Skaudi tiesa apie teatrą
Į DELFI redakciją kreipėsi teatre dirbantis asmuo, kuris atskleidė daug dalykų, kurie iš tiesų dedasi užkulisiuose. (Vardas ir pavardė redakcijai žinomi. Redakcija, saugodama darbuotoją, neatskleis nei vardo, pareigų, nei lyties, toliau tekste asmuo vadinamas šaltiniu).
Šaltinio duomenimis, sausio pabaigoje kažkur penki lietuvių solistai, kurie teatre dirba jau daugybę metų, pamatė, kad jų atlyginimai buvo sumažinti. Šaltinio teigimu, niekas apie tokį sprendimą jų neperspėjo, niekas nepaaiškino situacijos, kad jų atlyginimai buvo sumažinti, žmonės sužinojo tik pamatę savo algalapius.
Pasakojama, kad nuolat teatre dirbančių operos solistų alga susideda iš kelių dalių: fiksuotos atlyginimo dalies, kuri nekinta bei dalies už meistriškumą bei spektaklių skaičių. Šaltinio teigimu, buvo sumažinta būtent ši dalis už meistriškumą. Solistai stebėjosi, nes jie teatre dirba jau daugybę metų, koncertuoja ir Lietuvos, ir tarptautinėse scenose, yra patyrę menininkai, gerbiami ir už teatro ribų, todėl neaišku, kodėl jų meistriškumas staiga sumažėjo.
Šaltinio teigimu, atlyginimas sumažėjo maždaug 300-ais eurų. Menininkai pasijautė įskaudinti dėl tokio sprendimo, ne tik dėl finansinio atlyginimo sumažėjimo, bet ir dėl to, kad pasijautė nevertinami ir niekam nereikalingi, niekas net nesiteikė jiems pagrįsti šio sprendimo. Be to, dar galima suprasti, kad jų meistriškumas po daugybės metų patirties staiga sumažėjo. Šaltinio teigimu, lietuvių solistai bijo dėl savo ateities teatre, nes juos bandoma išstumti ir atsivežti užsienio atlikėjus.
Scena už milijonus? Ji neveikia tobulai
Šaltinis tik nusijuokė paklaustas, kaip vertina, kad LNOBT scenos remontui jau panaudoti 15 milijonų eurų, dabar vėl skiriami pinigai projektui, o iš viso scenai bus skirta 22 milijonai eurų.
Šaltinis pasakojo, kad buvo spektaklių, kurių ne laiku užstrigusi ar neveikianti scenos įranga vos nesugadino. Tuomet patiems artistams teko suktis iš padėties.
Pasak šaltinio, scena tikrai neveikia tobulai, nors ir mažiau nei prieš dešimtmetį buvo suremontuota už didžiules sumas.
Nevieši teatro susirašinėjimai: menininkams siūlo pasirašyti už G. Kėvišą
Kilus skandalui, yra ieškoma būdų, kaip apginti vadovą. DELFI pasiekė LNOBT vidiniai susirašinėjai, kuriuose teatro vadovybė siūlo menininkams ir teatro darbuotojams pasirašyti kreipimąsi į kultūros ministrę, siekiant išsaugoti G. Kėvišą poste. Laiškuose pabrėžiama, kad jokios prievartos nėra, bet jeigu darbuotojai mano, kad informacija apie G. Kėvišą nėra visai teisinga, turėtų pasirašyti.
„Pastaruoju metu itin aktyviai viešumoje aptarinėjamas LNOBT Generalinis direktorius G. Kėvišas. Pateikiamas požiūris yra vienpusis ir pateikiamas be Generalinio direktoriaus bei LNOBT veiklos vertinimo konteksto. Teatro meninių kolektyvų vadovų iniciatyva norime Kultūros ministerijai bei visuomenei pateikti ir priminti Generalinio direktoriaus veiklos LNOBT rezultatus nuo pat 2002 metų iki dabar.
Šiuo metu yra rengiamas viešas kreipimasis į Kultūros ministrę su palaikymu Teatro Generaliniam direktoriui. Kreipimosi tekstas bus parengtas šiandien. Kadangi bus parengtas tekstas yra galimybė šį tekstą pasirašyti norintiems ir Generalinį direktorių palaikantiems teatro darbuotojams. Jokios prievartos, bet jei manote, kad Gerb. Kėvišas ir toliau turėtų vadovauti Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui ateikite“, - rašoma G. Kėvišo pavaduotojo Naglio Stanciko pasirašytame laiške teatro darbuotojams.
LNOBT: penkiems solistams atlyginimas sumažėjo, dviem – padidėjo
LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė pripažino, kad penkiems solistams atlyginimas sumažėjo. Teatras aiškino, kaip yra skaičiuojama atlyginimo dalis už meistriškumą ir kad kokybė jiems yra svarbiausia.
„LNOBT kūrybinio personalo (operos ir baleto solistų) meistriškumo vertinimas yra įprastinis, dukart per metus vykstantis procesas. Meistriškumo koeficientas nuolat kinta, jis gali tiek didėti, tiek mažėti priklausomai nuo darbo kokybės. Bet kuriuo atveju jis daro įtaką tik nedidelei kintamo atlyginimo daliai. Solistų darbą kiekviename spektaklyje stebi, vertina ir savo ataskaitas vėliau teikia meno ekspertų komisija. Dukart per metus ataskaitos peržiūrimos ir apžvelgiama kiekvieno solisto darbo meninė kokybė. Ji aptariama Darbo grupėje, kurioje dalyvauja visi teatro meno vadovai.
Atkreipiame dėmesį, kad koreguojant meistriškumo koeficientą, nuolatinio solistų atlyginimo dydis nesikeičia. Konkretus kintamas priedas prie atlyginimo paprastai yra skiriamas pusės metų laikotarpiui. Jam pasibaigus, iš naujo vertinami veiklos rezultatai“, - komentavo R. Baltrušaitytė.
Ji įvardijo, kad penkių solistų meistriškumo balas sumažėjo: „2017 m. sausio viduryje, suvedus teatro 2016-2017 m. sezono pirmojo pusmečio (rugsėjo-gruodžio mėn. laikotarpio) veiklos rezultatus, meistriškumo koeficientas kolegijos sprendimu buvo pakoreguotas septyniems operos solistams. Penkiems iš jų koeficientas sumažėjo, dviem – padidėjo.
Aukšta meninė kokybė – svarbiausias kiekvienos meno organizacijos siekis, tiesiogiai įtakojantis visuomenės susidomėjimą, publikos plėtrą, finansavimo paieškas ir, aišku, teatro pajamas. Todėl visas LNOBT kolektyvas suinteresuotas tuo, kad kiekvieno spektaklio kokybė būtų aukščiausio lygmens. Taigi šiam – kokybės – kriterijui nedarome kompromisų.“
Lietuvių solistams atlyginimas mažėja, o užsieniečiams negailima šimtų tūkstančių
Nors lietuvių solistams atlyginimai buvo sumažinti, žiniasklaidoje neseniai nuskambėjo skandalas, kai G. Kėvišo vadovaujamo teatro pirkimus laimėdavo jo sūnaus Martyno Kipre registruota įmonė „Riverside music Limited“.
Pagal sutartis su „Riverside music Limited“ LNOBT pernai surengė solistų Angelos Gheorghiu, solisto Marius'o Brenciu ir dirigento Cipriano Teodorascu koncertas, Londono simfoninio orkestro su dirigentu Antonio Pappano ir smuikininku Nikolajumi Znaideriu koncertas, taip pat Didžiosios Britanijos Karališkojo filharmonijos orkestro su dirigentu Charles Dutoit.
Iš viso įmonei „Riverside music Limited“ sumokėta 390 tūkst. eurų, kokia dalis atiteko atlikėjams, nei LNOBT, nei pats G. Kėvišas neskelbia. G. Kėvišas pats papildomai dirba šioje įmonėje, deklaruoja užsiimantis konsultavimo veikla bei gauna iš jos pajamas. G. Kėvišas atskleidė, kad iš šios įmonės jis gauna didesnes pajamas nei iš teatro atlyginimo ir tai padėjo jam sukaupti turtus.
Tokią praktiką nepalankiai įvertino Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pažymėdamos, kad nusišalinimas tebuvo formalus ir neužtikrino sprendimų skaidrumo. Po tarnybų išvadų G. Kėvišo pasiaiškinimo pareikalavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Seimo opoziciniai konservatoriai ragina G. Kėvišą trauktis iš pareigų, taip pat prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įvertinti G. Kėvišo šeimos narių turto ir pajamų pagrįstumą. LNOBT vadovas yra deklaravęs turtą ir pajamas, tačiau naujausios deklaracijos nėra viešos. G. Kėvišas žadėjo nurimus skandalui viską paviešinti.
Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kiek anksčiau tyrusi, ar nėra interesų konflikto, kai G. Kėvišo vadovaujamo teatro viešuosius pirkimus laimi jo sūnaus įmonė vienintelė išplovė G. Kėvišo mundurą ir konstatavo, kad įstatymų pažeidimų nebuvo, nes sutartis su sūnaus įmone pasirašė ne pats G. Kėvišas, o jo pavaduotojas. Dabar VTEK vadovas Romas Valentukevičius paskelbė, kad netrukus trauksis iš posto.
Naujausiai paaiškėję faktai rodo, kad G. Kėvišo sūnaus įmonė valstybinių pinigų gavo ne tik iš teatro. Vilniaus savivaldybė, remdama LNOBT koncertus, taip pat skyrė 30 tūkst. eurų paramą G. Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui.
Kultūros ministerija: darbuotojų atlyginimai – įstaigų vadovų atsakomybė
Kultūros ministerijos teigimu, darbuotojų atlyginimams ji įtakos daryti čia negali.
„Įmonių ir įstaigų darbuotojų atlyginimai yra tų įmonių ir įstaigų vadovų kompetencija ir atsakomybė“, - DELFI komentavo Kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas.
Paklaustas, ar ministrę tenkina G. Kėvišo pateiktas paaiškinimas dėl sūnaus įmonės laimėtų pirkimų, ministrės patarėjas komentavo: „LNOBT vadovas ponas Kėvišas pirmadienį pristatė pasiaiškinimą kultūros ministrei. Bus atliekamas tarnybinis tyrimas, kuris turi nustatyti, ar pasiaiškinimas pakankamas ar ne, ir jei nepakankamas, kokia drausminė nuobauda turi būti taikoma.“
Scenai vėl teka milijonai, finansavimo teatrui netrūksta
Nors teatre sumažėjo atlyginimai penkiems solistams, finansavimu teatras skųstis neturėtų. DELFI jau skelbė, kad teatrui vėl teka milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų.
Šių metų sausio mėnesį naujoji „valstiečių“ paskirta kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskirta LNOBT scenos rekonstrukcijai. Tai pačiai scenos rekonstrukcijai pinigų skyrė ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 bei 2016 metais.
Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, o panaudota pusė šios sumos (apie 15 milijonų eurų), 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol. Nepraėjo nė dešimtmečio, o LNOBT scenai jau tęsiamos investicijos. Per pastaruosius trejus metus projektui jau skirta 4,5 milijono eurų.
Ministerija pranešė, kad 2017 metų Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų auditavimo plane yra numatytas LNOBT veiklos ir finansinis auditas.
Teisėsaugos tyrimai tęsiasi iki šiol
Valstybės kontrolė 2010 metais buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 milijonai eurų). Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.
Scenos rekonstrukcijos darbus atliko Vokietijos kompanija, ir Lietuvos teisėsauga daugybę metų negavo teisinės pagalbos iš Vokietijos ir taip negalėjo pasiekti jiems reikiamų dokumentų. Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas.
Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis – po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.
Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus
DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.
Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: sklypas, įsigytas 2004 metais ir namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui, dar vienas sklypas nežinomoje vietoje už 252 tūkstančius litų, pirktas iš žiniasklaidos magnato Gedvydo Vainausko.
Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.
2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tiesa, yra deklaruota papildomi 600 tūkstančių litų pajamų iš sūnaus įmonės 2010 metais, bet įmokėta paskolos suma vis tiek yra daug didesnė. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.
2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus. Konkursas buvo paankstintas beveik puse metų ir jį rengė dar praėjusi valdžia. Dabar opozicija reikalauja konkursą atšaukti, bet, pasak ministerijos, tokių teisinių galimybių nėra.
Pats G. Kėvišas neatskleidžia, kiek vidutiniškai per metus gauna papildomų pajamų iš savo sūnaus įmonės „Riverside Music Limited“, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus ir kurioje jis deklaruoja užsiimantis individualia veikla, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“
G. Kėvišas aiškino, kad pajamos iš teatro sudaro mažąją dalį jo pajamų. Skelbiama, kad oficialus jo atlyginimas yra kiek didesnis nei 2 tūkstančiai eurų.
Jis teigė, kad 1992-1994 metais dirbo Monako Kunigaikštystėje, vadovavo įstaigai. 2001-2002 metais gyveno ir užsiėmė veikla Monake. Tačiau, pagal senas G. Kėvišo turto deklaracijas, kai jis buvo politiku: kultūros ministru ir Vilniaus savivaldybės tarybos nariu, atrodo, kad jo šeimos turtas sparčiausiai pradėjo augti gerokai vėliau, kai G. Kėvišas jau buvo grįžęs iš Monako ir dirbo teatre. G. Kėvišas žadėjo visas savo deklaracijas paviešinti vėliau.