Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada inicijuoti įstatymo pataisas ir leisti palaidoti per anksti gimusį vaisių.

A. Narbekovas: tai nehumaniška ir sunkiai suvokiama

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, galima palaidoti tik nuo 22 savaitės gimusį vaisių. Iki 22 savaitės gimęs embrionas ar vaisius prilyginamas medicininėms atliekoms, taigi naikinamas kartu su, pavyzdžiui, amputuotomis galūnėmis ar panaudotais švirkštais.

„Tėvams, kurie praranda vaikelį iki 22 nėštumo savaitės, nežmogiška neatiduoti jiems to vaikelio kūno. Niekam nekyla abejonių, kad gimė jų vaikas, manau, kad būtų suprantamas dalykas tėvams turėti galimybę vaiką palaidoti“, – DELFI sakė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos katedros profesorius, kunigas, Lietuvos bioetikos komiteto narys Andrius Narbekovas.

Jo aiškinimu, Bažnyčia pripažįsta žmogų nuo pat prasidėjimo momento. A. Narbekovo teigimu, šiais laikais 23-24 savaičių vaikai išgyvena be motinos gimdos – juos galima inkubatoriuje patalpinus išlaikyti ir užauginti, toliau jie gyvena normalų gyvenimą. Taigi, sako jis, panašiai reikia vertinti ir iki 22 savaičių gimusius (tačiau neišgyvenusius) vaikus.

Andrius Narbekovas
A. Narbekovas teigia žinantis, kad anksčiau žmonės ieškodavo būdų, kaip kūnelį atgauti ir palaidoti. „Nes kai jis prilyginamas medicininėms atliekoms ir tiesiog sudeginamas ar utilizuojamas, kaip jie sako, su visomis atliekomis, tai labai nehumaniškas ir sunkiai suvokiamas būdas. (…) Tol, kol mes neturėsime aiškios pozicijos ir tinkamo požiūrio į negimusį vaiką, tol tokios problemos iškils. Deja, turime labai selektyvų požiūrį – kai kur į tai žiūrima kaip į kažkokią atlieką, nereikalingą dalyką, kurį galima sunaikinti ir išmesti. Kol tokį požiūrį turėsime, panašių dalykų neišvengsime“, – dėstė jis.

A. Veryga žada pokyčius

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovės spaudai Linos Šriubėnės, ministras situaciją žino ir inicijuos teisės aktų pataisas.

„Išties labai apmaudu, kad iki šiol galioja tokia tvarka ir ji nebuvo keičiama daugybę metų. Ministras mano, kad tėvai turi turėti teisę palaidoti savo kūdikį-vaisių, kuris pasaulį išvydo gerokai anksčiau laiko – nesulaukęs nė 22 savaičių, ką šiuo metu draudžia padaryti galiojantys teisės aktai.

Tėvams turi būti suteikta tokia galimybė, jei jie nori tai padaryti. Be to, vaisius neturėtų būti traktuojamas kaip medicininės atliekos, jei jis yra iki 22 savaičių, kaip yra šiuo metu. Tai labai jautrus klausimas, liečiantis daugelį žmonių, juk tai nauja užsimezgusi gyvybė, kurios tėvai laukia, planuoja“, – DELFI teigė L. Šriubėnė.

Pasak ministro atstovės, tuo tikslu ministras A. Veryga pavedė atsakingiems ministerijos specialistams peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus ir parengti reikiamus pakeitimus, kuriuos būtų galima teikti derinti atsakingoms institucijoms, Vyriausybei, Seimui.

Gydytoja: dažniausiai šeimos net nenori pamatyti

Tuo metu Vilniaus Gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė DELFI patikslino, kad vaisius iki 22 nėštumo savaitės vadinamas medicinine medžiaga. Į šią sąvoką taip pat patenka ir placenta. Kūno dalys, tokios kaip gimda, cistos, vadinamos anatomine medžiaga.

Šių medžiagų likvidavimą reguliuoja Lietuvos higienos norma bei sveikatos apsaugos ministro įsakymas. „Kadangi mes patys kremavimui neturime jokių sąlygų, šias paslaugas perkame. Laimi ta firma, kuri pasiūlo mažiausią kainą. Ji atsakinga už vaisiaus iki 22 nėštumo savaitės bei kitų medicininių medžiagų kremavimą“, – paaiškino įstaigos vadovė.

Pašnekovės teigimu, moterys dažniau patiria persileidimą 16 arba 17 nėštumo savaitę, o ne 21 ar 22.

Kornelija Mačiulienė
„16-os savaičių vaisius dar yra labai nedidelis, įprastai sveria 150-200 gramų. 22 savaičių vaisius yra dvigubai sunkesnis – iki 500 gramų. Persileidimo atveju jis tikrai su visa pagarba įdedamas į dėžutę ir išsiunčiamas kremavimui“, – sakė K. Mačiulienė.

Gimdymo namų direktorė pripažino nesusidūrusi su atveju, kai tėvai prašytų grąžinti, leisti laidoti per anksti gimusį vaisių.

„Reta šeima paklausia, kur mes jį padėsime. Dažniausiai net nenori žiūrėti – juk persileidimas nebūna šiaip sau. Jis būna lydimas infekcijų, apsigimimų. Motinai tai matyti... Greičiausiai visuomenė žino, kad tokie dalykai jau seniai yra kremuojami. Jei būtų pakeisti įstatymai ir reglamentuotas vaisiaus laidojimas, žinoma, kad tai darytume ir mes. Visgi reikia atsakyti į daug klausimų – į kokią kapo duobę, ar galima laidoti kapinėse, ar kur kitur, kaip dėl mirties liudijimo. Visgi nežinau, ar šeima, pavyzdžiui, nuspręs imti 12 savaičių vaisių, kurio svoris, suvokimui – 63 gramai. Jei bus pasirinkimas, šeimai bus galima pasiūlyti tai“, – sakė K. Mačiulienė.

Ministerija siūlo embrionų netraktuoti kaip atliekų

Aplinkos ministerija dar praėjusių metų pradžioje teikė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlė nustatyti, kad embrionams netaikomi atliekų tvarkymo reikalavimai. Tai reiškia, kad embrionai turėtų būti tvarkomi kitais būdais – registruojami, apskaitomi, laikomi tinkamomis sąlygomis ir, kai tampa nebūtini, būtų kremuojami ar kitaip laidojami, laikantis higienos normų nustatytų reikalavimų.

Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, medicininės atliekos ir anatominės kūno dalys priskirtinos atliekoms. Išimtis galima tik embrionams, kuriems galima netaikyti atliekų tvarkymo reikalavimų, tačiau tokiu atveju turi būti nustatytos specialios higienos normos, kaip tą daryti.

Tačiau įstatymo pakeitimo projekto derinimo metu Teisingumo ministerija pateikė neigiamą išvadą: jų nuomone, galbūt užtektų Sveikatos apsaugos ministerijos higienos normų ir keisti įstatymų nereikėtų. Šiuo klausimu pasirūpinti buvo pavesta Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau ši specialios higienos normos neparengė iki šiol.

„Pagrindinis žingsnis yra politinė valia. Jei reikalingas įstatymas, mes įstatymo projektą jau esame paruošę, jei jo nereikia, galutinai su teisininkais išdiskutavus, kad užtenka specialios higienos normos ir nereikia įstatymų keitimo, dar geriau – užtektų ministro įsakymo patvirtinti, kaip embrionai turėtų būti tvarkomi, laikomi, apskaitomi atskirai nuo visų kitų medicininių atliekų“, – DELFI aiškino Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. Jo teigimu, vienintelis klausimas – administraciniai ligoninių gebėjimai.

Dalius Krinickas
Aplinkos ministerija laikosi nuomonės, kad embrionams neturi būti taikomas Atliekų tvarkymo įstatymas.

Sovietmečio palikimas?

A. Narbekovo aiškinimu, jei tėvai atgautų savo vaisius, Bažnyčia juos palaidotų. Tačiau, sako jis, valstybės pareiga tokiam vaikeliui išduoti mirties liudijimą ir traktuoti kaip mirusį žmogų, o ne kaip šiukšlę ar medicininę atlieką.

„Tai įstatymo nejautrumas, kurį, mano manymu, reikėtų sutvarkyti ir leisti tėvams deramai palaidoti savo vaikus. Tai žmogiškos atjautos pareiga. Mano požiūriu, pagarba žmogaus orumui, kuris įtvirtintas mūsų Konstitucijoje, reikalautų netraktuoti kaip mėsos gabalo to, kas būtų galėjęs tapti žmogumi. Nenorėčiau, kad tai taptų ideologinių ginčų objektu, šiuo atveju tėvų teisė pasielgti taip, kaip jų jausmai, įsitikinimai diktuoja elgtis su negimusiu kūdikiu“, – sako konservatorius Mantas Adomėnas.

Mantas Adomėnas ir Kęstutis Glaveckas
Dabartinį reguliavimą M. Adomėnas laiko paveldėtu sovietiniu požiūriu, kuris pasireikšdavo moterims atėjus pas ginekologą – esą nustačius nėštumą, pirma terapija būdavo siūlymas pasidaryti abortą. Tai, sako M. Adomėnas, požiūris į nėštumą kaip į problemą, kurią galima pašalinti.