Tverdamas savo valdas Vilniuje, Žvėryne, Š. Marčiulionis nepasikuklino ir atsiriekė daug didesnį gabalą žemės nei jam priklauso, o valstybinės institucijos metų metus iki dabar nesugebėjo įpareigoti krepšinio žvaigždės pašalinti pažeidimus.

Pats Š. Marčiulionis aiškina, kad valstybinę žemę jam prieš daug metų leido apsitverti vietos seniūnija. Tačiau tokie veiksmai reiškia, kad seniūnija smarkiai viršijo savo įgaliojimus, nes ji nėra valstybinės žemės valdytoja ir neturi teisės priiminėti tokio pobūdžio sprendimų.

Š. Marčiulioniui priklauso tik pusė aptvertos teritorijos

Žvėryno rajone, visai netoli centro, kiekvienas žemės lopinėlis yra aukso vertės, tačiau Š. Marčiulionio valdos gerokai išsiplečia į valstybinę žemę. Registrų centro duomenimis, šis sklypas turi tik vieną savininką, buvusiam krepšininkui nuosavybės teise priklauso ir sklype stovintis namas.

Š. Marčiulionio sklypas (žalia linija) ir apytiksliai realiai aptverta teritorija (raudona linija)

Suskaičiavus apytiksliai su internete prieinamais ploto matavimo įrankiais galima matyti, kad tik pusė prabangios valdos yra privati, likusi žemė yra valstybinė.

Š. Marčiulionio sklypo plotas yra apie 9 arai, o papildomai aptverta daugiau nei 10 arų. Taigi, iš viso aptverta valda siekia apie 19 arų.

Pagal Registrų centro duomenis galima matyti, kad valstybinėje žemėje yra ne tik tvora, tačiau ir įrengti vartai įvažiavimui į sklypą.

Tvora stovi jau daugybę metų

Buvęs krepšininkas sklypą Žvėryne, Registrų centro duomenimis, įsigijo dar 1995 metais. Prabangūs namai prie pat Neries iškilo 1999 metais. Tuo metu jis kaip tik prieš kelis metus buvo pabaigęs profesionalaus krepšininko karjerą.

Tiksliai nėra aišku, kuriais metais atsirado valstybinę žemę aptverianti tvora, tačiau pagal istorines žemėlapių fotografijas, akivaizdu, kad 2006-aisiais metais tvora jau tikrai buvo pastatyta.

Tai reikštų, kad Š. Marčiulionis jau daugybę metų nemokamai naudojasi valstybine žeme.

Š. Marčiulionis: valstybinę žemę leido aptverti seniūnija

Pats Š. Marčiulionis DELFI teigė, kad prieš 20 metų valstybinę žemę jam leido aptverti seniūnija, todėl kad sklypo prieigos buvo mėgstamos įvairių asocialių asmenų.

„Situacija yra pakankamai kurioziška. 1997 metais pabaigus krepšinio karjerą tuometine Lietuvos Vyriausybė leido nusipirkti ši sklypą. Tuo metu man gyvenant Jungtinėse Valstijose, įgalioti asmenys pastatė mano sklypo ribose namą.

Nežinojau kad sklypo prieigos ir šlaitas nuo senu laikų buvo pamėgtos triukšmingo jaunimėlio ir asocialių asmenų. Triukšmo, šiukšlinimo ir viešo girtavimo ant šlaito šalia mano sklypo problema su seniūnija išsprendėme bendru susitarimu“, - pasakojo Š. Marčiulionis.

Pasak jo, apsitverti valstybinę žemę jis gavo leidimą iš seniūnijos, tačiau iki šiol susitarimas yra niekaip neįformintas: „Seniūnija man leido atitverti pasilinksminimų zona strypine tvora, o aš įsipareigojau sutvarkyti ir apželdinti visa šlaitą pušaitėmis, kartu sau užstodamas vaizdą į Nerį. Įsipareigojimą įvykdžiau – šlaitą sutvarkiau ir apželdinau, o seniūnija neturėjo man pretenzijų. Nemaniau kad po 20 metu šis susitarimas nustojo galioti ir reikės ji įtvirtinti dokumentaliai. Įforminimo procesus esu pradėjęs.“

Šarūnas Marčiulionis

Vis dėlto, DELFI primena, kad valstybinės žemės valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), seniūnija valstybinės žemės nevaldo ir neturi teisės priimti tokio lygio sprendimų. Pagal teisės aktus, valstybinėms institucijoms iš viso yra draudžiama perduoti valstybinę žemę privatiems asmenims.

Be to, pagal Registrų centro duomenis, dalis aptvertos teritorijos yra valstybinio miško žemė, o valstybinis miškas mieste laikomas išskirtine valstybės nuosavybe ir jokiais atvejais nėra privatizuojamas.

Apytikslis aptvertas valstybinio miško plotas

NŽT pažeidimus nustatė, bet per metus tvora nenugriauta

Nacionalinė Žemės tarnyba (NŽT), kuri yra valstybinės žemės valdytoja ir atsakinga už žemę institucija, prieš daugiau nei metus buvo nustačiusi, kad valstybinė žemė yra užima. Savininkui surašyta bauda, tačiau neteisėta tvora nepašalinta iki šiol.

„Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 14 d. atliko žemės sklypo patikrinimą. Patikrinimo metu išmatuota tvora bei surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora patenka į valstybinę žemę.

2016 m. balandžio 15 d. sklypo savininkui buvo surašytas protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį“, - komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.

Jis DELFI patvirtino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius numato pakartotinai atlikti šio sklypo patikrinimą.

Informacija perduota VTPSI

Už statinių valstybinėje žemėje pašalinimą yra atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Ji kadaise jau tikrino šią informaciją, tačiau laukė, kol tyrimą pabaigs NŽT. Neaišku, kodėl iki šiol Nacionalinė žemės tarnyba informacijos po patikrinimo apie statiniais užimtą valstybinę žemę VTPSI nepateikė.

DELFI informaciją apie galimai neteisėtus statinius valstybinėje žemėje perdavė Statybų inspekcijai.

„Skundas dėl galimai valstybinėje žemėje esančios tvoros ir dalies pastato Latvių g. buvo nagrinėtas 2015 m. gruodį. Atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas bei tvora nurodytu adresu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, VTPSI Vilniaus skyrius nagrinėjimą nutraukė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, skundas persiųstas NŽT pagal kompetenciją patikrinti nurodytus faktus ir, nustačius pažeidimų, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus jiems pašalinti. Apie patikrinimo rezultatus ir atliktus veiksmus VTPSI iš NŽT informacijos negavo - kreipėmės, prašydami ją pateikti“. - komentavo VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Sodyba ir ant Asvejos ežero kranto

Tai ne vienintelis nekilnojamasis turtas, kurį turi Š. Marčiulionis. Anksčiau žiniasklaidoje nekartą skelbta, kad buvęs krepšininkas turi sodyba Asvejos regioniniame parke, Molėtų rajone, ant Asvejos ežero kranto.

Sodyba Asvejos regioniniame parke

Prabangioje sodyboje yra įrengti teniso kortai, vyksta buvusio krepšininko šeimos šventės. Jis turi ne vieną sklypą, todėl gali mėgautis privatumu ir ramybe.

Kadangi ten yra tiesiog regioninio parko, ne draustinio teritorija, didelių ribojimų statyboms teritorijoje nėra taikoma.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (812)