„Arcus Novus“ Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias kiokius nors veiksmus su įstatinio kapitalo didinimo metu įsigytomis „AmberCore DC“ akcijomis bei žemės sklypais, kuriais apmokėtos akcijos, pranešė bendrovės.
„Teismo prašoma leisti atkurti iki akcijų pasirašymo sutarties buvusią padėtį. Tai padarius „AmberCore DC“ perleisti žemės sklypai ir piniginės lėšos būtų grąžintos bendrovei „Arcus Novus“, o „AmberCore DC“ įstatinis kapitalas būtų sumažintas iki dydžio, buvusio prieš padidinimą. Kapitalo didinimo metu išleistos ir „AmberCore DC“ įgytos akcijos būtų paskelbtos negaliojančiomis ir anuliuotos“, – pranešime spaudai sakė „Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus.
Anot jo, sprendimas atkurti buvusią padėtį priimtas siekiant stabdyti ginčą, kuris didintų tiek įmonės, tiek valstybės institucijų bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat didintų įmonių patiriamus nuostolius dėl kliudymo tęsti pradėtą duomenų centro projektą.
Generalinė prokuratūra šių metų pradžioje kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami „AmberCore DC“ akcijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją.
Prokurorų teigimu, ieškinys pareikštas ginant nacionalinio saugumo interesus, laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje teismas pritaikė vasario 24 dieną.
Naujas „AmberCore DC“ akcijas „Arcus Novus“ apmokėjo 373,6 tūkst. eurų piniginiu įnašu ir keturiais žemės sklypais, įvertintais 83,3 tūkst. eurų.
Neigiamą išvadą dėl 2015 metų vasarį priimto „Arcus Novus“ sprendimo padidinti „AmberCore DC“ kapitalą pernai rugpjūtį pareiškė Vyriausybėje veikianti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija.
Anot jos, „Arcus Novus“ nesikreipė į komisiją ir taip pažeidė įstatymą.
„Mes nesikreipėme į komisiją leidimo įnešti savų lėšų ir valdomus žemės sklypus perleisti iš vienos savo įmonės kitai, tačiau tik todėl, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo gauti komisijos leidimą tokiems sandoriams mūsų atveju“,– tvirtino V. Tomkus.
Vyriausybės komisija sprendimą priėmė remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga.
VSD vadovas Darius Jauniškis BNS yra sakęs, kad departamento vertinimu, „AmberCore DC“ duomenų centro projektas dėl sąsajų su Rusijos FSB kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
BNS šaltinių teigimu, VSD Vyriausybę perspėjo, kad duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungus su Rusija, jis gali būti prijungtas prie šios šalies FSB radijo elektroninės žvalgybos centro.
Projekto nestabdantys „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“ atstovai VSD įtarimus neigia, o jiems nepalankią komisijos išvadą apskundė Vilniaus apygardos administracinis teismui. Verslininkai teigia, kad komisijos sprendime nurodomos dalykinę reputaciją žeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios aplinkybės.
„Amber Core DC“ duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, pernai sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas nėra pradėtos.
Įmonė skelbė, kad duomenų centras turėtų būti didžiausias Lietuvoje, o investicijos į jį siektų apie 60 mln. JAV dolerių (maždaug 57 mln. eurų).
Registrų centro duomenimis, „Arcus Novus“ yra vienintelė „AmberCore DC“ akcininkė. 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų valdo Danijoje registruota „Satgate Holding“, o 49 proc. – Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotas Valerijus Avetisjantas.
Socialinio tinklo „Linkedin“ duomenimis, V. Avetisjantas yra vienas iš „Satgate Holding“ partnerių ir steigėjų, Rusijos Karaliaučiaus srityje registruotos logistikos bendrovės STG steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas, anksčiau yra dirbęs bendrovėse „Gazinvest Grupp“ ir „Gazprom Komplektacija“.
BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „ AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, ir Borisas Moskaliukas.
VSD pernai paskelbtoje viešoje ataskaitoje perspėjo, kad Rusijos FSB ir gynybos ministerijos padaliniai turi didžiausius pajėgumus vykdyti kibernetinius įsibrovimus Lietuvoje, o Lietuvos infrastruktūra naudojama kibernetinėms atakoms visame pasaulyje.