Kaip skelbta trečiadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Mažylis paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve radęs aktą.

„Akto atradimas turėtų būti patvirtintas kompetencijomis. Aš tokio žmogaus iš tikrųjų iki šiol nežinojau, jis nėra archyvotyrininkas, dėl to aš nelabai pasitikiu tais atradimais“, – ketvirtadienį DELFI kalbėjo A. Bumblauskas.

A. Bumblauską stebina ir tai, kad aktą ketvirtadienį apžiūrės Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis. Mat tą, sako istorikas, turi patvirtinti specialistai, į kuriuos kreiptis esą jau pavėluota.

„Yra archyvų žmonės, kuriais aš pasitikiu. Tokio Mažylio aš teksto nesu skaitęs, net ir politologinio. Tai yra tas pats kaip pasakytų koks nors, nenoriu įžeisti, vairuotojas. Vairuotojas nuvažiavo į Berlyną ir atrado. Aš kelčiau klausimą – iš kur žinai, ką atradai, reikia viso erudicinio konteksto. Man didžiausią įtarimą kelia, kad čia yra knyga, tai nėra originalas. Mano išmanymu, tai yra ranka rašytas posėdžio protokolas ir viskas, kodėl toks klausimas nekilo ponui Mažyliui?“, – kalbėjo A. Bumblauskas.

Jo aiškinimu, akto originalo faksimilė matoma Adolfo Šapokos „Lietuvos istorijoje“. Minėtas aktas yra atspausdintas, o ne rašytas ranka.

Berlyne surastas vasario 16-osios akto originalas
Pašnekovo teigimu, reikėtų klausti diplomatijos specialistų, bet, jo nuomone, 1918 m. Vokietijos vyriausybei teikiamas oficialus dokumentas turėjo būti atspausdintas. Taip pat klausimas, ar ten originalūs parašai.

„Ar tai yra tai, ką mes dabar atradome? Netikiu. Moka kelti burbulus, kuriuos reikėtų ramiai prisėdus pagalvoti. Todėl manęs tokios sensacijos iki galo neįtikina. Todėl ir sakiau, kas čia per tipas, manęs žurnalistas paklausė, kas čia per tipas, aš jokio nežinau teksto. Jis nieko nėra spausdinęs viešoj erdvėj, jis nėra viešasis intelektualas, jis neturi tekstų nei „Kultūros baruose“, nei „Naujajam židiny“, tai man yra kriterijus. Todėl ir keliu klausimą“, – sako VU profesorius.

Kol akto originalumo nepatvirtins „archyvuose alkūnes pratrynę“ Zenonas Butkus, Vytautas Žalys arba Algis Kasperavičius, profesorius nepatikės. Tuo pat metu jis prisipažįsta pats nesantis šios temos specialistas.

Kritikuoja ir „MG Baltic“

Istoriko manymu, ir milijono eurų premiją už akto radimą pasiūlęs koncernas „MG Baltic“ šiek tiek keičia žodžius: esą pirma reikia apsibrėžti, kas vadinama originalu. Tačiau tai iki šiol nepadaryta. Mat taip originalas gali būti traktuojamas ir vokiškas tekstas su parašais.

„Visi kelia audras neišsiaiškinę, ką vadiname originalu, tai spausdintas ar rašytinis dokumentas. Tai – labai paprasti dalykai, kuriuos iš principo pirmiausia reikia atsakyti sau patiems, o paskui pradėti žodžiautis. Todėl ir pavadinau žmogų, galiu ir atsiprašyti pono Mažylio, jeigu jis normalius klausimus iškėlęs, bet dar kartą galiu pasakyti – aš tokio žmogaus moksle nežinojau. Ir tai ne dėl to, kad nukrenta kepurė, ne dėl to problema, problema yra, ar archyvistikoje egzistuoja kompetencijos patvirtinimai“, – dėstė A. Bumblauskas, trečiadienį žiniasklaidoje L. Mažyliui apibūdinti panaudojęs žodį tipas.

Kitaip tariant, neaišku, kas patvirtina L. Mažylio kompetencijas – žmogus turi būti apsigynęs su archyvistika susijusią disertaciją. A. Bumblausko teigimu, atradimas nėra grybavimas – tam reikia diplomo, specialios kompetencijos.

Vis dėlto, sako A. Bumblauskas, jei iš tikro rastas akto originalas, tai yra Lietuvos reikalas ir būtų džiaugsmo.

L. Mažylis ir R. Lopata originalumu neabejoja

Pats L. Mažylis ketvirtadienį DELFI sakė neabejojantis, kad surado akto originalą. Profesorius aiškino archyve matęs identiškus dokumentus vokiečių ir lietuvių kalbomis su visų 20 signatarų parašais, taip pat 1917 m. Gruodžio 11 d. aktą su 19 parašų. Greta jų yra pačių įvairiausių nuorašų, ant kurių aiškiai parašyta, kad tai yra ne originalas, o nuorašas.

Raimundas Lopata
Profesoriaus teigimu, tai, kad aktas originalus ir autentiškas, rodo tokios detalės kaip rašalas, skirtingi parašų storiai. „Aš neturiu jokių abejonių, bet labai teisingi klausimai – visada reikia abejoti ir į kiekvieną radinį žiūrėti kritiškai“, – keliamus klausimus, ar rastas tikrai akto originalas, komentavo L. Mažylis.

Politologas Raimundas Lopata taip pat sako neabejojantis, kad rastas akto originalas.

„Bet tai, ką jis rado, mano nuomone, yra originalų originalas. Kas tai patvirtina? Pirma, Lietuvos Taryba visuomet turėjo problemų su mašininkėmis, todėl dažnai rašydavo ranka, mašininkės kartais ateidavo, bet protokolavimas buvo labai prastas. Antra, kai matome mašinėle spaustą originalą, tai spausdinant buvo daromos klaidos. Tuomet būdavo taisoma ranka. Pavyzdžiui, buvo spausdintame variante buvo praleistas žodis „kaipo“. O pagal ką taisė? Pagal ranka parašytą tekstą“, – DELFI sakė R. Lopata.