Ramūnui Karbauskiui nėra svetima Lietuvos istorija. Tačiau kaip jam seksis į klausimus atsakinėti „Istorijos detektyvų“ laidoje. Ar žino politikas, kokį ženklą pamatęs Mindaugas neidavo į medžioklę? Kokią frazę ištardavo Kęstutis aukodamas jautį? Šiuos klausimus politikui užduosime šį antradienį.

Taip pat paruošėme istoriją apie nesutarimus, kuriuos išprovokavo sportas. Lietuvių ir latvių sporto santykiai prasidėjo dar trečiojo dešimtmečio pradžioje. 1922 metais šių šalių komandos sužaidė pirmąsias futbolo varžybas. Po kelerių metų susitiko krepšinio aikštelėje ir beveik iki pat nepriklausomos Lietuvos pabaigos lietuviai ir latviai palaikė aktyvius sportinius ryšius.

Tačiau didžiausi mūšiai prasidėjo ketvirto dešimtmečio antroje pusėje, kuomet jos bandė išsiaiškinti pranašumą krepšinio aikštelėje. 1935 metais Ženevoje rengto pirmojo Europos krepšinio čempionato laurus nuskynė Latvijos rinktinė. Lietuva šiose pirmenybėse nedalyvavo. Teisė organizuoti kitą čempionatą po dviejų metų atiteko Latvijai.

Nenuostabu, jog 1937 metais namų arenoje rungtyniavę latviai buvo laikomi favoritais. Tačiau viską sujaukė JAV lietuviais pasistiprinusi Lietuvos rinktinė. Netikėtai ši ir iškovojo titulą – Karlio Ulmanio įsteigtą prizą čempionams. Tačiau jau vykdami į Lietuvą čempionai kai ko pasigedo.

„Mintaujoje vienas sportininkas pasigedo apdovanojimo. Teko grįžti. Latviai tuo pasipiktino, kadangi steigėjas ir globėjas čempionato buvo Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis. Tokios buvo emocijos“, - laidoje pasakos sporto istorikas Arvydas Jakštas.

Kitas čempionatas turėjo vykti Kaune. Pralaimėjimo skonio dar nepamiršę latviai prieš čempionatą ėmė kvestionuoti įvairias taisykles tam, kad lietuviai negalėtų startuoti numatyta sudėtimi. Pirmiausia užkliuvo krepšininkų ūgiai – latviai stengėsi įtvirtinti taisyklę, jog žaidime negali dalyvauti aukštesni nei 195 cm ūgio žaidėjai. Tokiu buvo lietuvių lyderis Pranas Lubinas.

Tačiau draudimai neįsigaliojo, o čempionų titulą apgynė lietuviai. Po čempionato prasidėjo tikras sportinis karas tarp dviejų valstybių. Latviai net atsiuntė laišką, kuriuo pareiškė nutraukiantys bet kokius sportinius santykius su Lietuva. Priežasčių tam buvo net kelios.

Latviai skundėsi, jog Lietuvos sirgaliai buvo nepakenčiami - kada tik latviai mesdavo baudas, Lietuvos sirgaliai trypdavo, staugdavo, plodavo ir visaip trukdydavo sumesti latviams baudų metimus. Antrasis punktas susijęs neva su paskleistais gandais, jog latvių sirgaliai užpuolė lietuvių krepšininkus.

Kaltinimai buvo tik dalis tiesos. Iš tiesų varžybų metu situacija kaitino abiejų pusių sirgaliai. „Jeigu lietuviai triukšmavo per čempionatą, tai latviai atsinešdavo į sporto rungtynes ne tik savo gerkles, bet ir varpelius, dūdas, automobilių signalus, net keptuves, kad galėtų skambinti ir kelti triukšmą“, - laidoje dėstys istorikė Justina Minelgaitė.

Išsamus pasakojimas apie lietuvių ir latvių nesutarimus bei intelektualus iššūkis su Ramūnu Karbauskiu – „Istorijos detektyvų“ laidoje šį antradienį 22:30 val. per LRT televiziją.