„Įsipareigojimai jau yra priimti, Vokietija prisėmė lyderystę bent jau iki 2019 metų, tad niekas neturėtų keistis bent jau šiam laikotarpiui. (...)Varšuvos dokumente yra neribojamas šitų batalionų buvimo laikas. (...) Nors, žinoma, turėtume derėtis vėliau su Vokietija, su kitais partneriais, kad jie tęstų savo lyderystę“, – sakė Prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė interviu „Žinių radijui“.
Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, šio bataliono buvimas yra iš esmės situaciją keičiantis dalykas, tai yra labai rimta atgrasymo priemonė ir saugumo garantija Lietuvos žmonėms“.
„Na iš tikrųjų šito sprendimo, ar tai, kas vyksta, svarba yra didžiulė Lietuvai ir nė kiek nepervertindama galėčiau pasakyti, kad tai yra istorinis įvykis. Nes NATO nariais tapome 2004 metais, tuoj galėsime švęsti 13 metų narystės, ir tai yra pirmas kartas, kai Lietuvoje turime tokio dydžio, tokio integralumo su Lietuvos kariuomene NATO pajėgas, ir tai bus NATO pajėgos, kurios bus ilgą laiką“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Pasak jos, bataliono funkcija yra „atgrasymas ir gynyba, jeigu jos prireiktų“.
Kaip ELTA jau rašė, antradienį į Ruklą pasveikinti NATO priešakinių pajėgų bataliono ir sąjungininkų rotacinių pajėgų karių vyksta ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
NATO priešakinių pajėgų bataliono ir sąjungininkų karius taip pat sveikins Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrai Ursula von der Leyen ir Raimundas Karoblis, NATO Jungtinių pajėgų Briunsiume, NATO Šiaurės Rytų korpuso Ščecine ir NATO Junginių sausumos pajėgų Izmire štabų vadovybė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Vokietijos kariuomenės vado pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Markusas Kneipas, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Christophas Huberis, užsienio šalių ambasadoriai ir gynybos atašė.
Visą priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudarys apie 1 200 karių iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Norvegijos, o 2018 m. prie grupės prisijungs Kroatijos ir Prancūzijos pajėgos. Pajėgos batalione bus rotuojamos kas 6 mėnesius.
Dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.