JAV viceprezidentas savo ruožtu teigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentams patvirtinęs JAV įsipareigojimus Baltijos šalių saugumui.
D. Grybauskaitė teigė Miunchene vykusiame susitikime pristačiusi poziciją, jog būtina paspartinti NATO sprendimų priėmimo procesą ir iškėlusi klausimą dėl tiesioginio JAV dalyvavimo užtikrinant Baltijos šalių oro gynybą.
Jos teigimu, pernai per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje priimtų sprendimų dėl papildomų NATO pajėgumų Rytų Europoje jau nepakanka.
„Labai konkrečiai kalbėjau apie tai, ko tikimės iš NATO. Matome, kad ir Varšuvos susitarimų jau nebepakanka. Būtina, kad sprendimų priėmimo procesas NATO vyktų dar sparčiau, šioje srityje būtinos reformos. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad NATO ir JAV pajėgos sukoncentruotos didele dalimi vakarinėje Europos dalyje, o ne prie rytinių rizikingiausių šalių sienų“, - telefonu iš Miuncheno BNS sakė prezidentė.
Šalies vadovė sakė, kad susitikime buvo pateikti žemėlapiai, kaip galėtų atrodyti Baltijos šalių oro gynybos architektūra.
„Be Jungtinių Valstijų oro gynybos sistemų mes negalėsime turėti pilno apginamumo. Kol kas mėginame patys įsigyti kai kurias priemones, bet tiesioginis JAV dalyvavimas yra būtinas. Pristatėme savo poziciją“, - teigė D. Grybauskaitė.
„Turėjome su savimi paruošę medžiagą, žemėlapius ir labai tikimės, kad mūsų žinia nuėjo ir bus priimta kaip pozityvus pasiūlymas, reikalingas pačiai NATO ir Jungtinėms Valstijoms“, - pridūrė prezidentė.
Konkrečių karinių priemonių D. Grybauskaitė neįvardijo, bet sakė tikinti, kad sprendimai gali būti priimti per šiemet Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
M. Pence'as po susitikimo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Baltijos šalių prezidentams „patvirtino JAV įsipareigojimą jų saugumui ir mūsų partnerystei“.