Kartu su karybos istoriku ir leidinio atsakinguoju redaktoriumi Manvydu Vitkūnu „Litexpo“ parodų rūmuose vykusioje „Knygų mugėje“ jie pristatė ukrainiečių autoriaus Evgen Dykyi knygą „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.

Minkštoji galia kietės – įžvelgia ir tai, kad situacija sudėtingės

Dabartinėje perspektyvoje, patikino V. Šerelis, įvardyti agresorių nėra svarbiausia.

„Nebūtina ieškoti šaltinio, nes dažnai jis net nėra pirminis. Nebūtina tikrinti informacijos, nes tą darydamas gali prarasti laiką. Reikia vertinti turimos informacijos efektą. Mums nereikia rasti priešo, mums reikia būti nepažeidžiamais. Tai svarbiausia. Reikia ne priešą kurti, o save saugoti. Ieškodami priešo mes galime jį sukurti toje vietoje, kur jo nėra“, – įžvelgė pulkininkas leitenantas.

Knygos pristatymo metu jis pripažino, kad minkštoji galia Lietuvoje kietės, neaiškumo daugės, todėl ir situacija šalyje taps sudėtingesnė.

„Jei mes aptiksime kažkur, sakykime, rodiklius, kad atrodome nepakankamai gerai, nors visas sąlygas atrodyti gerai turime (nesvarbu kur – švietimas, mokslas, kultūra, tarkime, mūsų muzika ne tokia gera, pasiekimai prastesni), tai parodys situaciją. Prastėjimas toje srityje, kur galėtume būti kieti – demonstracija, kaip gali kietėti minkštoji galia. Ne oponentas gerėja, o mes prastėjame“, – galimą grėsmę įžvelgė V. Šerelis.

Valerijus Šerelis

Pasidalijo klaidinimo pavyzdžiu

Pranešėjas sutiko, kad mokslo ir švietimo sritys dabar neretai itin kritikuojamos, tačiau siūlė situaciją vertinti kritiškai – ar tai provokuoja diskusiją, ar diktuoja požiūrį?

„Jei profesionalai sako, kad šioje srityje mes turime tobulėti, jei diskusija bus konstruktyvi, tame pačiame intelektualiniame lygmenyje, jau gerai. Vadinasi, žmonės supranta“, – mintimis dalijosi jis.

Tačiau oponentui labai svarbu suskaidyti visuomenę, kad ji nebūtų vieninga, pastebėjo V. Šerelis.

„Pavyzdžiui, vienas mano draugas lenkas sako: „Na, Jūs, lietuviai pavarote“. Klausiu: „Kas nutiko?“ Jis: „Mano vaikus priverčiate dabar lietuvių kalbos mokytis, egzaminus laikyti. Negalima taip. Jūs mūsų tapatumą žalojate“. Sakau: „Čia tavo vaikai skundžiasi?“ Jis: „Ne, ne. Mano vyresnioji jau baigė, o jaunesnioji tuoj baigs universitetą“. Sakau: „Tai kur problema?“. Jis: „ Geras“. Paklausus, iš kur tai ištraukė, draugas pasidalijo, kad kai eilėje stovėjo, vienas asmuo papasakojo“, – pavyzdžiu, kaip gali būti manipuliuojama, pasidalijo pranešėjas.

Pasak V. Šerelio, yra trys kategorijos žmonių – vieni viską mato ir supranta, kiti po pusės sekundės jau dvejoja, ar čia tikrai tas, ką matė, jiems esą reikia tik parodyti kryptį, tretieji – tie, kurie nenori matyti.

9 klausimai, į kuriuos turi atsakyti

Paklaustas, ką dabartinėje padėtyje turėtų daryti Lietuva, pulkininkas leitenantas aiškino, kad svarbiausia – savišvieta.

„Pirma, ko turėtų pasimokyti Lietuva, pilietinio atsparumo. Kiekvienam piliečiui reikia suvokti, kad jis turi du ginklus – tapatumą ir intelektą. Tol, kol prisimeni, kas esi, sugebi atskirti informaciją ir kaip ji veikia, nedarai jokių veiksmų, kurie galimai vėliau tau gali sukelti žalą, padidini aplinkos saugumą“, – užtikrino jis.

Pasak V. Šerelio, kritinį mąstymą galima ir išsiugdyti. Karo akademijoje, atskleidė pranešėjas, šis gebėjimas lavinamas prašant atsakyti į 9 klausimus.

„Penki viduriniai klausimai apibrėžia veiksmą: kas, ką, kur, kada ir kodėl. Paskutinysis klausimas – tikslas veiksmo, kuris turi laiką ir vietą. Mes žinome, kodėl tas veiksmas buvo padarytas. Tuomet turime atsakyti į klausimą, kodėl tas veiksmas iš viso buvo daromas – kokia priežastis, tada atsitraukti dar žingsnį – kodėl ta priežastis atsirado. Po šio rezultato reikia užduoti dar du klausimus: kas po to ir kas, jei ne? Atsakant į šiuos klausimus mes kritiškai įvertiname kiekvieną veiksmą, galime nuspręsti, ką su tuo daryti“, – metodika dalijosi V. Šerelis.

Evgen Dykyi knygos „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ pristatymas

Informacija sklinda skirtinga

Svarbu suvokti, aiškino jis, kad mus gali pasiekti skirtinga, o gal ir visiškai priešinga informacija nei kitus konflikto dalyvius.

„Jei noriu užpulti kokią valstybę, man būtų gerai, jei ji nebūtų tam pasirengusi – pigiau, efektyviau. Informacija skleidžiama nusitaikant į 3 tikslines auditorijas. Pavyzdžiui, Rusijos federacijos liaudis, plačiąja prasme – Vakarų pasaulis ir potencialios agresijos aukos. Siunčiamos skirtingos žinutės, kartais net visiškai priešingos“, – pasakojo V. Šerelis.

Tarkime, Baltijos šalių priklausymas Vakarams, tikino jis, irgi labai aiškiai kvestionuojamas.

„Viena, sakykime, trumpalaikė problema – mes Vakarai, kažkieno. Antra, istorinis atsitiktinumas. Trečia, Vakarų bandymas įsibrauti į nuo seno esančią rusų įtakos sferą, atplėšti tai, kas priklauso Rusijai. Jei daug metų girdite tą naratyvą, kaip žiūrite į kaimyną, kurį iš Jūsų pagrobė? Kyla noras ir pasipiktinimas atgal atgauti“, – susimąstyti ragino pranešėjas.

3 fazės, kaip veikia puolantys

Objekto atakavimas, tikino jis, skirstomas į kelias fazes, taikomos skirtingos metodikos, tačiau visos jos iš esmės rodo vieną veiksmų planą – išardyti, išmušti iš pusiausvyros ir sunaikinti.

„Veikti siūloma visoje teritorijoje. Kai kalbame apie tai, neturėtume kalbėti apie Lietuvą. Mes net neturėtume kalbėti apie Baltijos šalis. Vakarai patys savaime yra taikinys, ES ir NATO vienybė yra taikinys. O visa kita, kai kortų namelis subyrės, bus lengva susirinkti“, – tikino V. Šerelis.

„Nulinė fazė yra parengiamoji, daugiau informacinio karo, daugiau ardomosios veiklos. Pastaroji tai veiksmai, kurių tikslas silpninti karinę, ekonominę ar politinę valstybės galią, griaunant piliečių moralę, lojalumą ir pasitikėjimą“, – nurodė pranešėjas.

Kaip veikia Rusija?

Atviro karinio konflikto tikimybė maža ir net Rusijos federacijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad tai ko gero nelabai įmanoma, pasakojo jis.

„Kas dar ten parašyta, 6 eilutėje, kad karinės priemonės bus panaudotos tada, kai ekonominės, socialinės, informacinės ir kitos neužtikrins siekiamo rezultato. Kai tokį sakinį perskaitai doktrinoje, šiek tiek nustembi“, – pripažino V. Šerelis.

Savo ruožtu ardomosios veiklos apraiškos yra sunkiai atpažįstamos, informavo jis. Pavyzdžiui, prisidengiama esą gali būti net nuomonės laisve.

„Nuomonė yra lygi informacija plius kompetencija. Jei stingama kompetencijos, informacija tampa lygi nuomonei, o tai tiesiog nebe nuomonė daugiau – atkartoji, ką išgirdai. Gal reikėtų patikrinti savo paties emociją, ką noriu kalbėti, daryti ir veikti gavus šią informaciją – ar to noriu? Jei ne, blokuoti informaciją. Mažų mažiausiai – neskleisti toliau“, – patarimais dalijosi jis.

Valerijus Šerelis

Įvardijo pirmuosius veiksmus

Gebėjimas visam pasauliui parodyti, kad konfliktas yra vidinis, karas pilietinis - esą jie patys išsiaiškins, pastato į labai pavojingą situaciją ir tai patyrė Ukraina, suprasti leido V. Šerelis.

„Pirmieji pasirengiamieji veiksmai yra informacinio pobūdžio. Turėtume suvokti, kas tas informacinis poveikis. Kiekvienas žmogus turi žinoti, ko nori, turi turėti pakankamai žinių ir informacijos, kad paremtų tai, ir galimybes. Tačiau jei jo informacija yra nepilna, iškreipta, jis įbaugintas, prispaustas, sudomintas, tai pakeičia asmens norus ir nukreipia jį nuo tikslo“, – pastebėjo V. Šerelis.

Dar šeštadienį jis sakė susidūręs su žmogumi, kuris nustebęs teiravosi, kodėl kariškiai apsilankė kultūros renginyje – knygų mugėje.

„Jis nesuprato, kodėl mes čia – jūs neturite būti kultūringi, jūs turite būti žvėrys. Sakau: „Jūs neįžeidinėkite žvėrių“, – pavyzdį, kaip gali būti klaidinama, pateikė jis.

Pasak V. Šerelio, dvejonių šia tema jam teko matyti ir feisbuke – neretai net nesusimąstoma, kad būtent tokie asmenys saugumą, kuo gali pasigirti panašūs renginiai, ir užtikrina.

Pulkininko leitenanto teigimu, sudėtinga apibrėžti, kas yra hibridinis karas, retas geba padaryti tai taisyklingai. Maža to, pastaruoju metu jo ribos tik plečiasi.

„Jei kils klausimas, kokie bus asimetriniai ir hibridiniai atoveiksmiai, jie bus“, – baigdamas pranešimą užtikrino jis.