Taip teigia akademikas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto skyriaus vadovas ir Vilniaus dailės akademijos profesorius Antanas Andrijauskas. Jo teigimu, tai ypač dažna prancūzų teoretikų ir filosofų aptariama tema: spėjama, kad Kinijos galia gali būti net 45 proc. didesnė nei regime pagal oficialius statistinius duomenis.
Profesorius nepaminėjo, kaip apskaičiuojama tokia galia, bet paprastai galia tarptautiniuose santykiuose skirstoma į struktūrinę ir santykinę.
Santykine galia galima laikyti visą valstybės karinių, ekonominių, visuomeninių, kultūrinių ir politinių išteklių visumą. Struktūrinė galia labiau apibrėžia, kaip valstybė geba naudotis santykine galia ir turimais ištekliais: kaip ji priverčia kitas valstybes elgtis jai naudinga linkme, kaip pasiekia norimą rezultatą.
„Galiu jums pasakyti vieną dalyką, apie kurį Lietuvoje nekalbama, bet apie kurį labai diskutuoja prancūzų teoretikai ir filosofai. Kitaip nei Rusija (SSRS), kuri visą laiką sureikšmino savo civilizacinę galią, demonstravo savo muskulus ir visada falsifikuodavo istorinius faktus, kinai, turėdami tūkstančių metų istoriją, viską daro atvirkščiai. Jie vadovaujasi tūkstančių metų praeities filosofų ir Deng Xiaoping priesakais: niekad neparodyk savo galios, niekad neišsiskirk, kad nesukeltum pavydo. Kinų civilizacinė galia, prancūzų teoretikų įsitikimu, mažiausiai 45 proc. didesnė nei rodo statistika“, - Vilniaus knygų mugėje pasakojo A. Andrijauskas.
A. Andrijauskas drauge su filosofu Rasiumi Makseliu ir leidyklos „Kitos knygos“ atstovu Dariumi Pocevičiumi pristatė Yuvalio Noah Harrari knygą „Sapiens: provokuojanti mūsų civilizacijos istorija“.
Profesorius A. Andrijauskas teigia, kad Vakarų civilizacija su mutuojančia ir besiskaidančia Europa jau dabar vos geba atlaikyti kinų augimą, o europocentristinį požiūrį apskritai vadino pasakėlėmis.
Pasak jo, pastaruoju metu atgimsta noras iš naujo ir iš naujo interpretuoti pasaulį, o tai esą kyla iš netikrumo jausmo, mat, pasaulyje vyksta labai svarbūs civilizaciniai virsmai: nacionalinių valstybių sienos pradeda irti arba tampa visiškai nereikšmingos, atgimsta senosios civilizacinės erdvės, kurios pradeda kovoti dėl geopolitinės įtakos pasaulyje.
Remiantis A. Andrijausku, Vakarų civilizacijai didžiausią iššūkį meta Kinija, bet savo eilės laukia ir indų civilizacija, itin sudėtingi procesai vyksta islamo pasaulyje, o Vladimiras Putinas iš paskutiniųjų stengiasi integruoti panslavišką pasaulį.
A. Andrijausko manymu, didžiąja dalimi pildosi Oswaldo Spenglerio pranašystė apie Vakarų saulėlydį. Jo teigimu, prastą Vakarų padėtį demonstruoja ir faktas, kad galingiausios Vakarų valstybės prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas.
„Po tokio lygio prezidento, kaip Barackas Obama, kuris, mano įsitikinimu, buvo vienas didžiausių Amerikos prezidentų, labai netikėtai atsirado D. Trumpo administracija ir valstybė, kuri pretenduoja į hegemoną, atsiduria labai sudėtingoje, vos ne anekdotiškoje situacijoje. Tai ir rodo, kad pasaulyje vyksta labai sudėtingi procesai“, - mano A. Andrijauskas.
Jo manymu, postmodernizmas, kaip kartais vadinama ši epocha, kyla iš to, kad silpstant Vakarams, nebepasitenkinama ir europocentristiniu požiūriu apskritai. Pasak profesoriaus, europietiškas požiūris apie Vakarų galybę pradedamas kvestionuoti, imama suprasti, kad Vakarų Europa Kiniją ir Moholų imperiją pradėjo lenkti tik XIX amžiaus pradžioje.
Moholai – Indijoje valdžiusi persiškos kilmės dinastijos imperija.
Anot A. Andrijausko, net Osmanų imperijos ekonominis potencialas XVII-XVIII amžiuje buvo didesnis nei Vakarų Europos. Todėl europocentristinės pasakėlės apie ilgalaikę Vakarų galią, jo nuomone, yra paprasčiausias falsifikatas.
„Jeigu pažvelgsime į europocentrinius mitus, mums pasakos pasakas, apie tai, kad kapitalizmas pradėjo formuotis XV amžiuje (kiti sako XVI), kad tai Vakarų Europos civilizacijos pakilimas. Dabartinis mokslas sako, kad tai nieko kita kaip tik europocentristų kliedesiai, kaip ir tai, kad demokratija gimė Graikijoje. Jie neturi nieko bendra su tikrove“ - aiškina A. Andrijauskas.
Jo tvirtinimu, civilizacine prasme pačios svarbiausios civilizacijos yra šumerų, Egipto, Indo ir Gango upių bei kinų – tai su raštu susijusios civilizacijos, atsiradusios apie 3000 metų prieš Kristų ar seniau.
A. Andrijauskas išskiria Mesopotamijos regioną, kur klestėjo šumerų civilizacija, turėjusi dantiraštį, išradusi sudėtingas irigacines sistemas, lydžiusi regione nerandamus, bet iš svetur atgabentus metalus, turėjusi polių struktūrą, kuri dažnai laikoma graikų atradimu. Šumerai netgi turėjo dvejų rūmų parlamentą.
Vakarų civilizaciją profesorius nuvainikuoja ir pabrėždamas, kad Aleksandrijoje gyvenę žydų pirkliai jau seniausiai turėjo kreditų sistemą ir bankinės sistemos užuomazgas, nors paprastai tai laikoma Vakarų išradimu.