Vyriausybė turi kitų planų: ji nori parengti visai Lietuvai skirtą aukštojo mokslo pertvarkos planą, todėl prašė Švietimo ir mokslo komiteto luktelėti. Regis, komitetui Vyriausybės nuomonė nė motais.
„Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimas, laiminantis Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, yra ne kas kita, o desperatiškas bandymas išgelbėti universitetą, kuris savo esme jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“, - savo feisbuko paskyroje rašė premjeras S. Skvernelis.
„Pasakysiu dar daugiau: po šiandienos komiteto sprendimo man kyla labai rimtų abejonių, ar prieš Seimo rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deklaruota pokyčių idėja nebuvo tik gražus ir viliojantis rinkiminis šūkis. Man taip pat kyla rimtų abejonių dėl to, ar pavyks įgyvendinti kitas esmines valstybei reikalingas reformas,“ - negaili griežtų vertinimų S. Skvernelis.
Politikos kuluaruose jau senokai kalbama, kad aukštojo mokslo reforma gali tapti sprogdinančiu veiksniu, mat šiuo klausimu valstiečių deleguotos Vyriausybės ir Seimo narių nuomonės kardinaliai skiriasi.
Dėl to S. Skverneliui gali tekti ieškoti opozicijos paramos.
„Man nesuvokiama, kodėl reikėjo galvotrūkčiais laiminti šį susijungimą. Nesuvokiama, kodėl ignoruojama ministro pirmininko įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki balandžio 28 dienos išanalizuoti ir pateikti SISTEMINIUS švietimo sistemos pertvarkos sprendimus. Darau išvadą, kad balsavusiems už LEU ir VDU susijungimą sisteminė pertvarka ir valstybės interesai nerūpi", - tokią išvadą padarė S. Skvernelis.
Premjeras, kuris yra ir Seimo narys, pareiškė ketinantis rengti kreipimąsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir prašys jos įvertinti E. Jovaišos elgesį. Pasak S. Skvernelio, E. Jovaiša buldozeriu stumia savo buvusios darbovietės išlikimo klausimą.
„Lauksiu komisijos atsakymo, ar tai nėra akivaizdus interesų konfliktas", - sako premjeras.
E. Jovaiša nuo 1977 m. iki 2016 m. dirbo LEU.
„Ir taip, kaip bebūtų keista, aš visiškai pritariu šiandien Gabrieliaus Landsbergio išsakytam vertinimui dėl Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo. Ką čia bepridursi", - reziumuoja S. Skvernelis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis irgi įsiuto dėl Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo, kuris, politiko manymu, po velnių pasiuntė tiek premjerą, tiek darbo grupę, kuri Vyriausybės užsakymu turėtų parengti reformos planą aukštajam mokslui.
„Eik po velnių, premjere. Ir darbo grupė dėl aukštojo mokslo gali eiti po velnių. Ten pat gali eiti ir surinkti ekspertai. Gerbiami prisiekusieji, LEU ir VDU sujungimo pateikimui Švietimo komitete pritarta. Ministrė su planu supažindinta šiandien ryte. Premjeras nesupažindintas išvis", - griaudėjo G. Landsbergis.
„Koks ryšys tarp vyriausybės ir Ramūno Karbauskio bei E. Jovaišos siūlomų sprendimų? Galiu pasakyt, tik niekam nepasakokit – jokio ryšio. O ministrei rimtas galvos skausmas - kaip dirbti toliau, jei net komitete nėra pasitikėjimo. Yra ir kitas klausimas – AR dirbti toliau", - kelia klausimą politikas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų VDU ir LEU susijungimą, nors Vyriausybė prašė palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.
Tokiam sprendimui pritarė 7 komiteto nariai, 3 parlamentarai susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui. Svarbu pastebėti, kad šis nutarimo projektas Seime dar nebuvo formaliai pateiktas, tai reiškia jis dar nepradėjo net pirmosios nutarimo priėmimo stadijos.
Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl LEU ir VDU sujungimo dabar neturėtų būti priimami. Jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks darbo grupė, ji darbą turi baigti iki balandžio pabaigos.
Ši darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.
Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
Savo ruožtu konservatorius Mantas Adomėnas DELFI sakė, kad šis sprendimas rodo Vyriausybės nefunkcionalumą.
„Akivaizdžiai Vyriausybė ir jos programa yra Seimo daugumos ignoruojama. Manau, ministrei turėtų kilti rimtas klausimas, ar tęsti, kai stiprūs politiniai procesai Seime gali ignoruoti“, – aiškino politikas.
E. Jovaiša nemato jokių priešpriešų
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša aiškina nematantis jokių priešpriešų su Vyriausybe. Jo nuomone, tai neprieštarauja visai aukštojo mokslo reformai, nes ir pati reforma esą gali įvykti geranoriškumo pagrindu: esą universitetai savanoriškai ims jungtis ir Vyriausybės įsikišimo nė nereikės.
„Šitas jungimasis, aš manau, paskatins ir kitus universitetus ieškoti sau partnerių", - aiškina E. Jovaiša.
Klausiamas, ar premjero prašymas palaukti, jam neatrodo protingas, E. Jovaiša pažymėjo, kad klausimas nebuvo svarstytas frakcijoje.
„Na, matote, šis klausimas nebuvo frakcijoje svarstytas ir nebuvo nuspręsta, kad reikėtų laukti ar nelaukti", - teigia parlamentaras.
„Galima vertinti viską įvairiai: pasirinktas šitas kelias, kuris vertinant protingumo kriterijais nesudaro trikdžių tam, kas vyks toliau", - sako E. Jovaiša.
Politikas sutiko, kad Vyriausybės darbo grupė gali pasiūlyti kitokią viziją šiems universitetams, bet pabrėžė, kad šių universitetų steigėjas yra Seimas ir Seimas priima nutarimą.