Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Šiaulių regiono aplinkosaugininkai už mokesčių mokėtojų pinigus rengė konferenciją su kolegomis iš Latvijos su nakvyne prabangioje viloje Mažeikių rajone. Konferencijos tikslas buvo tradicinis - „apsikeisti patirtimi“. Būtent tuo metu Radviliškio rajone kilo didžiulis gaisras granulių gamykloje, bet aplinkosaugininkai buvo per daug užsiėmę, kad nuvyktų į įvykio vietą.
Dar didesnis paradoksas yra tas, kad prabangi sodyba Mažeikių rajone yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje, ant ežero kranto, zonoje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu. DELFI atskleidė, kad teritorijoje gali būti gausu aplinkosauginių ir statybų pažeidimų, kurių nė vienas iš besisvečiavusių pareigūnų kažkodėl nepastebėjo. Po to buvo sudaryta Aplinkos ministerijos komisija, kuri patvirtino žiniasklaidos teiginius.
Sklypų draustinyje savininkas yra Rimantas Norkus. Vietinės Mažeikių rajono agentūros vedėjas yra Nilius Kupliauskas. Būtent jis pagal planinius patikrinimus vykdo Plinkšių kraštovaizdžio draustinio patikrą. Dar vienas įdomus faktas – vietinio medžiotojų klubo internetinėje svetainėje skelbiama, kad abu šie žmonės yra pažįstami ne tik oficialiai – kadaise jie vyko kartu medžioti į Afriką.
Iš valstybinės institucijos mįslingai dingo dokumentai
Specialioje komisijoje buvo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (Šiaulių RAAD), Žemaitijos Nacionalinio parko bei Aplinkos ministerijos atstovai.
Iš pradžių komisija turėjo gauti dokumentus, susijusius su statybomis, tačiau būtent čia atsirado netikėta kliūtis – dokumentai mįslingai dingo. Komisijai niekaip nepavyko gauti statybų projekto. Mažeikių rajono savivaldybė teigė, kad projektus saugo tik iki statybų pabaigos, o šiuo atveju statybos jau pasibaigusios. Projekto nepateikė ir Šiaulių RAAD, nors būtent aplinkosaugininkai derino statybas.
Statybų projekto negalėjo pateikti ir pats statytojas, pateikęs gan kuriozišką paaiškinimą. „Komisija privalomuoju nurodymu nurodė statytojui R. Norkui pateikti statinių projektus, pagal kuriuos buvo išduoti leidimai. Statytojas raštu pateikė atsakymą, kad sodyboje „Dubgiris“ kilus gaisrui, nepataisomai buvo apgadintos elektroninės laikmenos su statybos dokumentacija, taip pat pagal privalomąjį nurodymą paruoštus teikti dokumentus pavogė iš R. Norkaus automobilio“, - rašoma komisijos pažymoje.
Paskutinė viltis gauti statybų projektą buvo Statybų inspekcija, tačiau paaiškėjo, kad iš ten dokumentai mįslingai dingo. „VTPSI viršininko pavaduotojo pavedimu Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjai pavesta pateikti kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu. Kompiuterinė laikmena buvo pateikta tik su statinio kadastrinių matavimų duomenų byla ir tuščia laikmena, kurioje turėjo būti projektas, motyvuojant, kad iš kompaktinio disko projektas dingo“, - rašoma komisijos pažymoje.
Komisija konstatuoja, kad jai „statinių projektų nepateikė nė viena šalis“. Taigi komisija, tikrindama situaciją, turėjo remtis kitais dokumentais ir tam tikromis statytojo pateiktomis nuotrupomis, kurių autentiškumas nėra aiškus.
Vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad dviejuose sklypuose ant Plinkšių ežero kranto yra gausybė statinių. Viename sklype yra penki statiniai: pirtis ir SPA centras, gyvenamosios patalpos, poilsio pastatas, maitinimo pastatas, malkinė ir sandėlis. Kitame sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties, yra keli rūsiai, malkinė, pavėsinė. Taip pat teritorijoje yra krepšinio, tinklinio aikštelės, suformuota prabangi poilsio oazė.
Rado aibę pažeidimų
Komisija nustatė daugybę įstatymų pažeidimų. Tokių statinių draustinyje apskritai negalėjo būti.
Visų pirma, poilsio pastatų ir paslaugų statinių draustinyje apskritai negalėjo būti: „Nagrinėjamoje teritorijoje buvo sodyba, todėl pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, sodybos statinių perstatymas (rekonstrukcija ir pan.) galėjo būti vykdomas. Teisės aktai nedraudė (ir nedraudžia) sodybą pritaikyti kaimo turizmo paslaugoms teikti, tačiau leisti statyti poilsio, paslaugų ir maitinimo pastatus nebuvo teisinio pagrindo.“
Konstatuojama, kad buvo viršytas leistinas statiniais užstatyti žemės plotas. Esamas sklypo užstatymo tankis – 100 proc. (faktiškai visas sklypas padengtas kieta danga), nors pagal sklypo parametrus maksimalus leidžiamas – 20 proc.
Statybos leidimu buvo leista rekonstruoti gyvenamąjį namą ir statyti pavėsinę, tačiau pažymoje apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto nurodytas jau pastatytas ūkio pastatas, t. y. pastatyta daugiau statinių nei leido leidimas.
Konstatuota, kad žemės sklype galėjo būti statomi tik sodybos pastatai (gyvenamasis namas ir priklausiniai). Registre įregistruoti pastatai (poilsio, paslaugų, maitinimo) ne tik neatitinka įstatymo nuostatų, bet neatitinka ir žemės naudojimo būdo. Registrų centras, registruodamas pastatus, turėjo pastebėti pastatų paskirties neatitikimą nustatytam žemės naudojimui būdui.
Šalia esančiame žemės ūkio paskirties sklype teisės aktai iš viso nenumatė statinių statybos galimybės, o ten yra pastatyti keli statiniai, todėl visos institucijos, pritarusios statinių statybos projektams žemės ūkio paskirties žemėje, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas.
Pažeidžiant įstatymo reikalavimus, savavališkai buvo išdidinta kūdra (dydis: 28 arai, kai leistina – iki 10 arų), už kūdros išdidinimą Mažeikių rajono agentūra savininko nėra baudusi, gamtai padaryta žala neskaičiuota.
Pažeidžiant įstatymo nuostatas, valstybinėje žemėje buvo performuota ežero kranto linijos dalis, perstumdytas žemės paviršius, apsėta veja, įrengta valčių prieplauka, suformuotas pylimas į ežerą; pastatytas šunų aptvaras, šviestuvai.
Žioplumas ar dokumentų klastojimas?
Taip pat komisijos išvadose buvo konstatuota keletas dalykų, kurie turi galimų dokumentų klastojimo požymių, tačiau buvo pavadinti aplaidumu.
Komisijos išvadose pažymima, kad maksimalus sklypo užstatymo plotas gali būti 500 kv. m. Nagrinėjamu atveju statybos leidime nurodytas leidžiamas užstatymo plotas – 552,25 kv. m., t. y. plotas jau viršija leistiną. O patikrinus vietoje matyti, kad minėto žemės sklypo užstatymo tankis – apie 100 proc., nors pagal sklypo parametrus, maksimalus leidžiamas – 20 proc.
Kodėl taip nutiko? Šalia yra du tam pačiam savininkui priklausantys sklypai ir leistinas užstatymo plotas paskaičiuotas pagal dviejų sklypų duomenis, nors turėjo būti skaičiuojamas pagal vieną sklypą, kuriame faktiškai projektuojamos statybos. Kodėl taip nutiko, nėra iki galo aišku, tačiau komisija konstatavo, kad statybos leidime duomenys buvo klaidingi.
Yra dar vienas galimo dokumento klastojimo požymis. Statybos leidime nurodytas greta esančio sklypo unikalus numeris, nors faktiškai statybos vyko visai kitame sklype.
„Darytina išvada, kad minėtuose dokumentuose pateikta klaidinga informacija, neteisingi duomenys, todėl šių dokumentų neturėjo derinti nė viena institucija. Darytina prielaida, kad institucijos veikė aplaidžiai“, - rašoma komisijos išvadose.
Siūloma kreiptis į teismą bei prokuratūrą
Komisija pateikė rekomendacijas bei pasiūlymus. VTPSI, VSTT, Šiaulių RAAD institucijoms siūloma įvertinti netinkamus savo darbuotojų veiksmus.
Aplinkos ministerijai siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus siekiant sugriežtinti pareigūnų, asmenų, derinančių statybų projektus, išduodančių leidimus statyboms saugomose teritorijose, atsakomybę.
Šiaulių RAAD pavesta įvertinti aplinkai padarytą žalą už savavališkai (iki 28 a) išdidintą kūdrą ir ją išieškoti iš atsakingų asmenų.
VTPSI siūloma kreiptis į prokuratūrą ir teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo panaikinimo, statinių išregistravimo. Taip pat užtikrinti, kad VTPSI gaunami prašymai ir su jais pateikiami dokumentai būtų registruojami ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl poilsio, paslaugų, maitinimo paskirties pastatų galimai neteisėto įregistravimo.
Pasak Aplinkos ministro Kęstučio Navicko patarėjo Mindaugo Bajarūno, šiuo metu rengiamas ministro pavedimas dėl pažymoje išdėstytų rekomendacijų įgyvendinimo. Pasak jo, ministras pats pakomentuoti komisijos išvadų negalėjo, nes nebuvo su jomis susipažinęs.
Kaltos visos institucijos: darbuotojų, kurie laimino neteisėtas statybas ir pažeidimus, sąrašas
Komisija nustatė, kad visos institucijos pažeidė įstatymus palaimindamos tokias statybas.
Statybos leidimas gyvenamajam namui buvo išduotas Mažeikių savivaldybės 2007 metais. Iš esmės sodybos atstatymas buvo galimas.
Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (Rimantas Pikturna) išdavė pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto.
Konstatuota, kad R. Pikturna, išdavęs pažymą statiniui, kuriam nebuvo išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas, pažeidė teisės aktus. DELFI pažymi, kad R. Pikturna Statybų inspekcijoje sėkmingai dirba iki šiol.
2008 metais Šiaulių RAAD Mažeikių rajono savivaldybei pateikė projektavimo sąlygas sodybos rekonstrukcijai įrengiant konferencijų salę su kavine ir garažo rekonstrukcijai, įrengiant katilinę, pirtį ir poilsio patalpas.
Mažeikių rajono savivaldybės administracija (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė) patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą. Ji taip pat iki šiol eina savo pareigas. Buvo išduotas statybos leidimas rekonstrukcijai.
2012 metais sudaryta statybos užbaigimo komisija, į kurią įtraukti: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Štakonaitė, ŠRAAD Mažeikių rajono agentūros vedėjas N. Kupliauskas (ji iki šiol eina vedėjo pareigas ir su juo kartu medžiojo sodybos savininkas - DELFI), kiti valdininkai, komisijos pirmininku paskirtas VTPSI specialistas R. Pikturna.
Statybos pripažįstamos užbaigtomis, pasirašo komisijos pirmininkas ir visi nariai. Konstatuota, kad jie visi pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Taip pat konstatuota, kad 2008 m., nepaisant Saugomų teritorijų įstatymo, Šiaulių RAAD (Virginija Kozakienė – šiuo metu ji pakeitė darbo vietą ir dirba Aplinkos apsaugos agentūroje) suderino numatomą išvalyti ežero plotą ir paplūdimio įrengimą.
Taip pat Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (Giedrius Norvaišas, iki šiol yra direktoriaus pavaduotojas) pritarė nesudėtingų statinių - valčių namelio, valčių prieplaukos, pavėsinių, stoginių, paukščių stebėjimo bokštelių - statybai pakrantės apsaugos juostoje, nors to daryti negalėjo. Planą taip pat suderino Mažeikių rajono savivaldybė (D. Štakonaitė), ŠRAAD Mažeikių rajono agentūra (N. Kupliauskas - su juo savininkas kartu medžiojo Afrikoje). Sklypo planui pritarė ir Telšių apskrities viršininko pavaduotojas J. Staševičius.
Dar vienas konstatuotas pareigūnų pažeidimas, kad Šiaulių RAAD pareigūnai nesiėmė visų teisėtų priemonių ir veiksmų, kad būtų pašalinti pažeidimų padariniai (atkurta teritorija) ir visiškai atlyginta aplinkai padaryta žala. Nebuvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus, tam tikrais atvejais nebuvo skaičiuojama žala gamtai, o skirtos tik nedidelės baudos. Aplinkosaugininkų Mažeikiuose vadovas yra N. Kupliauskas.
Turėjo grąžinti iššvaistytas lėšas, bet negrąžino
Taigi, prabangioje sodyboje savo konferenciją rengę kelios dešimtys aplinkosaugininkų visų šių nustatytų pažeidimų nematė, o dalį suderino ir patys.
Anksčiau Aplinkos ministerija nustatė, kad konferencijos metu valstybės lėšos buvo nepagrįstai iššvaistytos alkoholiniams gėrimams bei pirties malonumams. Be to, už paslaugas buvo permokėta.
Šiaulių RAAD direktorius Kornelijus Škiela renginio dalyviams leido mėgautis prabanga už valstybės pinigus: iš 3600 Eur, kuriuos Šiaulių RAAD sumokėjo vilai „Dubgiris“, už 1400 Eur buvo 2 dienoms išnuomotas rąstinis namelis su pirtimi, nepagrįstai sumokėti 900 Eur už 9 renginio dalyvių nakvynę (nors jie už apgyvendinimą sumokėjo patys). Šiaulių RAAD už renginio dalyvių apgyvendinimą mokėjo po 100 eurų, nors oficiali kaina viloje „Dubgiris“ buvo 50 Eur parai.
Taip pat vakare renginio dalyviams surengtas 5 muzikantų gyvo garso koncertas. Po renginio oficialios dalies, vakare renginio dalyviams išnuomotoje viloje „Dubgiris“ grojo muzikantai, išnuomotas namelis su pirtimi, vartoti alkoholiniai gėrimai. Tai įrodo, kad oficiali konferencija vakare tapo prabangiu pareigūnų pasilinksminimu, už kurį Šiaulių RAAD sumokėjo valstybės lėšomis.
Šiaulių RAAD vadovas Aplinkos ministerijos paliepimu turėjo sugrąžinti valstybei 2300 eurų sumą, tačiau jos grąžinti nesutinka.
„Informuojame, kad gera valia Šiaulių RAAD direktorius K. Škiela 2300 eurų negrąžino. Buvo priimtas aplinkos ministro įsakymas, kuriuo Šiaulių RAAD Finansų skyriui pavesta iš K. Škielos darbo užmokesčio išskaityti 2300 eurų. Šį įsakymą K. Škiela apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, todėl įsakymo vykdymas turės būti sustabdytas, kol nesibaigs teisminis ginčas“, - DELFI komentavo Aplinkos ministerijos atstovė Brigita Stankevičiūtė.
Tarnybinės nuobaudos kol kas nepaskirtos ir neaišku, ar bus paskirtos
Paaiškėjus informacijai dėl valstybės lėšų iššvaistymo prieš daugiau nei mėnesį, Aplinkos ministerija pranešė, kad darbuotojams bus skirtos tarnybinės nuobaudos. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar tikrai jos bus paskirtos.
„Informuojame, kad Aplinkos ministerijoje pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Šiaulių RAAD direktoriaus K. Škielos veiksmų. Aplinkos ministerijoje sudaryta komisija vykdo tyrimą, nuobauda dar nepaskirta.
Dėl Šiaulių RAAD direktoriaus pavaduotojo Rymanto Girdenio ir Administravimo ir teisės skyriaus vyr. specialisto pažeidimų (netinkamo bendravimo su žiniasklaidos atstovais) sprendimus priima jų vadovas – Šiaulių RAAD direktorius K. Škiela. Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymu sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija dėl R. Girdenio veiksmų, vyksta tyrimas, sprendimas dėl nuobaudos skyrimo dar nepriimtas“, - komentavo B. Stankevičiūtė.
Pasak jos, pats Šiaulių RAAD nustatė, kad vieno darbuotojo elgesyje tyčinių veiksmų nebuvo, taigi nuobauda nebus paskirta: „Šiaulių RAAD informavo, kad A. Konderauskas nėra valstybės tarnautojas, jis dirba pagal darbo sutartį. Taip pat Šiaulių RAAD sudaryta komisija A. Konderausko galimam darbo drausmės pažeidimui ištirti nurodė, kad šio darbuotojo tyčios dėl susidariusios situacijos (kai visuomenės informavimo priemonių atstovams buvo pateikta netiksli informacija) nėra, nes jis pats minėtame renginyje nedalyvavo, o žurnalistams tik perteikė jam pasakytus žodžius tų asmenų, kurie renginyje dalyvavo.“
Savininkas: supratau, kodėl žmonės emigruoja
Sodybos „Dubgiris“ savininkas R. Norkus DELFI teigė, kad dėl institucijų tyrimų suprato, kodėl žmonės emigruoja iš Lietuvos. Jis nekomentavo dokumentų vagystės iš automobilio, dėl kurios komisijai nepavyko gauti statybų projekto.
„Aš dabar supratau, kodėl kas valandą iš Lietuvos išvažiuoja 5 žmonės, kodėl emigruoja. Aš esu panašioje situacijoje, 10 metų dirbome, plušėjome su visa šeima, galvojome, kad viską darome gerai. O dabar toks puolimas, kažkas nenormalaus yra, aš tokioje psichologinėje būsenoje nesu buvęs, yra žiauru“, - kalbėjo R. Norkus.
Paklaustas, ar tikrai įvyko dokumentų vagystė iš jo automobilio, ar buvo pranešta policijai ir ką dar pavogė, savininkas teigė nieko negalintis komentuoti: „Aš nieko nekomentuosiu, nes vyksta tyrimas ir kol jis vyks, aš niekur nenoriu įsivelti.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.