Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte kova su turinčiais žalingų įpročių priskirta dar prie pirmųjų prioritetų. Nors konkrečiai įvardytų priemonių nėra itin daug, aiškiai nurodoma, kad iki 20-ies apie alkoholį greičiausiai bus galima pamiršti.

„Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, numatančių alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus padidinimą iki 20 metų bei alkoholio reklamos draudimą, griežtesnį prekybos alkoholiu laiko ir pardavimo vietų ribojimą, kitų alkoholio pasiūlą ir paklausą ribojančių reguliacinių priemonių taikymą, parengimas ir priėmimas“, – toks siekis numatomas dokumente.

DELFI apie planuojamus pokyčius paklaustas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Mažvydas Savickas sakė nemanantis, kad toks žingsnis yra reikalingas, nes visi puikiai žinome, kad jaunimas vis tiek randa būtų, kaip įsigyti alkoholio.

Savo ruožtu daugiau nei 40 metų su priklausomybėmis dirbantis Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius, gydytojas psichiatras Elmantas Pranas Zevertas atskleidė tikruosius jo darbo užkulisius ir papasakojo apie 18-mečius, jau sergančius alkoholizmu.

Problemos – ne dėl amžiaus, o dėl socialinės aplinkos

Pasak M. Savicko, kol nebus numatyta, kaip efektyvinti prevencines priemones, siekiant užtikrinti, kad numatyti asmenys laikytųsi įstatymo, tol šie ribojimai bus neefektyvūs.

„Puikiai visi žinome, kad jaunimas vis tiek randa būdų kaip įsigyti alkoholio. Tad sprendimai turėtų būti orientuoti ne į amžiaus didinimą, o į prevencinių priemonių kūrimą, efektyvinimą“, – sakė jis.

Be to, anot studentų atstovo, 18-20 metų jaunuoliai nėra didžioji alkoholio vartojimo rizikos grupė.

„Tad alkoholio problemos Lietuvoje šiuo sprendimu nebūtų išspręstos. Manome, kad šios problemos atsiranda ne dėl žmogaus amžiaus, o dėl socialinės aplinkos“, – sakė pašnekovas.

18-20 metų – jau alkoholikai: tėvai patys girdo tai alumi, tai degtine

Tuo metu E. P. Zevertas DELFI sakė, kad pastarieji Vyriausybės siūlymai, jo nuomone, yra labai teisingi.

„Smegenys vystosi iki 25-erių metų. Kuo anksčiau žmogus pavartoja nuodo, tuo greičiau ląstelė ir žūva. Todėl reikėtų susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki to laiko, saugotis“, – ragino jis.

Pasak pašnekovo, 18-20 metų jaunuoliai priklauso rizikos zonai, jei kalbėsi apie potraukį alkoholiui, todėl labai gerai, kad į juos ir atkreiptas dėmesys.

„Tokio amžiaus jau alkoholizmu serga. Dabar vaikai apsinuodija ir 12, ir 15 metų – nueina į parduotuvę, dėdės nuperka, kartais net tėvai patys girdo. Pavyzdžiui, dėl prasto apetito pradeda duoti po šaukštą alaus, šaukštą degtinės, kai serga, putos paragauti per šventes, taip mes patys ir pripratiname. Kita, kalbame, kad nerūkytų, negertų, o patys tai darome. Vaikas mano, vaikas atkartoja“, – įspėjo E. P. Zevertas.

Paklaustas, kiek reikia gerti, kad vos sulaukęs 18-os jau būtum įvardijamas kaip alkoholikas, pašnekovas tikino, kad yra daugybė tai lemiančių aplinkybių.

Gimsta jau su žyme: specifinė išvaizda, elgesys

E. P. Zevertas priminė, kad alkoholio nulemtų problemų gali turėti dar visiški mažyliai – jei mama nėštumo metu vartoja alkoholio, kūdikis gali gimti jau su alkoholinio vaisiaus sindromu. Tai apibrėžiama kaip augimo, protinis ir fizinis sutrikimas.

Vaikams, kuriems diagnozuotas šis sindromas, būdingesni elgesio sutrikimai, jie lėčiau auga, pasižymi specifine išvaizda.

„Gimsta vaikai jau tokie – proto neturi, neišsivystę, silpnučiai, sveria mažai, tai piršto nėra, tai tas trumpesnis, tai anas, tai stuburo kanalas neužsidaro. Kodėl? Todėl, kad nėščiosios vartoja nuodą. Pilnas pasaulis žmonių, kurie su pakenktomis smegenimis, sklaidos trūkumais ir kitomis bėdomis.

Alkoholis – tai psichotropinė medžiaga, kuri veikia gyvą ląstelę ir ji žūva – viskas tuo pasakyta. Todėl teisingai galvojama, reikia kuo vėliau leisti pradėti vartoti nuodą.

Dabar net vaikai nesveiki gimsta – su neišsivysčiusiomis smegenimis, o paskui mes dar svarstome, kodėl negalime susitvarkyti su jais mokyklose, namuose niekas neklauso“, – sakė pašnekovas.

Žmogų kone sunaikina

Tačiau, anot jo, yra ir daugiau veiksnių, galinčių nulemti didesnį polinkį į priklausomybę.

„Mokslininkai sako, kad nuo 40 iki 60 proc. savybių yra paveldimos, vieno faktoriaus neranda, bet galime sakyti, kad tai labai veikia. Kita, australai mokslininkai padarė tyrimus ir nustatė, kad jei žmogus turėjo galvos traumą, pavyzdžiui, bokso metu susimušęs, gatvėje nukritęs, gal net nebuvo praradęs sąmonės, bet per pusę metų gerdamas jis tampa priklausomas nuo alkoholio. Jei alkoholio koncentracija didesnė, greičiau priklausomybė išsivysto, kiekis jei didesnis. Jei serga cukralige, yra sirgęs kasos uždegimu ir dar išgeria alkoholio, labai greitai ir kepenų cirozė vystosi, ir uždegimai, hepatitai, pankreatitai, gali atsirasti opaligės, didėja skrandžio rūgštingumas“, – pavyzdžiais dalijosi E. P. Zevertas.

Pašnekovo teigimu, dideliais kiekiais vartojant alkoholį iš pradžių veikiamos smegenys, o paskui visos riebalinės ląstelės – ir kepenys, ir kasa, galiausiai net širdis nebefunkcionuoja – kyla spaudimas, veikiami ir lytiniai organai, kol išsivysto impotencija, atsiranda alkoholinis polineuritas.

„Galiausiai nepajudina nei kojų, nei rankų, nebepaeina. Viskas vyksta palaipsniui – nuo 100 gramų iki litro“, – konstatavo jis.

Kreipiasi į medikus, nes bijo numirti: veikia ir psichiką, ir kūną

Anot E. P. Zeverto, žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienas paauglystėje pradėjęs išgerti, sulaukęs pilnametystės miršta. Tačiau, jo teigimu, vien būsenos, kurias ilgai vartojantiems alkoholį tenka patirti, turėtų priversti susimąstyti.

„Abstinencijos būsenos metu jie vemia, skausmai apima, neužmiega, valdo baimė, nerimas, nori bėgti per laukus. Yra simptomai, kurie pasireiškia, kai žmogus apsinuodija ir tai paveikia jo smegenis, psichiką. Pavyzdžiui, epilepsijos priepuoliai, kai netenkama sąmonės, ir širdies veikla sutrinka – ji pradeda smarkiai plakti, žmonės išsigąstą, kad gali numirti. Velniai rodosi, girdimi balsai, matomi vaizdai, kurių nėra – baidyklės, vorai“, – pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, kartą teko turėti ir pacientą, kuris praradęs sąmonę persikando liežuvį. Vaizdas, E. P. Zeverto teigimu, buvo baisus – kraujas plūdo visur.

„Trečiuoju etapu, kai geriama 10-15 metų, vystosi Korsakovo sindromas, kai žmogui sutrinka atmintis dabarties įvykiams. Jis neatsimena, ką valgė prieš 5 minutes, ką paėmė, o ką padėjo. Toks žmogus, jei nemiršta nuo komplikacijų ar uždegimų, reikalauja visiškos socialinės globos ir rūpybos. Juos vedžioja, maitina, nuprausia, nagus karpo, jie atsiduria internatuose, nes tokie ligoniai jau gauna 1 grupės neįgalumą, slaugomi būna iki mirties“, – tikino jis.

Siūlo, kuo pakeisti alkoholį

E. P. Zeverto teigimu, tokiems ligoniams padėti jau nebegalima, todėl savo jėgas turėtume nukreipti tinkamam vaikų auklėjimui.

„Alkoholis turi tokią savybę, kad veikia atitinkamas mūsų smegenų sistemas. Iš pradžių linksma, smagu, gerai – šoka, dainuoja, bet dozė per didelė – liūdi, guli susisukęs, keičiasi charakteris. Ieško nuotykių, gauna į sprandą arba pats sėda už vairo ir traiško kitus. Kieno įtaka? Nuodo, kuris naikina mūsų smegenis“, – žodžių į vatą nevyniojo E. P. Zevertas.

Paklausus, ar nėra taip, kad apribojus alkoholio vartojimą, į priklausomybę jam linkę asmenys persiorientuos ir kils rizika, pavyzdžiui, kad jiems patrauklesni ims darytis narkotikai, E. P. Zevertas sakė, kad viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus.

„Jei man nepatinka, aš ir nevartoju, nelošiu azartinių žaidimų, gyvenu savo gyvenimą. Galima šokti imti, dainuoti, skaityti, žuvį gaudyti, mylimo darbo ieškoti, bendrauti. Žmogus turi būti užsiėmęs, daryti gerus darbus, vadinasi, ir visuomenę nuo pat vaikystės reikia šviesti, kad alkoholis yra nuodas ir ką jis padaro žmogui, koks silpnas tas, kuris nori čia ir dabar malonumą pasiekti – prisigėrė ir gerai“, – ironizavo pašnekovas.

Jis negalėjo suprasti, kodėl alkoholis dabar taip paprastai pasiekiamas kiekvienoje parduotuvėje, aiškino, esą žmones išbandyti tam tikrus gėrimus skatina ir smalsumas – spalvingos etiketės, auksinėmis raidėmis rašomi pavadinimai, patraukliai atrodantys buteliai.

Piktinasi, kad dabar vaikai mokykloje gali legaliai nusipirkti alkoholio

Savo ruožtu DELFI konferencijoje dar gruodžio pradžioje viešėjęs sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad amžiaus įsigyti alkoholio ribojimas yra viena priemonių, galinčių padėti sumažinti jaunimo alkoholio vartojimo problemą.

„Dėl vaikų alkoholio vartojimo yra kelios priemonės numatyta. Be to, kaina vaikams yra labai jautrus faktorius, jie negali ateiti namo ir pasakyti, kad alus pabrango, dėl to reikia daugiau dienpinigių. Taip pat yra socialinė reklama, reikia įtikinti žmones, kad negerti yra bent tiek pat normalu, kiek gerti, nes dabar pas mus manoma, kad jeigu tu negeri, esi kažkoks radikalas ir nenormalus. Ir vaikai visą tai mato.

Taip pat siūloma didinti amžių iki 20-ies metų, nes dabar mokykloje vaikai gali legaliai nusipirkti alkoholio. Taip pat siūlome spręsti dėl atsakomybės dėl nepardavimo nepilnamečiams. Dabar ji yra apverktina, verslininkai nebijo parduoti, bauda yra nedidelė, be to, kaltė suverčiama ant pardavėjų. Tai turėtų griežtėti ir valstybė turėtų įspėjusi negailestingai bausti“, – sakė ministras.

Tačiau, jo teigimu, tai tikrai nereiškia, kad bus pasekta JAV pavyzdžiu ir Lietuvoje bus legalizuotos medicininės ir rekreacinės kanapės.

„Ne, neketiname, bent jau tol, kol bus mūsų kadencija, mes nesvarstysime galimybės legalizuoti. Yra labai didelis skirtumas tarp medicininių kanapių produkto vartojimo, čia nematau problemos, jei sukuriamas produktas iš kanapėse esančių medžiagų. Čia nereikia nieko legalizuoti. Kalbant apie rekreacines kanapes, JAV vyksta karas su narkotikais, tai tikras karas. Mes su niekuo nekariaujame ir nereikėtų daryti keistos prielaidos, kad yra mažiau pavojingos medžiagos. Kanapių narkotinis vartojimas turi riziką“, – aiškino A. Veryga.

Kiek didėja kainos?

DELFI primena, kad Seimui praėjusį gruodį priėmus Akcizų įstatymo pakeitimus, trečiadienį akcizų tarifai alui didėja 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.

Vien dėl akcizų tarifų padidinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnio stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresni nei 8,5 laipsnio vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus, kiti spiritiniai gėrimai – apie 0,72 euro už pusę litro. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas 2017 metais turėtų gauti apie 45 mln. eurų papildomų pajamų.

Įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimus, cigaretėms specifinis akcizų tarifas didėja apie 10,5 proc., minimalus akcizų tarifas – apie 6 proc., iki 90 eurų už 1000 cigarečių. Cigarams ir cigarilėms akcizų tarifai didėtų apie 12 proc., iki 33 eurų už kilogramą.

Dėl mokesčių pakeitimų cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 16 euro centų (pigiausios cigaretės – apie 12 euro centų), cigarilių pakelis – apie 14 euro centų. Planuojama, kad dėl padidėjusių akcizų tarifų tabako gaminiams valstybės biudžetas šiemet turėtų gauti apie 23 mln. eurų papildomų pajamų.