Prokurorai ir teismas tokį susitaikymą palaimino, tačiau „valstiečių“ frakcijai parlamente atstovaujanti Seimo narė Dovilė Šakalienė sako inicijuosianti ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, mat tyrimas, pasak politikės, atliktas neprofesionaliai ir jo metu nebuvo tinkamai atstovauta sumušto vaiko interesams.

Pasiskundė, kad kaimynas mušė

DELFI sausio pabaigoje pranešė apie į Lazdijų policijos komisariato areštinę uždarytą buvusį ilgametį Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Organizacinės grupės specialistą, o dabar – vidaus reikalų sistemos pensininką Vidą Soraką.

Vyrui pareikšti įtarimai dėl smurto prieš kaimynystėje gyvenantį dešimtmetį.

Šių metų sausio 27-osios pavakarę į aukos butą atėjęs neblaivus V. Soraka reiškė pretenzijas, kad vaikas sugadinęs jo mobilųjį telefoną.
Konflikto metu buvęs policininkas griebė mažametį už žasto ir trenkė į sieną.

Skriaudėjas ir aukos šeima gyvena tame pačiame daugiabutyje: V. Soraka – nuosavame bute, vieniša aukos motina su trimis mažamečiais vaikais – Lazdijų rajono savivaldybės suteiktame socialiniame būste.

Vaiko motinos konflikto metu namuose nebuvo. Apie incidentą ji sužinojo iš sūnaus, kai sugrįžo į butą, ir iš karto kreipėsi į policiją.

Atvykę pareigūnai sulaikė buvusį kolegą ir uždarė jį į policijos areštinę. Sulaikymo metu V. Soraka buvo neblaivus.

Ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš mažametį pradėję Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėjai medžiagą po poros dienų persiuntė Druskininkų policijos pareigūnams.

Taip, pasak Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko Gintaro Krasnicko, padaryta siekiant išvengti galimai šališko tyrimo.

Bylą ištyrė per dvylika parų

Druskininkų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis DELFI patvirtino, kad smurto prieš dešimtmetį lazdijiškį bylą tyrė jo pavaldiniai, vadovaujami Druskininkų apylinkės prokurorės Romutės Švaikauskaitės.

Buvusio kolegos bylą tyrę policijos tyrėjai į darbą kibo iš peties: sausio 27-osios vakarą Lazdijų policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas jau vasario 8-ąją buvo užbaigtas Druskininkų apylinkės teisme, teisėjui patvirtinus šalių susitaikymą ir tuo pagrindu nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

„Mažamečio interesams atstovavo jo įstatyminė atstovė, t.y. motina. Mes neturėjome duomenų, jog motina negali tinkamai atstovauti vaiko interesams: ji byloje nebuvo liudytoja, nes paties incidento nematė, o sužinojusi apie smurtą prieš savo sūnų, pati ėmėsi aktyvių veiksmų jį apginti – kreipėsi į policiją“, - sako prokurorė R. Švaikauskaitė.

Pasak jos, vaiko apklausoje, be policijos tyrėjo, dalyvavo ir psichologas bei vaiko motina.

Toks faktas pribloškė Seimo narę D. Šakalienę.

Dovilė Šakalienė
„Kai vaikas patiria smurtą ir tai fiksuojama teisėsaugos institucijų, negalima daryti kompromisų - tiek užtikrinant kompetentingą ikiteisminį tyrimą, tiek užtikrinant vaiko apsaugą bei pagalbos jam teikimą. Praktiškai kalbant, vaikas turi būti apklaustas psichologo, o ne "su psichologu", ir tai turi būti padaryta vieną kartą, specialiame apklausų kambaryje, užduodant vaikui ikiteisminio tyrimo teisėjo parengtus klausimus, nes tik taip bus užtikrinti patikimi parodymai bei išvengta antrinio vaiko traumavimo nemokšišku ir pakartotiniu klausinėjimu“, - teigia parlamentarė.

Pasak prokurorės R. Švaikauskaitės, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38-uoju straipsniu ir Baudžiamojo proceso kodekso 212-ojo straipsnio 5-uoju punktu.

Įtariamasis V. Soraka prisipažino mušęs dešimtmetį kaimyną.

Vaiko teisių apsaugos pareigūnus paliko nuošaly

„Kai aukos, t.y. vaiko, motina susitaiko su smurtautoju - tai nėra šalių susitaikymas“, - sako parlamentarė D. Šakalienė.

Pasak jos, atstovauti vaiko interesams byloje turėjo ne jo motina, bet vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnai.

„Negali smurto aukos motina susitaikyti su smurtautoju. Tai yra absoliutus vaiko interesų nepaisymas ir vaiko teisių pažeidimas. Šiuo atveju motyvacija, kad mama yra vaiko teisinė atstovė, negalioja, nes toks poelgis (susitaikymas su smurtautoju – aut. past.) parodo, kad mama negina vaiko interesų“, - įsitikinusi politikė.

Pasak D. Šakalienės, įtarus smurto prieš vaikus atvejus, vaikui turi būti teikiama psichologinė pagalba. Taip pat turi būti dirbama su vaiko šeima - konsultuojama tiek psichologiškai, tiek teisiškai.

„Tokiu būdu apsaugomi vaiko interesai, vaikas apsaugomas nuo spaudimo, ir užkertamas kelias situacijai, kai vaikas neginamas, nes šeimos nariai, kurie juo rūpinasi, nesupranta, kas nutiko ir kaip reikia elgtis, kad padėti vaikui“, - sako Seimo narė.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik gavę raštą iš teisėsaugininkų.

Pasak šio skyriaus vedėjos Daivos Gorochovenkienės, į proceso eigą jie nebuvę įtraukti.

„Mus tik informavo iš karto po įvykio, kad toks buvo. Mūsų specialistė nuvyko į šeimą, vėliau palydėjo vaiką su motina į ligoninę, kur po apžiūros mažametis buvo išleistas į namus“, - sakė D. Gorochovenkienė.

Vedėja teigia, kad sprendimą – įtraukti į ikiteisminio tyrimo procesą vaiko teisių apsaugos specialistus ar ne – priima ikiteisminį tyrimą atliekantys teisėsaugos pareigūnai.

„Komentuoti jų darbą ar sprendimus man būtų neetiška“, - sako Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė D. Gorochovenkienė.

Tačiau Seimo narė D. Šakalienė sako turinti priekaištų ir Lazdijų rajono savivaldybės specialistams.

„Nukentėjęs vaikas auga rizikos šeimoje ir dar patiria išorinį smurtą. Taigi vietos Vaiko teisių apsaugos skyrius privalėjo organizuoti mamai ir vaikui pagalbos teikimą nedelsdami ir tai daryti tol, kol reikės. Dabar gi, pažeidžiamas vaikas patyrė ir smurtą iš kaimyno, ir emocinę traumą, jei mama jo neapgynė“, - sako parlamento narė.

Inicijuos tyrimo atnaujinimą

Druskininkų teismo nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šalims susitaikius apskundimo terminas pasibaigė prieš tris savaites, vasario 15-ąją.

Tačiau Seimo narė D. Šakalienė sako, kad imsis iniciatyvos atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

„Šiuo atveju galima apskųsti teismo sprendimą aukštesniam teismui bei pateikti skundą apygardos prokuratūrai dėl netinkamų prokuroro veiksmų ginant nuo smurto nukentėjusį vaiką. Iš to, ką matau, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai, o mažamečio teisės nebuvo apgintos”, - teigia politikė.

D. Šakalienei neramu ir dėl šios istorijos dabartinės situacijos.
Pasak politikės, net ir nutraukus tyrimą, smurtą patyręs vaikas turi gauti visokeriopą specialistų pagalbą.

Socialinę, teisinę ir psichologinę pagalbą, pasak politikės, turi gauti ir nukentėjusiojo mažamečio šeimos nariai.

Nukentėjęs mažametis auga nepilnoje šeimoje. Motina jį ir dar du mažesnius vaikus augina viena. Moteris gyvena savivaldybės suteiktame socialiniame būste.

Dėl socialinių įgūdžių stokos ji prieš keletą metų buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jame moteris yra iki šiol.

Pasak Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorės Jolantos Marcinkienės, Lazdijų rajono savivaldybėje gyvena 115 šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos sąrašus. Jose auga 257 vaikai iki 18 metų.

Įsteigė Vaikų pagalbos telefono liniją

2016-ųjų metų kovą Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis paskelbė apie įsteigtą nemokamą pagalbos vaikams telefono liniją, kuria esą bus galima ne tik pranešti apie smurto pieš vaikus atvejus, bet ir gauti kvalifikuotą specialistų pagalbą.

Artūras Margelis
Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 20002, skambutis nukreipiamas visą parą septynias dienas per savaitę budintiems Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.

Tačiau sekančią dieną po smurto prieš mažametį Lazdijuose atvejo paskambinus nurodytuoju telefonu, atsiliepęs autoatsakiklis informavo, kad pokalbis bus įrašomas, bet joks specialistas telefonu taip ir neatsiliepė.

Lazdijų rajono savivaldybės administracija dėl šio atvejo kreipėsi į paslaugą teikiančią bendrovę „Telia Lietuva“.

DELFI atsiųstame atsakyme „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis teigia, kad konkrečiu atveju, kai nepavyko prisiskambinti, skambutis buvo siunčiamas kitam darbuotojui, kuris tuo metu nebudėjo ir jis į skambutį neatsiliepė.

„Tai buvo mūsų specialisto žmogiška klaida konfigūruojant numerį IT sistemose. Dėl šios klaidos atsiprašėme savivaldybės ir už tą mėnesį kompensavome UIVR mokestį. Tokios klaidos pasitaiko, tačiau labai retai“, - teigia telekomunikacijų bendrovės atstovas.

Pasak A. Stasiulaičio, Lazdijų savivaldybei teikiame 8 800 serijos numerio paslaugą su interaktyviuoju autoatsakikliu (UIVR).

„Jo veikimo principas yra paprastas: jei žmonės skambina nedarbo metu, autoatsakiklis nukreipia skambutį į vieną iš savivaldybės pateiktų budinčių darbuotojų telefonų numerių“, - teigė A. Stasiulaitis.

Pasak bendrovės atstovo, Lazdijų rajono savivaldybės pasirinktas 8 800 serijos numeris su interaktyviuoju autoatsakikliu (UIVR) yra pats paprasčiausias skambučių valdymo sprendimas, kuris turi savo apribojimus ir patenkina tik nesudėtingus poreikius.

„Profesionalūs skambučių valdymo sprendimai, tokie kaip „Future Voice“, kainuoja gerokai daugiau, tačiau klientai patys nuolat gali keisti numerius, į kuriuos iš autoatsakiklio nukreipiami skambučiai“, - rašoma „Telia Lietuva“ atsakyme.

Seimo narė D. Šakalienė Lazdijų rajono savivaldybės iniciatyvą įsteigti nemokamą Vaikų pagalbos telefono liniją vadina sveikintina, tačiau dėl jos efektyvumo – abejoja.

“Sveikintina idėja teikti taip reikalingą pagalbą bei konsultacijas telefonu. Tačiau nekokybiška pagalba kartais padaro daugiau žalos nei naudos. Smurtas prieš vaiką yra labai jautri situacija: aukos ar pranešėjai dažnai dvejoja, ar kreiptis, taigi, autoatsakiklis, nesujungimas su pagalba nuvilia, demotyvuoja, sustiprina bejėgiškumo jausmą, o tai de facto užtikrina, kad apie nusikaltimą nebus pranešta, jis nebus ištirtas, o auka – apsaugota”, - sako Seimo narė D. Šakalienė.