Respublika. Tačiau šis turtas išnuomotas UAB „Ambra investicijoms“. Nuomos sutartis pasirašyta 2014 metais. Tokiu būdu įmonė gavo teisę disponuoti 0,8078 ha ploto mišku.
Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Ambra investicijos“ pasirašė Nacionalinė žemės tarnyba. Jos atstovė Renata Remeikaitė aiškino, kad sklypas, esantis Vytauto g. 11, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Bendras žemės sklypo plotas - 21,8992 ha. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastatai, esantys žemės sklype, priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas.
„Pastatai išnuomoti UAB „Ambra investicijos“ iki 2021 m. Pastatų eksploatacijai išnuomota žemės sklypo dalis, sudaranti 0,8078 ha. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2021-04-29. Likusi 21,0914 ha ploto (iš bendro 21,8992 ha) valstybinės žemės sklypo dalis nėra išnuomota, ji nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta nuomos sutartyje – 354770,01 eurų“, - sakė R. Remeikaitė.
Pagal NŽT atstovės informaciją galima spręsti, kad užtverta daug didesnė teritorija nei yra naudojama „Auskos“ vilos.
Anot jos, vietinius gyventojus ir poilsiautojus piktinanti tvora pastatyta valstybinio sklypo ribose. „Jei Turto bankas nustatytų, kad ji yra nereikalinga, galėtų inicijuoti jos nugriovimą ir išregistravimą“, - teigė NŽT atstovė.
Turto bankas tvorą miške gina
Tačiau Turto bankas laikosi pozicijos, kad tvora yra teisėta ir nenori nieko girdėti apie jos griovimą. O DELFI priminus faktą, kad pagal galiojančius teisės aktus miške tvorų būti negali, Turto banko atstovė Aušra Pocienė teigė, kad esą tokiu atveju sprendimą priimti turėtų Vyriausybė.
„Turto bankas neturi jokios oficialios informacijos, kad ši tvora yra neteisėta, pažeidžia įstatymą ir turėtų būti nugriauta. Jei taip būtų iš tiesų, sprendimą dėl nugriovimo turėtų priimti ne Turto bankas, o turto savininkas – valstybė Vyriausybės nutarimu“, - aiškino A. Pocienė.
Vis dėlto jei tvorą miške pastatytų privatus asmuo, jam tektų šį statinį nugriauti ir dar grėstų piniginės sankcijos. Apie tokias situacijas jau ne kartą yra rašęs ir portalas DELFI. Tačiau situacija klostosi visai kitaip, jei tvora miške priklauso valstybei.
Žurnalistams paaiškinus, kodėl miške negali būti tvoros, Turto banko atstovė pateikė paaiškinimą, kurį dažnai naudoja valstybinę žemę ar nuosavą mišką aptvėrę pažeidėjai: viskas legalu. „Sklypą juosianti tvora nėra nelegali. Ji pastatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1980 metais, kaip ir kiti šiame sklype esantys statiniai, kurie yra valstybės turtas, patikėjimo teise šiuo metu valdomas Turto banko. Istoriškai sklypas buvo suformuotas aplinkui to meto vyriausybinę vilą „Auską“ bei aptvertas tvora. Į sklypą taip pat patenka ir miesto miško (Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai) teritorija, kuri priskiriama valstybinės reikšmės miškams. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai“, - kalbėjo A. Pocienė.
UAB „Ambra investicijos“ atstovai DELFI aiškino nieko nedarysiantys, kad tvora būtų pašalinta. Jie pirštu bedė į Turto banką. „Tvora yra VĮ Turto banko nuosavybė, kaip ir visos kitos išnuomoto objekto sudedamosios dalys. Mes nuomojamės visą objektą, kokį gavome, ir nesprendžiame tokio pobūdžio klausimų. Tai ne mūsų kompetencijos sritis“, - paklausti, ar ketina pašalinti žmonėms patekti į mišką trukdančią tvorą, raštu DELFI atsakė įmonės „Ambra investicijos“ atstovai.
Aplinkos viceministrui kyla rimtų abejonių
Savo ruožtu aplinkos viceministras Martynas Norbutas šią situaciją vertina priešingai nei Turto bankas. Jis pabrėžia, jog Miškų įstatymas draudžia aptverti mišką tvora ir pagal įstatymą miškas turi būti prieinamas visiems. Šiuo atveju gali kilti įtarimų, kad teisės aktų yra nepaisoma ir daromas šiurkštus pažeidimas.
„Dabar yra aiškinamasi, ar nėra piktnaudžiavimo, ar nėra pažeidimų. Manau, kad artimiausiu metu viskas bus išsiaiškinta ir bus priimti sprendimai, po kurių bus galima pereiti prie konkrečių procedūrų“, – teigia jis.
M. Norbutas sutinka, jog kovojant su nelegaliais miško aptvėrimo atvejais valstybė turėtų rodyti gerą pavyzdį, o ne pati daryti pažeidimus.
„Šiuo metu dėl nelegalios tvoros atliekamas tyrimas, po kurio bus galima padaryti išvadas. Kadangi šiuo metu nėra dar daugiau duomenų ir tikrai jų neturiu, negaliu apibendrinti“, – aiškina viceministras.
M. Norbutas mano, jog viena iš priemonių tokiems įžūliems atvejams sustabdyti – skatinti visuomenės neabejingumą. Viceministras pripažįsta, jog valstybinės institucijos nėra pajėgios ištirti kiekvieno Lietuvos plotelio ir išsiaiškinti, kas jame vyksta.
„Reikėtų ir toliau skatinti tai, kad žmonės nebijotų pranešti apie panašius atvejus ir būtų labai aktyvūs. Nesvarbu, ar pats gyvenate toje teritorijoje, ar kitas gyventojas – jeigu pamato galimą pažeidimo atvejį, turi apie jį pranešti. Tai reikia padaryti kuo greičiau, nes nuo to priklauso, kaip staigiai sureaguosime mes ir įvairios atsakingos tarnybos, kaip greitai bus ištirtas atvejis ir nustatyta, ar yra pažeidimas, ar ne“, – tvirtina M. Norbutas.
Siekiant išsiaiškinti situaciją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos departamentui pavesta atlikti tyrimą.
Valstybinės miškų tarnybos vadovas Paulius Zolubas DELFI informavo, kad jo vadovaujama institucija taip pat savo ruožtu pradėjo neplaninį patikrinimą.
Sulaukus tyrimo išvadų bus sprendžiama, kokių veiksmų reikia imtis toliau.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.