Dienraščiui „Lietuvos rytas“ jis sako, kad yra „įsukta didžiulė mašina“ susidorojimui su juo ir pabrėžia turintis teatro, kai kurių kultūros žmonių palaikymą ir turintis atsakomybę prieš teatrą.
„Dėl to mano sprendimo kol kas nėra. Turėčiau pagalvoti šalta galva, per savaitgalį ir tada koks nors sprendimas bus“, – sakė LNOBT vadovas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad LNOBT direktoriaus veiklos užkulisiai „pavirto „šešėlių teatru“, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados“.
Ji taip pat teigė, kad tai yra nesuderinama su skaidrios vadybos reikalavimais ir institucijos vadovo atsakomybe.
G. Kėvišą, kaip praradusį pasitikėjimą, atsistatydinti ragina kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, ją palaiko premjeras Saulius Skvernelis.
„Žinoma, prezidentės nuomonė, kurią gerbiu, labai svarbi mano apsisprendimams. Tačiau šalies vadovė turbūt pasidavė bendram įvairių skleidžiamų gandų srautui“, – į šalies vadovės kritiką reagavo G. Kėvišas.
G. Kėvišas dienraščiui išsakė jau anksčiau minėtus argumentus, jog priežasčių jį atleisti nėra, nes įstatymų jis nepažeidė, laikėsi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) rekomendacijų, o tris žymių užsienio orkestrų ir atlikėjų koncertus Lietuvoje galėjo organizuoti tik juos oficialiai atstovaujanti jo sūnaus įmonė.
Kalbėdamas apei Valstybinės mokesčių inspekcijos inicijuotą mokestinį tyrimą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimą ir šalies vadovų kritiką jis sako, kad tai „visiškas susidorojimas, kurio demokratinėje valstybėje neturėtų būti“.
Viešųjų pirkimų (VPT), Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G. Kėvišą dėl situacijos, kuomet pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“.
Pats teatro vadovas sutarties nepasirašė, tai už jį padarė jo pavaduotojas Naglis Stancikas.
VPT ir STT G. Kėvišo nusišalinimą vadina nepakankamu, jog būtų išvengta korupcijos rizikos.
Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo.
Dėl to tyrimą šią savaitę pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Anksčiau nagrinėjusi šią istoriją VTEK konstatavo, kad pažeidimų nebuvo, nes G. Kėvišas sutarčių pats nepasirašė.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pradėjusi mokestinį tyrimą.
Jis pats žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes.
Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, jog vykdytas nusikaltimas, dalis dėl to, jog darbus altikusi vokietijos bendrovė „SBS Bühnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė.
Įtarimai tuomet buvo pareikšti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą.
Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.