DELFI jau anksčiau rašė, kad netoli garsiojo Vijūnėlės dvaro, Turistų gatvėje, yra prabangūs mero R. Malinausko namai. Prie mero sklypo tvora yra aptvertas ir gabalas valstybinės žemės, valstybinėje žemėje iškastas tvenkinys. Visu šiuo „gėriu“ gali džiaugtis vienintelis R. Malinauskas, kurio privatus kiemas padidėja valstybinės žemės sąskaita. Rugsėjo mėnesį patikrinimą teritorijoje atliko Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kuri nustatė neįtikėtiną dalyką – valstybinę žemę aptverianti tvora saugo visuomenę nuo įkritimo į valstybinėje žemėje esantį tvenkinį ir nesiėmė jokių priemonių visuomenės interesui apginti.

Vėliau DELFI skelbė, jog šeši Druskininkų savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą. Dabar Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Marijus Šalčius priėmė sprendimą, kad pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas. Vis dėlto, kol kas prokuratūra įpareigojo priemonių dėl pažeidimo pašalinimo imtis atsakingą instituciją – NŽT.

Prokuroras konstatavo, kad viešasis interesas pažeistas

Prokuratūros rašte rašoma, kad viešasis interesas yra pažeistas ir „bešeimininkė“ tvora greta R. Malinausko sklypo trukdo žmonėms patekti į valstybinę žemę.

„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tvora nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, ji ne tik stovi valstybinės žemės sklype bet ir užkerta kelią patekti į dalį valstybinės žemės sklypo. O naudotis šia izoliuota sklypo dalimi turi teisė tik žemės sklypų (greta esančių - DELFI) savininkas R. Malinauskas (patekimas į valstybinės žemės sklypo dalį yra galimas tik per R. Malinauskui priklausantį žemės sklypą), - rašoma prokuratūros rašte.

Prokuroras nutarė reikalauti iš NŽT spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Taip pat per 20 darbo dienų informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą bei pateikti rezultatus.

Nepatikėjo savivaldybės paaiškinimais apie „hidrotechninį įrenginį“

Druskininkų savivaldybė nuolatos aiškina, kad tvenkinys greta R. Malinausko sklypų yra „hidrotechnikos įrenginys, skirtas paviršinio vandens surinkimui“, o valstybinėje žemėje esanti tvora – apsauga, kad žmonės neįkristų į „įrenginį“. Vis dėlto, prokuratūra tokiais paaiškinimais nepatikėjo.

„Apibendrinant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad žemės sklypo tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausanti tvora ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybinės žemės sklypo dalimi. Tokiu būdu pažeidžiami Lietuvos respublikos teisėti interesai, o taip pat ir viešasis interesas“, - konstatuojama prokuroro M. Šalčiaus pasirašytame rašte.

R. Malinauskas prokurorą kaltina persekiojimu

Pats R. Malinauskas DELFI teigė, kad dėl visko kaltas yra prokuroras, kuris persekioja jo šeimą.

„Nemačiau sprendimo, bet ko gero prokuroras yra M. Šalčius. Be abejo. Šitas prokuroras mane, mano šeimą ir artimuosius persekioja trejus metus. Tai yra ne prokuroras, tai yra politinių užsakymų vykdytojas, mano manymu, ir aš tą manymą pagrindžiu dokumentais“, - kalbėjo R. Malinauskas.

R. Malinausko namai

Pažymėjus, kad prokuratūros rašte yra kritikos ir Druskininkų savivaldybei, R. Malinauskas atsakė: „Aš galiu prokuratūrai pažerti tiek kaltinimų su įrodymais, kuriuos artimiausiu metu pateiksiu.“

Paklaustas, kada pateiks tuos įrodymus, nes nuolatos kalba apie įrodymus, kurių taip ir nepateikia, R. Malinauskas sakė: „Skaitykit artimiausiu metu ir viską išgirsite.“

NŽT anksčiau patikėjo Druskininkų savivaldybės paaiškinimais

NŽT rudenį jau tyrė situaciją Druskininkuose, tačiau nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti, nes patikėjo savivaldybės paaiškinimais.

„Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus specialistai 2016 m. rugsėjo 12 d. vietoje patikrino kaip naudojamas žemės sklypas. Tvora, kuri pripažinta bešeimininkiu turtu teismo sprendimu, esanti žemės sklype bei dalyje privačių žemės sklypų, Turistų g., Druskininkuose, priklauso Druskininkų savivaldybei.

Minėta tvora atskiria Vijūnėlės parką nuo atviro hidrotechnikos įrenginio skirto paviršinio vandens surinkimui. Patikrinimo metu Druskininkų savivaldybės atstovai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės, taip pat nurodė, kad šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybių paskirti gelbėtoją, todėl Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora reikalinga užtikrinti visuomenės saugumą. Savivaldybės atstovai taip pat nurodė, kad šiam hidrotechniniam įrenginiui nėra nustatyta Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta“, - anksčiau DELFI komentavo NŽT atstovas R. Golubovas.

Tvenkinys valstybinė žemėje
Foto: Stopkadras

Jis taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad Druskininkų savivaldybė numato šią tvorą nugriauti. Paklaustas, ar savivaldybė turi iš žemės tarnybos leidimą tokį „įrenginį“ iškasti valstybinėje žemėje, NŽT atstovas teigė, kad tai vyko labai seniai dėl to į klausimą negali atsakyti. Taigi, valstybinės institucijos nesiėmė nieko, kad neteisėta tvora būtų pašalinta.

Įdomu, kokią funkciją atlieka „hidrotechninis įrenginys“, mat jis atrodo kaip paprasčiausia kūdra, be to, ant jos stovi lieptas. Druskininkų savivaldybė teigė, kad nežino, kas iškasė šį „įrenginį“, tačiau aiškino, kad tvenkinys saugo greta esantį parką nuo užliejimo.

Dalį valstybinės žemės privatizavo

Kad tvora yra valstybinėje žemėje, NŽT nustatė jau prieš kelis metus. Tuomet meras R. Malinauskas teigė, kad nežino, kas pastatė tą tvorą, todėl tvora buvo pripažinta bešeimininke.

Žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas panašu, kad tvenkinys buvo kastas 2006-2009 metais, būtent tada, kai šalimais vyko mero R. Malinausko namo statybos.

Buvo įtarimų, kad anksčiau R. Malinauskas buvo užsitvėręs daug didesnį plotą valstybinės žemės. Įtarta, kad privatus mero sklypas buvo 12 arų, o užtvertos valstybinės žemės plotas – 25 arai.

2013 metų rudenį Druskininkų savivaldybės administracija šalia mero R. Malinausko privačios valdos suformavo du sklypus po 9 arus paveldėtojams, buvo patvirtinti detalieji planai. Du naujuosius sklypus, suformuotus valstybinėje žemėje, apjuostoje „niekieno“ tvora gavo eilėje stovėję atitinkami žmonės. Naujieji savininkai šiuos sklypus iškart pardavė R. Malinauskui.

Taigi dalis užtvertos valstybinės žemės buvo privatizuota, Dabar, Registrų centro duomenimis, R. Malinauskas valdo tris sklypus teritorijoje. Vis dėlto, iki šiol dar liko aptverta dalis valstybinės žemės. „Niekieno“ tvora dar liko užtverti apie 3 arai laisvos valstybinės žemės bei apie 6 arai Vijūnėlės parko žemės, kurioje tyvuliuoja „niekieno“ tvenkinys.

Anksčiau situaciją teritorijoje tyrė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), bet tarnyba neįžvelgė nusikalstamos veiklos požymių ir tyrimą tęsti įpareigojo NŽT.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.