"SEB gyvybės draudimo" vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė konferencijoje pažymėjo, kad rodiklis beveik nepakito. Per metus gerėjo gyventojų elgsena ruošiantis pensijai - daugiau jų ėmė taupyti, tačiau sumenko žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas dabartine pensijų sistema.
Taupančiųjų pensijai skaičius (2016 m. pabaigą lyginant su 2015 m. pabaiga) per metus augo 6 proc. iki 42 proc. Mažėjo visiškai netaupančiųjų. Įdomi tendencija pastebima dėl neapsisprendusiųjų.
"45 proc. respondentų sako dar netaupą, bet planuoją tai daryti. Jie įvardijo, kad pradėti taupyti labiausiai trukdo pajamų trūkumas. Dvejojantieji taip pat įsivaizduoja, kad taupyti pradės po penkerių metų. Bet duomenys rodo, kad nepriklausomai nuo amžiaus tarpsnio, taupančiųjų daugiau neatsiranda", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Konferencijoje dalyvavusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Raimonda Alonderienė pažymėjo, kad ateitis žmonėms neretai atrodo nepagrįstai optimistiškai.
"Jaunas žmogus linkęs suteikti didesnius šansus pozityviems reiškiniams: puikiam darbui, sėkmingai sukurtai šeimai, gerai sveikatai. Jeigu paklaustume, kokia yra tikimybė, kad ištiks širdies priepuolis, skyrybos, - žmogus tendencingai linkęs nuvertinti tokią galimybę", - sako R. Alonderienė. Docentė taip pat įvardijo veiksnius, kurie lemia pasiryžimą kaupti arba sprendimą nekaupti pensijai. Dalis veiksnių yra išoriniai, tarkime, politinė ekonominė situacija, politikų dvejonės ir diskusijos dėl sistemos kaitos.
"Prie išorinių veiksnių galime pridėti vidinius, pvz., finansinį raštingumą, arba dar įdomesnę grupę - vadinamąją neracionalią elgseną, t.y. per didelį akcentą dabarčiai. Žmogui tendencingai mieliau rinktis dabarties dalykus (kelionę į šiltus kraštus arba plačiaekranį televizorių ar prabangų automobilį), nei kaupti pensiją abstrakčiai ateičiai", - sako R. Alonderienė. Svarbios ir tradicijos. Pvz., Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje taupymo ir atidėjimo tradicijos yra gilesnės nei mūsų šalyje.
Konferencijoje paaiškėjo, kad būsimieji pensininkai pervertina savo alternatyvius pajamų šaltinius. Jei vertintume populiariausią alternatyvą - darbą pensiniu laikotarpiu, - tai tokį variantą rinktųsi septyni iš dešimties būsimų pensininkų. "SEB gyvybės draudimo" vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė paaiškino, kad realybė visai kitokia.
"Tik du iš dešimties dabartinių pensininkų įvardijo, kad dirba. Įdomi situacija ir vertinant lūkesčius, kad lėšomis parems šeima: paramą iš šeimos gauna kur kas mažiau pensininkų, nei tikisi būsimieji pensininkai", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Apkritai, jeigu 84 proc. apklaustųjų tikisi sulaukę pensijos turėti alternatyvių pajamų, iš tiesų, pasiekę pensinį amžių, net 54 proc. žmonių neturi alternatyvių pajamų, o tik pensiją.
Tuo metu doc. R. Alonderienė atkreipė dėmesį, kad ruoštis pensijai būtina ne vien finansiniu požiūriu.
"Svarbus ir emocinis dėmuo. Juk įvyksta tam tikras lūžis. Darbe, aukštesniuose postuose turime įtakos, galios. Staiga dedame brūkšnį - pensija: viso to nėra, be to, dėl darbo gali būti pašliję santykiai su sutuoktiniu, galbūt ir vaikais ar sušlubuoti sveikata. Tad pensijai ruoštis reikia ir pinigine, ir emocine prasme, šie du dėmenys yra labai susiję". Konferencijos dalyvės pabrėžė, kad būtent finansinis pasirengimas leidžia kiek lengviau adaptuotis, pereiti į kitą stadiją pensiniu laikotarpiu, o pensijos kaupimas turėtų tapti įpročiu.
Tuo labiau kad ir valstybei gali būti vis sunkiau pasirūpinti pensininkais ateityje. Kaip teigė UAB "SEB gyvybės draudimas" generalinė direktorė S. Gutauskaitė-Bubnelienė, tokią išvadą galima daryti vertinant demografines tendencijas, emigraciją, ilgėjančią gyvenimo trukmę.
"Po dešimties metų Baltijos šalyse pensininkų skaičius išaugs 22 proc., o dirbančiųjų skaičius taip greitai nedidės. Dabar 2,5 dirbančiojo išlaiko vieną pensininką, o po dešimties metų santykis prastės, po 2040 metų vieno dirbančiojo mokesčių turės pakakti vieno pensininko išlaikymui. Akivaizdu, kad tikėtis pakankamos pensijos iš valstybės būtų naivu, tai patvirtina ir tyrimo dalyviai", - sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė, pažymėjusi, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, didės valstybės išlaidų našta, tenkanti sveikatos priežiūrai.
SEB banko pasirengimo pensijai tyrimas apima keturis pagrindinius klausimus: kiek gyventojai žino apie pensiją, kiek tiki pensijų sistema, kaip ruošiasi pensiniam amžiui ir ko tikisi senatvėje. Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis atsakant į šiuos iškeltus klausimus šiemet siekia 3,5, Latvijoje - 3,4, Estijoje - 3,8 balo. Per metus Lietuvoje pasirengimo pensijai rodiklis padidėjo 0,3 balo, labiausiai dėl išaugusio taupančių gyventojų skaičiaus. Pasirengimo pensijai rodiklis apskaičiuotas visose Baltijos šalyse.
Pasirengimo pensijai rodiklis matuojamas skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia labai blogą, o 10 - puikų pasirengimą pensijai.
SEB banko užsakymu 2016 metų spalį buvo apklausta 500 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru.